Tamsioji galios pusė energetikos sektoriuje

Vienas iš didžiausių iššūkių pasaulio ekonomikai – korupcija. Egzistuojanti daugelyje sektorių, ne išimtis ir energetikos projektai. Nors griežtai apibrėžti korupcijos sąvoką sunku, „Verslo tribūnoje šiandien pokalbis apie tamsiąją galios pusę ir jos istorines šaknis energetikos sektoriuje su advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotuoju partneriu, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertu, VU ES energetikos teisės dėstytoju Mindaugu Jablonskiu.

Korupcijos šaknys glūdi giliai, jų precedentai mus pasiekia iš Romos imperijos laikų. Kai kur tie patys principai veikia ir šiandien. Tose pasaulio dalyse, kur lyderio asmeniniai interesai dar nėra atskirti nuo viešųjų pinigų, tarptautinėms bendrovėms kyla didžiulės moralinės dilemos. Korupcinės praktikos, ypač energijos tiekimo srityje, išliko galingu įrankiu nedemokratiškų valstybių rankose.

Jei šalis neturi alternatyvų ir žiemos metu jai reikia dujų ar naftos, ji gali būti priversta mokėti didelę dalį sumos per „komisinius“ į nurodytos įmonės sąskaitą Kipre ar kitur. Nešvarios schemos ar kyšininkavimo praktika neretai maskuojama nekaltais pavadinimais, siekiant nuslėpti tikrąją jų prigimtį. „Komisinių“ mokėjimo praktika buvo žinoma visame pasaulyje, net Prancūzijos bendrovės dirbdamos Afrikoje žaidė šia schema, pasakoja M.Jablonskis.

„Nieko blogo gi komisiniai. Tai čia viskas kaip ir gerai," – ironizuoja pašnekovas. Toks atsiskaitymas buvo visai įprastas, kol Vokietija ir Ispanija neįtikino Prancūzijos pakeisti nacionalinės teisės aktų ir neleisti į sąnaudas nurašyti kyšių, mokamų Afrikos vadams. Tačiau skaidrumas turi kainą – verslai skundžiasi, kad praranda įtaką Afrikos rinkoje, nes kinai, kuriems tokios problemos neegzistuoja, lengvai perima įtaką, todėl nuo 2017 ir 2025 JAV jau keitė savo užsienio korupcijos praktikos akto įgyvendinimą (FCPA) taip, kad jis atitiktų ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus, o gavybos pramonei (nafta, dujos ir kasyba) tektų mažiau atskleisti savo verslo operacijų užsienyje turinį.

Korupciniai sprendimai daro didelę žalą ne tik valstybės biudžetui, bet ir visuomenės moralei, griauna pasitikėjimą ir didina abejingumą. Jeigu piliečiai mato, kad jokia valstybinė institucija nepadeda kovoti su pažeidimais, jie patys nustoja palaikyti sistemą. Be to, tai sudaro palankią terpę neinicijuoti pokyčių. Ekspertas įspėja apie atvirkščią problemą: iniciatyvūs valdininkai, siekiantys sutvarkyti užsistovėjusias problemas, apkaltinami privačiais interesais.

Lietuva taip pat turi pavyzdžių, iliustruojančių tarptautinės korupcijos sunkumus. Plačiau apie tai ir kaip spręsti dilemą, kai valstybės energetinis saugumas krenta į korupcijos spąstus, kaip atskirti teisėtą lobizmą nuo prekybos įtaka ir kokios yra skaidrumo didinimo priemonės, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su M.Jablonskiu.