I. Ruginienė LRT tarybą ragina atsistatydinti
- G. Nausėda: LRT taryba ir administracija galėtų atsistatydinti, pataisų tada nereikėtų
- Sunegalavus Kultūros komiteto vadovui, Seimas turėtų atšaukti nenumatytą posėdį
- J. Olekas nepriimtinais vadina dalį Audito komiteto siūlymų, žada darbo grupę naujoms idėjoms
- Premjerė pritarė opozicijai, kad šio projekto nereiktų priimti
Tai jis pranešė ketvirtadienį po susitikimo su trijų opozicinių frakcijų nariais.
„Labiau realu, kad kelsis į sausį“, – teigė J. Olekas.
Seimo valdyba nusprendė atšaukti ketvirtadienį planuotą neeilinį plenarinį posėdį bendru sutarimu.
„Dėl to, kad mūsų kolegų ne visų sveikata atlaikė tokias įtampas, Kultūros komitetas negalėjo atlikti to darbo, kurį tikėjomės, kad jis atliks, tai nėra parengta medžiaga klausimui, įtrauktam į šios dienos nenumatytą posėdį, tai siūlau nenumatytą posėdį atšaukti“, – Seimo valdyboje kalbėjo J. Olekas.
Premjerė pritarė opozicijai, kad šio projekto nereiktų priimti
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį paragino atsistatydinti LRT tarybą greičiau, nei ji planuoja spręsti šį klausimą.
„Kviečiu LRT tarybą kuo skubiau susirinkti ir atliepti klausimą, kurį kelia žurnalistai. (...) Negalime šio klausimo palikti kitam mėnesiui“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.
Iš pareigų pasitraukus LRT tarybai, automatiškai atsistatydina ir įstaigos generalinis direktorius bei jo pavaduotojas.
Mindaugas Jurkynas, LRT tarybos pirmininkas, sako sieksiantis paankstinti tarybos posėdį dėl atsistatydinimo.
„Aš stengsiuosi suorganizuoti neeilinį LRT tarybos posėdį anksčiau, kuriame būtų galima svarstyti ir balsuoti dėl LRT tarybos atsistatydinimo in corpore. Ar man pavyks, nežinau, bet aš tikrai bandysiu tai padaryti“, – ketvirtadienį sakė tarybos pirmininkas.
Iki šiol planuota, kad LRT taryba šį klausimą svarstys sausio 20 dieną.
I. Ruginienė taip pat paragino Seimą nepriimti pataisų, kurios sudarytų galimybę LRT tarybai lengviau atleisti generalinį direktorių.
„Man atrodo, kad šiandien abi pusės tikrai pasiekė aukštą emocinį lygį ir toks sprendimas būtų tinkamas visiems. Turime susėsti ir šitą klausimą išspręsti kartu“, – sakė premjerė.
Pasak jos, jeigu reikamus žingsnius padarytų LRT taryba ir Seimas, Vyriausybė prisiims lyderystę, įtraukiant suinteresuotas puses, parengti „normalų projektą“ ir pateikti jį parlamentui.
Anot ministrės pirmininkės, siūlomame įstatyme būtų užtikrinta nepriklausoma LRT redakcijos veikla, ginamas laisvas žodis ir patobulinta LRT valdysena.
„Labai tikiuosi, kad visos pusės išgirs ir šiandien, artėjant Kalėdoms, labai tikiuosi, kad mes galėsime susitarti dėl taikos ir surasti reikiamus sprendimus“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Laurynas Kasčiūnas, opozicinių konservatorių lyderis, valdančiuosius ketvirtadienį ryte paragino neskubėti bei priimti opozicijos pasiūlytą deeskalacijos planą.
„Aš noriu pakartoti dar kartą, kad (...) mes esame vakar pasiūlę deeskalacijos planą. Pasiūlymas galioja. Galima prie jo grįžti. Vakar, jeigu nusprendėte negrįžti, tai šiandien galima prie jo grįžti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė parlamentaras.
