Žiniasklaida ir Kultūros asamblėja ragina prezidentą, kultūros ministrę aiškiai pasisakyti dėl LRT
Seime stumiantis visuomeninio transliuotojo LRT įstatymo pakeitimams, kuriais palengvinamas generalinio direktoriaus atleidimas, žiniasklaidos atstovai kviečia visuomenę prisijungti prie žurnalistų bendruomenės, kuri protestu ragina parlamentarus atmesti „Nemuno aušros“ ir valstiečių frakcijos siūlomas pataisas.
„Visa tai daroma labai greitai, nekreipiant dėmesio nei į žurnalistų bendruomenės, nei į teisininkų ar užsienio ekspertų vertinimą, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Birutė Davidonytė, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė. – Tai nėra tik apie LRT ir juo labiau ne apie jų vadovę. Nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo pradeda kiekvienas autokratas. Tai jau vyko ir Vengrijoje, ir Slovakijoje, ir Lenkijoje. Dabar tai prasideda ir Lietuvoje. Ir tai, mūsų supratimu, nesibaigs, jei to mes nesustabdysime dabar.“
Kviečia Seimo narius nepalaikyti žurnalistų teisių suvaržymo
Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, pabrėžė, kad situacija yra neeilinė ir skausminga visai visuomenei. Anot jo, atliktas LRT auditas neparodė „tektoninių pažeidimų“, kad reikėtų inicijuoti reformas visuomeninio transliuotojo valdyme.
„Kalbame apie visuomeninį transliuotoją, tai ne apie komercinį kanalą, nors ir jį reikėtų ginti, bet tai yra apie vi-suo-me-ni-nį transliuotoją. Nes kai kurie politikai įsivaizduoja, kad perskirstydami visų mūsų mokesčius, jie turi teisę diktuoti visuomenei savo valią ir savo taisykles. Mes visi užmirštame, kad šitie politikai turi vienintelį įrankį – mes jiems leidžiame, suteikiame teisę skirti mūsų mokesčių mokėtojų pinigus tam tikriems poreikiams. O mūsų poreikiai yra užtikrinti demokratišką viešą erdvę, kurią LRT ir įgyvendina“, – akcentavo „Verslo žinių“ vyr. redaktorius.
Žiniasklaidos atstovai pareikalavo atmesti LRT įstatymo pataisas dėl lengvesnio generalinio direktoriaus atleidimo. Taip pat siūlo ateityje rengiamus projektus, susijusius su žiniasklaida, svarstyti pirmiausia aptariant su žurnalistų ir žiniasklaidos bendruomene.
„Ir kviečiame Seimo narius neteikti ir nepalaikyti jokių kitų įstatymo pataisų, susijusių su žodžio laisvės ar žurnalisto laisvės suvaržymais. Prašome aiškios ir nedviprasmiškos prezidento pozicijos šiuo klausimu, aktyvaus įsitraukimo, siekiant užkirsti kelią iniciatyvoms, politizuojančioms nacionalinį transliuotoją. Ir raginame LRT tarybą užtikrinti redakcinę visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę, nedviprasmiškai vertinant politinį ar institucinį spaudimą LRT žurnalistams“, – pridūrė B. Davidonytė.
„Prašome aiškios ir nedviprasmiškos prezidento pozicijos šiuo klausimu, aktyvaus įsitraukimo siekiant užkirsti kelią įstatymų iniciatyvoms, politizuojančioms nacionalinį transliuotoją“, – teigė ji.
Prašo susitikimo su premjere ir prezidentu
Karolis Kaupinis, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys, savo ruožtu sakė, kad „žiniasklaidos laisvė, visuomenės informavimas yra Kultūros ministerijos klausimas“.
„Labai kviečiame kultūros ministrę išreikšti savo aiškią poziciją šituo klausimu ir nevengti to, kas yra Kultūros ministerijos prerogatyva. (...) Kol kas ministrė, pažadėjusi smarkiai ginti kultūrą, tyli. Žiniasklaidos laisvė yra kultūra“, – pabrėžė jis.
Tiek kultūros bendruomenės, tiek žiniasklaidos atstovai akcentavo poreikį surengti tiesiogines diskusijas su prezidentu, premjere, kitais valdžios atstovais.
„Mes kelis kartus prašėme susitikimo su premjere, ne su jos patarėjais, ne su kažkuo, kas sprendimų nepriima, – kalbėjo K. Kaupinis. – Dėl to šiuo klausimu Kultūros asamblėja siūlo susitikti prie atviro stalo prezidentui, premjerei, valdančiosios partijos pirmininkui ir žurnalistams. Tegul sėdama prie stalo ir kalbama apie tai, kas dabar bandoma prastumti buldozeriu.“
„Dabar matau, kad mes gavome kvietimą į komiteto posėdį. Žinot, kaip mes gavome? Aš turėjau rašyti laišką ir prašytis: „Gerbiami Seimo nariai, gal leisite man sudalyvauti kaip asociacijos pirmininkei komiteto posėdyje? Ar mes čia kalbame apie dialogą, kai tu turi maldauti dialogo“, – kalbėjo D. Davidonytė.
Savaitę truksiančio protesto metu LRT darbuotojai eteryje skelbs tylos minutes ir kalbės apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakos nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Žurnalistų bendruomenė organizuos įvairias pilietines akcijas, apie kurias skelbs socialiniuose tinkluose, viena jų – laiškų Seimo nariams rašymas. Gruodžio 9 dieną Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rengiama finalinė protesto akcija.
Anot K. Kaupinio, Kultūros asamblėja prisidės prie žiniasklaidos akcijų ir pasinaudos savo kultūros bendruomenės ir ją palaikančių žmonių tinklu.
B. Davidonytė taip pat akcentavo, kad bet kokie kiti ateities projektai, susiję su žiniasklaida, turėtų būti svarstomi kaip „visose civilizuotose valstybėse“ – pirmiausia pasitariant su bendruomene.
Be to, išsakytas raginimas LRT tarybai užtikrinti redakcinę nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę, nedviprasmiškai įvertint bet kokį politinį ar institucinį spaudimą LRT žurnalistams.
Savo ruožtu K. Kaupinis pabrėžė, kad ne veltui pasirinktas laikotarpis, kada pradėti veiksmai patvirtinti minimas pataisas: „Daugelis žmonių dabar nori atsitraukti nuo politikos, pirkti kalėdines dovanas, ir ne veltui tai eina būtent šiuo metu.“
BNS rašė, kad Seime pateikimo stadiją valdančiųjų balsais įveikė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria norima lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką – nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių.
LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę balsų kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.
Seimas praėjusią savaitę taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą. Tai reiškia, kad LRT 2026, 2027 ir 2028 metais bus skiriama 79,6 mln. Eur.
Dalis žiniasklaidos bendruomenės ir opozicija visa tai vadina nederamu politikų kišimusi į LRT veiklą ir žada rengti mitingą, pastaroji dėl priimamų pokyčių žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacija sako besitikinti, kad siūlymas lengviau atleisti LRT vadovę paskatins išsamesnes diskusijas apie transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, kuris atitiktų ES gerąsias praktikas, Europos Komisijos nustatytas taisykles.
Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.
Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
