Technologijos keičia gamybos sektorių: „Flokati“ transformacijos pavyzdys
Pasak Astos Kančelskienės, UAB „Flokati“ direktorės, norint išlaikyti gamybą Lietuvoje ir augti nedidinant darbuotojų skaičiaus, procesų skaitmenizavimas yra neišvengiamas siekiant efektyvumo.
„Žmonėms reikia duoti įrankius, su kuriais jie užduotis atliktų greičiau ir galėtų greitai priimti sprendimus remiantis savalaikiais duomenimis“, – pabrėžia ji.
Technologijos leidžia ne tik optimizuoti procesus ir taupyti laiką, bet ir kurti konkurencinį pranašumą.
Pašnekovė sako, kad ilgą laiką vilnos gaminius siuvančioje įmonėje informacija buvo išsibarsčiusi, buvo naudojamos atskiros apskaitos ir gamybos valdymo sistemos, o dalis informacijos nuguldavo „Excel“ failuose ar likdavo darbuotojų galvose. Tokiu būdu sprendimai dažnai būdavo priimami remiantis patirtimi, o ne duomenimis, todėl klaidų išvengti nepavykdavo.
Augant verlui vis labiau ryškėjo poreikis turėti aiškų, centralizuotą sandėlio vaizdą. Procesai buvo valdomi rankiniu būdu, likučių informacija ne visuomet atkeliaudavo laiku, o fizinių parduotuvių papildymas vykdavo „iš akies“. Tai lėmė atsargų perteklių vienose vietose ir trūkumą kitose, o kartu – prarastus pardavimus.
„Iššūkių kildavo ir gamybos bei tiekimo grandinės planavime. Pardavimai, pirkimai ir žaliavų sunaudojimas buvo išskaidyti skirtingose sistemose, todėl sudėtinga buvo tiksliai įvertinti žaliavų poreikį ir matyti visą gamybos eigą. Dalis informacijos buvo sukaupta gamybos vadovės galvoje, o planavimas rėmėsi labiau patirtimi nei realiais duomenimis. Tai didino priklausomybę nuo vieno žmogaus ir kėlė riziką procesų tęstinumui“, – vardija pašnekovė.
Kad daug įmonių susiduria su panašiais iššūkiais, patvirtina ir Giedrius Norkevičius, UAB „Softera Baltic“ verslo vystymo vadovas. Jis pastebi, kad įmonės neretai dirba su keliomis specializuotomis, tarpusavyje nesusietomis sistemomis (pavyzdžiui, ERP ir logistikos), ir tame nėra problemos, nes jos sprendžia prigimtinius uždavinius nuo pradžios iki pabaigos.
„Problemų kyla, kai verslo poreikius bandoma spręsti neapgalvotai sinchronizuojant ir integruojant sistemas, dėl ko jos tampa jautresnės klaidoms, o pasekmes taisyti būna sunkiau ir brangiau“, – sako jis.
Nuo išsibarsčiusių duomenų – prie vieningos verslo logikos
„Flokati“ istorija – būtent toks pavyzdys. Augant gamybos apimtims ir eksportui, įmonei teko ieškoti būdų, kaip sujungti skirtingus procesus.
„Procesai veikė, tačiau kuo labiau augome, tuo aiškiau matėme, kad papildomi etatai ar kelių sistemų jungimas nebepadidins efektyvumo“, – sako A. Kančelskienė.
Įmonei reikėjo vieno centralizuoto sprendimo, kuris sujungtų apskaitą, gamybą ir sandėlio valdymą į vientisą procesą ir leistų matyti visą veiklos vaizdą vienoje vietoje.
Sprendimas buvo rastas: „Flokati“ prieš daugiau nei metus perėjo prie „Microsoft Dynamics 365 Business Central“ verslo valdymo sistemos, kurią diegė bendrovė „Softera Baltic“. Pasak vadovės, jau galima vertinti šio įrankio naudą verslo procesams. Pirmiausia kasdienė veikla tapo daug efektyvesnė: atsirado aiškus realiu laiku matomas vaizdas visose grandyse – nuo sandėlio iki gamybos ir finansų.
A. Kančelskienė pasakoja, kad dabar likučiai ir užsakymai matomi realiu laiku, todėl pirkimų planavimas vyksta pagal tikslius poreikius, o ne spėjimus.
„Gamybos planavimas tapo aiškesnis ir greitesnis, matome visus gamybos užsakymus, žaliavų poreikius, trūkumus ir eigos stadijas realiu laiku. Aiškiai matome ir apkrovas, todėl užsakymus galime dėlioti nuosekliau. Kai visi duomenys matomi „Business Central“ sistemoje, darbuotojams nebereikia klausinėti gamybos vadovės “, – privalumus vardija A. Kančelskienė.
Skaitmenizacija reikšmingai sumažino rankinio darbo finansuose – automatizavus mokėjimų ir užsakymų sugretinimą papildomų etatų nebereikia net augant operacijų kiekiui. Įmonės plėtra taip pat tapo sklandesnė: naujos siuvyklos lengvai prijungiamos prie sistemos ir iš karto dirba pagal standartizuotus procesus. Subrangos valdymas tapo aiškus ir centralizuotas – vienoje vietoje matomi visi užsakymai, galima lanksčiai paskirstyti gamybą, grupuoti užsakymus pagal svarbiausius kriterijus ir mažinti nustatymų laikus. Fiksuojant operacijų trukmes atsirado dar daugiau galimybių optimizuoti procesus.
