Kaip veikti verslui, kai nebėra objektyvios tiesos? Lietuvos verslo forumas kviečia pažvelgti giliau
Šios ir kitos aktualios temos bus išsamiai nagrinėjamos šiemet rekordiniame Lietuvos verslo forume, kuriame laukiama daugiau kaip 1300 dalyvių ir 90 pranešėjų. Forumas kviečia žiūrėti plačiai – į globalius iššūkius, ir giliai – į vertybes, kurios lemia sprendimus.
Šiuolaikinis vartotojas: ne demografija, o žmogus
Viena neišvengiamų šių laikų organizacijų užduočių – gebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinio vartotojo, tarp kurių vis dažniau – ir visai naujos, į rinką žengiančios kartos. Skaitmeninės rinkodaros strategas Tomas Nemūra pabrėžia, kad šiuolaikinė auditorija nebėra apibrėžiama amžiumi ar pajamomis – ji daugiasluoksnė, emocinė ir vertybiškai jautri.
„Šiandieninis vartotojas – tai ne demografija, o žmogus. Asmenybė su savo interesais, poreikiais, lūkesčiais ir svajonėmis“, – sako jis. Anot eksperto, verslai, kurie vis dar remiasi stereotipiniais apibrėžimais, rizikuoja likti nesuprasti.
„Bendrų vardiklių visada atsiranda – stresas, ekranai, noras gyventi lėčiau ir ramiau. Bet tai tik simptomai. Tikrasis darbas prasideda tada, kai bandome suprasti, kodėl tai vyksta“, – įsitikinęs T. Nemūra.
Pasak jo, ekonomiškai gyvename geriausius laikus istorijoje – perkamoji galia milžiniška, tačiau streso lygis taip pat rekordinis. „Keičiasi problemos ar jų priežastys, tačiau beveik prieš 60 metų Eugene’o Schwartzo išsakyta mintis, kad produktas turi būti pristatomas kaip konkrečios problemos sprendimo priemonė, šiandien skamba aktualiau nei bet kada“, – pastebi ekspertas.
T. Nemūra atkreipia dėmesį, kad duomenys gali tapti tiek stiprybe, tiek pavojumi. „Jei juos naudojame tam, kad suprastume žmogų – tai didžiulis įrankis. Jei tik tam, kad daugiau parduotume – rizikuojame prarasti žmogiškumą“, – įsitikinęs jis.
Būtent jaunosios kartos, anot eksperto, keičia žaidimo taisykles. „Gen Z nori matyti prasmę. Jiems svarbu ne tik, ką darai, bet ir kodėl. Gen Alfa bus dar sąmoningesni – jiems skaidrumas ir autentiškumas nebe privalumas, o norma“, – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, ateities verslas bus nebe tik prekių ar paslaugų tiekėjas, o turinio ir idėjų kūrėjas. „Žmonės renkasi tuos, kurie padeda jiems suprasti savo problemą, išmoko kažko naujo ir tada pasiūlo sprendimą. Tie, kurie tiesiog pardavinėja, bus pakeisti tais, kurie supranta“, – apibendrina ekspertas.
Verslas post-tiesos amžiuje: ar vis dar verta ką nors sakyti?
Greta technologinių ir vartotojų elgsenos pokyčių verslas susiduria ir su dar vienu iššūkiu –informacijos gausa bei pasitikėjimo stygiumi. Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas pastebi, kad šiandien, post-tiesos eroje, emocijos dažnai užgožia faktus, o tai turi įtakos ir verslo komunikacijai.
„Post-tiesos reiškinys – tai tendencija, kai subjektyvūs jausmai ir asmeninė „teisybė“ ima viršų prieš objektyvų žinojimą“, – sako L. Kontrimas. Anot jos, socialiniai tinklai tik sustiprino šį reiškinį: „Didžioji dalis komunikacijos remiasi principu „aš jaučiu – vadinasi, tai tiesa“. Tokia aplinka nustumia į pakraščius tuos, kurie bando išlaikyti objektyvumą.“
Pasak eksperto, „post-tiesos“ terminas šiandien įgauna dar pavojingesnę reikšmę.
„Liūdna pastebėti, bet daliai visuomenės tai tampa patogia kliše pasiteisinti, kodėl kažkokie mąstymo ar išminties paieškos modeliai negali suveikti. Tai pasiteisinimas tingėjimui išeiti iš ne savo, bet kitų sukurtos situacijos – be galo patogios manipuliacijoms“, – teigia L. Kontrimas.
Jis priduria, kad toks požiūris radikaliai kertasi su dabarties informacine aplinka, kur technologijos atveria milžiniškas galimybes pažinimui.
Linas Kontrimas, VU Komunikacijos fakulteto lektorius, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas
„Technologijos suteikia begales įrankių praplėsti, pagilinti ir suaštrinti savo pačių smegenų darbą, o tuo pačiu – ir komunikaciją. Todėl nereikia kristi į post-tiesos sąvokos pinkles, nes tos pinklės yra apibrėžiamos ir sugalvojamos – gali būti, tyčia“, – įspėja jis.
