Smunka pasitikėjimas G. Nausėda, auga konservatorių reitingai
Jos duomenimis, G. Nausėda palankiai vertina – 45,2%, nepalankiai – 32,3% Lietuvos gyventojų. Rugsėjį atliktoje apklausoje politiką palankiai vertino 58,3% respondentų, nepalankiai – 21,6%.
Vladas Gaidys, „Vilmorus“ vadovas, tokius pokyčius vadino didžiuliu kritimu.
„Visada į reitingus žiūrėdavau, kad 50% riba yra prezidentinė. Politikas, kuris pasiekia tą ribą, jis faktiškai gali pretenduoti, nes dauguma jį palaiko, o jeigu mažiau – kažkas yra ne taip. Ir pirmą kartą Nausėda per visas kadencijas nukrito iki 45%“, – sakė sociologas.
Prezidentas rudenį kritikos sulaukė dėl priimtų sprendimų skiriant naujos Vyriausybės ministrus, tarp jų ir kompetencijos kultūros srityje neturintį „aušrietį“ Ignotą Adomavičių.
Dėl to prie Prezidentūros vyko ir kultūrininkų mitingas, šalies vadovas buvo boikotuotas kelių kultūrinių renginių.
Tuo metu, smukus reitingams, nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje tapo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Toks tvirtai neigiamas, tai Žemaitaitis. Visi kiti ir teigiamų turi. Čia be konkurencijos“, – sakė V. Gaidys.
Apklausos duomenimis, jį nepalankiai vertina 50,4% (buvo – 47,1%) Lietuvos gyventojų, palankiai – 25,3% (buvo – 31,3%).
Antras pagal populiarumą tarp Lietuvos politikų yra opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis. Jį palankiai vertina 44,2%, nepalankiai – 30.5% Lietuvos gyventojų (rugsėjį atitinkami reitingai siekė 42,2 ir 36,1 procento).
Į trečiąją vietą pakilo „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Palankiai vertinančių europarlamentarą skaičius išaugo nuo 36,6% rugsėjį iki 39,6% lapkritį, nepalankus politiko vertinimas taip pat šiek tiek sumažėjo ir siekia 35,2% (rugsėjį – 36%).
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reitingų lentelėje yra ketvirta. Ją palankiai vertina 37,4% (rugsėjį – 39,5%), nepalankiai – 35,3% (rugsėjį – 34,5%) gyventojų.
Penktą vietą užima užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Lietuvos diplomatijos vadovą palankiai vertino 36,4% apklausos dalyvių, nepalankiai – 22,3% respondentų (rugsėjį buvo atitinkamai 33,1% ir 21,6%).
Pasak V. Gaidžio, reitinguose premjerė Inga Ruginienė „pirmą kartą su dideliu minusu“. Ją palankiai vertina 35,4% (41,5% rugsėjį), o nepalankiai 41% (27,8% rugsėjį).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 6–16 dienomis. Apklausta tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1%.
Partijų dinamika keičiasi
Partijų reitinge po kurio laiko į pirmą vietą pakilo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, išstūmusi pasitikėjimą prarandančius socialdemokratus, tačiau šie pokyčiai fiksuojami paklaidos ribose, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius balsuotų 13,7% respondentų, rugsėjį palaikymas šiai politinei jėgai siekė 12,8%.
V. Gaidys teigė, kad partijos reitingas auga nuo to laiko, kada jos pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas.
„Aukštesnis rezultatas buvo tik 2021-ųjų gegužės mėnesį“, – sakė sociologas.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 12% apklaustųjų (rugsėjį – 15,1%).
„Čia jų mažiausias rezultatas per ketverius metus“, – aiškino V. Gaidys.
„Valdančiajai daugumai labai nesisekė formuojant Vyriausybę, vėliau su kontrabandiniais balionais, su Vilniaus oro uosto uždarymais, sienos uždarymu-atidarymu. Tame kontekste opozicijai – kortos į rankas“, – galimas sumažėjusio reitingo priežastis vardino sociologas.
Toliau reitinguose trečia išlieka valdančioji „Nemuno aušra“, šią politinę jėgą palaikytų 10% Lietuvos gyventojų, anksčiau už partiją būtų balsavę 10,9%.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingas siekia 9,3% (rugsėjį – 8,5%), valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 7,4% (rugsėjį – 7,2%).
Už opozicinį Liberalų sąjūdį balsuotų 5,3% apklausos dalyvių (rugsėjį – 5,4%).
VERSLO TRIBŪNA
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
Pasaulinė mobiliųjų vertimo technologijų lyderė „Vasco Electronics“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Šiuo žingsniu siekiama Lietuvos įmonėms pasiūlyti visame pasaulyje pasiteisinusius sprendimus, kurie supaprastintų vidinius procesus, leistų komandoms bendrauti be kalbos barjerų.
„Vilmorus“ apklausa taip pat rodo, kad kitą partiją palaikytų 2,1% (rugsėjį – 2%), o nebalsuotų 11,4% (buvo – 10,1%) respondentų. Nežinančiųjų, už ką balsuotų, buvo 28,8% (rugsėjį – 28%) tyrimo dalyvių.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 6–16 dienomis. Apklausta tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1%.