Opozicijos lyderiai dar anksčiau yra teigę, jog pokalbyje su Seimo pirmininku Juozu Oleku pasiūlė trijų žingsnių planą.
Pagal jį parlamento vadovas oficialiai pareikštų, kad įstatymo priėmimas yra nukeliamas į sausio mėnesį, tuomet Seimo valdyba sukurtų darbo grupę iš valdančiųjų, opozicijos, ekspertų, iš komercinių televizijų kanalų, įvairių asociacijų, o tada opozicija atsiimtų „visas įdomiausias pataisas“.
Patys valdantieji tokį planą vertina skeptiškai. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė sakė mananti, jog šiuo metu „atmosfera yra per daug įkaitusi“ diskusijomis dėl atidėjimo.
Dar trečiadienį „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis BNS sakė, jog dėl siūlymo sudaryti darbo grupę nesutiko visa valdančioji koalicija.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog dabar vykstantis procesas kuria blogą teisėkūros praktiką.
„Buvo realu tą padaryti antradienį, kada prieš vakarinį posėdį, nenumatytą posėdį, buvome susirinkę pas Seimo pirmininką kabinete, bet tas deeskalacijos planas buvo atmestas ir dabar nežinau, ar jie kažką dar galvoja“, – žurnalistams kalbėjo parlamentaras.
Siekdami užkirsti kelią skubiam įstatymo pakeitimo priėmimui, opozicijos atstovai bando užtęsti procesą ir registruoja šimtus siūlymų projektų. Didžioji jų dalis – šmaikštūs, ironiški ar net absurdiški, taip atskleidžiant požiūrį į valdančiųjų parengtą LRT įstatymo pakeitimo projektą.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos startuolių ekosistema ieško augimo: talentų, komandų ir idėjų, galinčių konkuruoti tarptautinėse rinkose. Vis dažniau šis kelias prasideda dar mokykloje. 2025 m. Lietuvos mokyklose registruota 1000 mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) – tai didžiausias skaičius per visą programos istoriją. 200 stipriausių komandų ir apie 1000 mokinių gruodžio 12 d. susitiko „Kalėdinėje MMB eXpo“ Litexpo, kur pristatė savo sprendimus verslo atstovams, mentoriams ir komisijų nariams.
Lauko reklama šiandien transformuojasi ir vis labiau remiasi duomenimis. Pasaulinės prognozės rodo, kad skaitmeninė lauko reklama stabiliai auga. Remiantis „Zenith“ prognozėmis, 2025–2027 m. skaitmeninės lauko reklamos augimas sieks 8–10% kasmet, o klasikinės reklamos augimas išliks apie 2–4%.
Prieš 20 m. UAB „General Financing“ veiklą pradėjo kaip lietuviškas finansų startuolis. 2020 m. jis vartojimo paskolų ir indėlių paslaugas klientams pradėjo teikti turėdamas specializuoto banko statusą ir pakeitė pavadinimą į „General Financing bankas“, o 2024 m. gruodį ir prekės ženklas buvo pakeistas į „GF bankas“. Nuo 2013 m. jis priklauso Švedijos finansų grupei „Marginalen“. Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius, apžvelgia banko veiklos dvidešimtmetį ir Baltijos šalių finansų rinkos pokyčius.
Pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtra Lietuvoje pasiekė istorinius rodiklius. Vietinė elektros gamyba pirmą kartą viršijo pusę šalies poreikio, o investicijos į saulės ir vėjo projektus sudarė milijardus eurų. Tačiau po kelerius metus trukusio spartaus augimo rinka vis aiškiau pradeda rodyti lėtėjimo ženklus. Kas nulėmė šį pokytį ir prie kokių naujų sąlygų sektoriui teks prisitaikyti artėjant 2026-iesiems, pasakoja Arvydas Račkus, „Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, turima apie 300 tokių pataisų pasiūlymų. „Aš manau, kad mes judėsime link 400, 500“, – ryte sakė L. Kasčiūnas.