Kaip skaitmenizacija pakeitė visą verslą
Skaitmenizacija „Flokati“ atnešė ne tik aiškesnius procesus, bet ir strateginį poveikį visam verslui. Įmonė džiaugiasi augančiu eksportu – šiandien jis sudaro beveik 40 proc. pardavimų, o produkcija keliauja į daugiau nei 30 šalių, nuo Skandinavijos iki Azijos.
„Mūsų tikslas – augti tvariai, išlaikant aukštą kokybę ir plečiant eksporto rinkas“, – sako A. Kančelskienė.
Pasak jos, technologijos tampa esminiu veiksniu siekiant augti nedidinant administracinio aparato. Kai visi procesai – nuo sandėlio iki gamybos ir finansų – veikia vienoje sistemoje, verslas gali didėti be papildomų žmonių.
„Buvome pasiekę ribą, kai be sistemos būtume turėję samdyti daugiau žmonių. Dabar augame, o komandos dydžio keisti nereikia“, – teigia vadovė.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad pati sistema yra nuolat atnaujinama ir lengvai plečiama.
VERSLO TRIBŪNA
Šiemet spalio mėnesį Jungtinėse Valstijose, Šiaurės Karolinos Moksvilio mieste, pradėjo veikti Lietuvos koncerno SBA gamykla. Tai didžiausia visų laikų Lietuvos investicija JAV. Bendrovė pabrėžia, kad, nors projektą lydėjo daugybė iššūkių, galutinė jo sėkmė – ne atsitiktinumų ar sutapimų, o ambicingos ir aiškios strategijos rezultatas.
Telematikos ir daiktų interneto programinės įrangos kūrėja „Gurtam“ antrus metus iš eilės „Verslo žinių“ atrinkta tarp TOP10 stipriausių technologijų sektoriaus įmonių Lietuvoje. Ji nuo 2022 m. iki 2024 m. apyvartą augino 2 kartus – iki 40,235 mln. Eur, o grynąjį pelną per pastaruosius kelis metus – vidutiniškai po 33% kasmet. Apie įmonės sėkmės receptus ir planus pasakoja Vadimas Friedkinas, „Gurtam“ finansų vadovas.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Panevėžio medelynas dar kartą žengė svarbų žingsnį modernizavimo link – čia pradėjo veikti automatinė sodmenų rūšiavimo linija, papildžiusi prieš beveik penkerius metus atidarytą moderniausią Lietuvoje miško sodmenų išauginimo kompleksą. Ši pažangi technologija, sukurta Nyderlandų įmonės „Flier Systems B. V.“ ir Švedijos bendrovės „BCC“, laikoma pirmąja tokio tipo sistema šalies miškininkystės sektoriuje ir iš esmės keičia darbo organizavimo bei sodmenų kokybės kontrolės procesus.
Šiuolaikinėje gamyboje konkurencingumą lemia gebėjimas greitai priimti sprendimus ir valdyti procesus realiu laiku. Jei anksčiau dideles maržas turintys verslai galėjo sau leisti atsargų ar pajėgumų perviršius, šiandien mažėjantis maržingumas ir augantis rinkos spaudimas verčia ieškoti daug efektyvesnių darbo būdų. Tas ryškiai pastebima tekstilės sektoriuje – konkurencija intensyvi, gamyba dažnai iškeliama į pigesnių kaštų šalis, todėl skaitmeniniai valdymo sprendimai tampa nebe prabanga, o būtina sąlyga norint išlikti.
„Mums buvo svarbu pasirinkti sprendimą, kuris augs kartu su verslu. Verslas keičiasi, atsiranda naujų poreikių, o sistema turi į tai reaguoti – ir mūsų pasirinktas sprendimas tai užtikrina“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji akcentuoja ir partnerystės svarbą: „Su „Softera Baltic“ nuo pirmų pokalbių jautėsi įsitraukimas. Jie domėjosi ne tik mūsų procesais, bet ir verslo logika, todėl galėjo patarti plačiau – kaip išnaudoti sistemą būtent mūsų veikloje.“
Pokyčius pajuto ir darbuotojai – pasikeitė įmonės darbo kultūra. Iš „aš žinau, viskas mano galvoje“ pereita prie „duomenis matome visi“. Atsiradęs skaidrumas ir duomenų prieinamumas paskatino žmones pačius ieškoti, ką dar galima automatizuoti.
„Kai komanda turi tinkamą įrankį, ji pati pradeda generuoti idėjas, kaip supaprastinti procesus“, – pasakoja A. Kančelskienė.
Skaitmenizacijos svarbą patvirtina ir G. Norkevičius. „Greiti ir tikslūs sprendimai įmanomi tik tada, kai matomi duomenys – o tai užtikrina vieninga sistema“, – pabrėžia jis, atkreipdamas dėmesį, kad šiandien perteklinių pajėgumų ar atsargų laikymas tampa prabanga.
A. Kančelskienė įmonėms, svarstančioms skaitmenizaciją, pataria į sprendimą žiūrėti strategiškai: „Svarbu įsivertinti ne tik šiandieninius poreikius, bet ir tai, kiek kainuoja darbus atlikti rankiniu būdu. Neapsiribokite mintimi, kad „jau žinote, ko reikia“ – verta pasikonsultuoti su specialistais ir pasižiūrėti, kaip tai daro kiti. Tik taip galima priimti sprendimą, kuris atneš realią naudą.“