Sunegalavus Kultūros komiteto vadovui, Seimas turėtų atšaukti nenumatytą posėdį
Valdantieji tikėjosi LRT pataisas priimti ketvirtadienį, nors dėl opozicijos teikiamų pasiūlymų gausos galutinis sprendimas galėtų nusikelti į dar kitą posėdį.
Tačiau dienos eigoje paaiškėjo, kad Seimui greičiausiai teks atšaukti ketvirtadienio vakaro neeilinį plenarinį posėdį. Tai pranešė parlamento pirmininkas Juozas Olekas. Galutinį sprendimą priims Seimo valdyba.
Parlamentarai negali imtis įstatymo projekto priėmimo, kol pasiūlymų jam nebaigė svarstyti Kultūros komitetas. Jo pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ketvirtadienį sunegalavo ir buvo išvežtas į ligoninę, tad LRT pataisų svarstymas komitete irgi atidėtas.
„Tai tikriausiai atšauksime (plenarinį posėdį – BNS), nes mes neturime medžiagos, komitetas nėra apsvarstęs. Tai susirinksime valdyboje ir tada nuspręsime“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.
Pasak jo, kol kas neaišku, kada galėtų būti organizuojamas naujas nenumatytas posėdis, nes K. Vilkausko sveikatos būklė išlieka nežinoma.
Seimas siekė priimti LRT įstatymo pataisas iki rudens sesijos pabaigos – gruodžio 23 dienos.
Koalicija siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Ketvirtadienį vakare greta Seimo Nepriklausomybės aikštėje trečią dieną iš eilės rengiamas protestas, degs laužai. Dalis visuomenės protestuoja prieš skubos tvarka priimamas pataisas, taip pat reikalauja prezidento veto, jei joms būtų pritarta. Dėl to nuo antradienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“.
G. Nausėda: LRT taryba ir administracija galėtų atsistatydinti, pataisų tada nereikėtų
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragina nusiraminti, o jei tai neįmanoma – atsistatydinti tiek LRT tarybai, tiek administracijai.
„Šitoje vietoje aš tikrai norėčiau, kad visi nuramintume savo aistras. Visi esame žmonės, visi galime turėti emocijų, tačiau siūlau labai konstruktyvią ir paprastą priemonę – jei konfliktas pažengęs tiek giliai, kad kelio į pradinį tašką atgal nebėra, LRT taryba in corpore atsistatydina. Administracija taip pat“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Mes tuomet suformuojame naują LRT tarybą – formuoja visos institucijos, kurios į LRT tarybą pagal įstatymą turi teisę teikti kandidatus – skelbiame naują vadovo konkursą ir tame konkurse gali dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, tokiu atveju Seime svarstomos pataisos nebūtų reikalingos, nes „nuimtų tą įtampą ir išspręstų tą problemos kamuolį, kuris susinarpliojo ir dabar matome, kas darosi mūsų gatvėse“.
Kita vertus, prezidentas pabrėžė, kad dabar matome „baigiamąją konflikto stadiją“, o jis pats įsiplieskė kur kas seniau, nei parlamentas ėmėsi lengvinti LRT vadovo atleidimo sąlygas.
„Konfliktas prasidėjo tada, kai LRT taryba pradėjo vykdyti tą funkciją, kurią šiaip jau ir turėtų vykdyti pagal įstatymą. Tai yra kontrolės, priežiūros ir strateginio planavimo funkciją. Kol LRT taryba buvo paprastas priedėlis prie LRT administracijos, tol konfliktų nekildavo“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda opozicijos elgesį, kai bandant stabdyti įstatymo priėmimą jo projektui teikiami šimtai šmaikščių ir absurdiškų įstatymų vadina hibridine ataka.
„Tai, ką aš dabar žiūriu ir matau mūsų Seime, man panašėja į hibridinę ataką prieš Lietuvą. Tiesą sakant, net ir balionų į Lietuvą dabar nebereikia siųsti, nes lietuviai organizuoja patys hibridinę ataką prieš save“, – sakė prezidentas.
„Teisėkūros darbas dezorganizuotas, mes matome komiškus pasiūlymus, kurie pilasi iš visų pusių. Na, galima paversti, be abejo, Seimą komedijos vieta vieną, dvi dienas. Galima net ir visus metus paversti. Tačiau mes jau turime skaudžių pavyzdžių savo istorijoje, kuomet Seimas Abiejų Tautų Respublikoje nedirbdavo – ateidavo valstybės padalijimai“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G. Nausėda sako, kad valdančiųjų sprendimas skuba priimti LRT įstatymo pataisas nėra tinkamas.
„Aš tai perdaviau socialdemokratams dar prieš pradedant šitą svarstymą“, – sakė valstybės vadovas.
G. Nausėda kol kas neatsako, ar Seimo pataisas vetuotų, jei jos būtų priimtos.
„Apie ką mes kalbame? Ar kalbame apie rimtą įstatymo projektą, kuris oficialiai ateina į Prezidentūrą, ar pasakojame anekdotus? Tai atsakymas yra labai paprastas. Aš dar kartą kartoju: mes galime išspręsti šitą klausimą kitu būdu – nuraminti aistras“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas pirmadienį ketina susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir visų frakcijų vadovais.
„Pasikviesime, kad tiesiog ateitų pas mane ir išsiaiškintumėm visus aspektus ir pamėgintumėm ieškoti kelio iš susidariusios situacijos“, – tvirtino G. Nausėda.
J. Olekas nepriimtinais vadina dalį Audito komiteto siūlymų, žada darbo grupę naujoms idėjoms
Seimo Audito komitetas šią savaitę parengė ir projektą, numatantį stiprinti LRT tarybos galias. Taryba tvirtintų visuomeninio transliuotojo redakcinę, privatumo, tvarumo ir kitas politikas, metines veiklos ataskaitas, strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, įstaigos struktūrą, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas, konkursų LRT programoms rengti rezultatus.
Taip pat siekiama tarybos veiklai aptarnauti įsteigti specialų biurą, nustatyti, kad LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms ar jų atstovams.
Be to, siūloma riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas – tas pats asmuo negalėtų eiti pareigas daugiau kaip dvi iš eilės.
Seimo pirmininkas J. Olekas sako, kad bent dalis Audito komiteto parengtų LRT įstatymo pataisų, kuriais būtų didinamos transliuotojo tarybos galios, yra nepriimtinos.
„Taip, aš manau, kad tie pasiūlymai, (...) bent jau dalis jų nėra priimtini, (...) o kitus turbūt svarstysime“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Olekas.
Pasak J. Oleko, skuba priimant pataisas dėl LRT vadovo reikalinga siekiant išspręsti „ekstraordinarią situaciją“ LRT, o po jų „šiek tiek susitvarkys ta hierarchija ir galbūt atsakomybė (generalinio direktoriaus prieš tarybą – BNS) padidės“.
Seimo pirmininko teigimu, priėmus pataisas, planuojama steigti darbo grupę išsamesnei diskusijai dėl LRT valdysenos pertvarkos.
„Aš manau, formalizuoti (darbo – BNS) grupę iš tikrųjų mes turėsime“, – teigė politikas.
„O koks sprendimas bus, ar bus rastas kompromisas? Nes opozicija norėtų vienų pasiūlymų, pozicija nori kitų“, – pridūrė jis.
Anot J. Oleko, per tarpą tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų bus diskutuojama apie LRT tarybos galias, tarybos sudarymo principus, jos santykį įstaigos administracija.
„Mes tikrai turime dalykų, kuriuos reikia aptarti ir, galų gale, susitarti ilgesniam laikui, kad nebūtų taip, kad į kadencijos pabaigą kas nors priima kokias nors pataisas, o atėjusi nauja dauguma vėl priiminėja“, – sakė Seimo pirmininkas.
„Man atrodo, kad galima normaliai kalbantis surasti tokį bendrą sutarimą, kompromisą, (...) su kuriuo galima bus gyventi ateityje“, – kalbėjo socialdemokratas.
Apie tai, kodėl Seime valdančiųjų stumiamos pataisos yra LRT politinio užvaldymo procesas, skaitykite čia.