Priešingai, anot L. Kontrimo, šiandien kaip niekada atsiveria galimybės tiesos paieškai, analizei, lyginimams ir svarstymams. Todėl verslas, norintis išlikti patikimu balsu, turėtų remtis ne emocijomis, o faktais: „Kiekvienas melavimo ar nutylėjimo atvejis anksčiau ar vėliau virsta krize, o kartais ir pabaiga. Reikia gerai žinoti, kokią naudą kuri visuomenei, laikytis vertybių ir komunikuoti tik fakto tiesas. O jei norisi emocijų – remtis realistiškais pasakojimais.“
Filantropijos branda: kai duoti tampa verslo dalimi
Vertybės, apie kurias vis dažniau kalbama verslo komunikacijoje, šiandien ima reikštis ir realiais veiksmais. Lietuvos verslo kultūroje vis labiau įsitvirtina socialinės atsakomybės dimensija – nebe kaip priedas, o kaip neatskiriama organizacijų tapatybės dalis. Kaip pastebi Saulė Dagilytė, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė, mūsų šalyje filantropijos kultūra akivaizdžiai bręsta.
„Vis dažniau matau, kad įmonės paramą supranta ne kaip vienkartinį gestą ar viešųjų ryšių akciją, o kaip dalį savo kasdienės veiklos ir vertybių. Labdara po truputį užleidžia vietą tikslingai, strategiškai planuojamai filantropijai, kai noras padėti tampa verslo tapatybės dalimi“, – teigia ji.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
Spalis Lietuvos naujo būsto rinkoje buvo ypač aktyvus – šįkart lyderystę aiškiai perėmė „Omberg Group“. Įmonė per mėnesį pardavė 65 butus – tai geriausias rezultatas Lietuvoje, aplenkęs net ilgamečius NT rinkos lyderius. Tai įtvirtina ir „Omberg Group“ pozicijas kaip vienos iš stipriausių NT plėtotojų šalyje.
„Ši pastatų vertinimo sistema apima kur kas daugiau aspektų, nei gali pasiūlyti mūsų kompanija, tačiau galime drąsiai teigti, kad pramoniniams, komercinės paskirties pastatams sukurti mūsų baldai ir įranga visiškai atitinka jos keliamus reikalavimus“, – teigė bendrovės „AJ Produktai“ generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė.
Pasak S. Dagilytės, verslininkus, kurie aktyviai remia įvairias iniciatyvas, dažniausiai motyvuoja asmeninės priežastys – noras grąžinti visuomenei po sėkmės istorijos, įkvėpimas iš vaikystės ar šeimos pavyzdžių. „Daug kas renkasi padėti jaunimui – ypač ten, kur patys kažkada jautė ribotas galimybes: sporte, moksle, švietime“, – dalijasi ji.
Pastaraisiais metais, pastebi „Sorainen“ vadovė, populiarėja ir neliečiamojo kapitalo fondai, kai filantropijai skirtos lėšos ne išleidžiamos, o investuojamos ir gauta grąža vėliau panaudojama paramai. „Tai reiškia, kad parama tampa ne momentiniu gestu, o ilgalaikiu, tvariu įsipareigojimu“, – komentuoja pašnekovė.
Ji svarsto, kad vis dar kyla klausimų, ar filantropijoje „leistinas“ pragmatizmas – kai gerų darbų iniciatyvos tuo pačiu stiprina įmonės įvaizdį. „Man atrodo, kad taip, jei tai daroma sąmoningai ir autentiškai. Siekis kurti geresnę aplinką sau, savo komandai ar klientams galiausiai yra teigiamas variklis. Tokia filantropija – tvari ir prasminga“, – įsitikinusi ji.
S. Dagilytės teigimu, visa tai rodo, kad Lietuva auga – tampame brandesni, turtingesni ne tik materialiai, bet ir vertybėmis. „Dalijimasis tampa mūsų stiprybe – ir investicija į ateitį“, – apibendrina ji.
Klausimai, kurie formuoja rytojaus sprendimus
Šie ekspertų pastebėjimai – tik dalis temų, kurios šiemet bus aptariamos Lietuvos verslo forume. Renginys lapkričio 13 d. Vilniuje suburs ekonomikos, politikos ir kitų sričių lyderius, strategus ir inovacijų kūrėjus diskutuoti apie tai, kaip neapibrėžtumo sąlygomis išlaikyti aiškią kryptį.
Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis pabrėžia, kad forumas kvies ne tik klausytis, bet ir abejoti. „Tai, kas veikia šiandien, nebūtinai veiks rytoj. Šis forumas – kvietimas pažvelgti giliau: į tai, ką darome, kodėl darome ir kaip galime būti efektyvesni, lankstesni, atviresni naujoms idėjoms.“
Renginio programa apims temas nuo strateginės lyderystės ir organizacijų atsparumo iki technologijų poveikio bei geopolitinių rizikų. Tarp pranešėjų – virš 90 įvairių sričių tarptautinių ir Lietuvos ekspertų bei verslo lyderių. Tarp laukiamiausių užsienio pranešėjų – Dr. Constantinos Markides, pasaulinio lygio strategijos ir inovacijų ekspertas, žinomas dėl savo darbų apie verslo modelių transformaciją, Magnus Lindkvist, švedų futuristas, ateities tendencijų prognozuotojas, kuris dalinsis įžvalgomis apie ateities verslo pasaulį, Dr. Kevin Dutton, psichologijos mokslų daktaras, kuris kalbės apie psichopatiškų bruožų pranašumus vadovavime.
Tarp pranešėjų – ir buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Verslas šiandien turi ne tik ieškoti sprendimų, bet ir nuolat juos kvestionuoti. Tik taip galime išlikti konkurencingi. Neapibrėžtumas ir pokyčiai tapo nauja realybe, tačiau kartu jie atveria naujas galimybes. Tie, kurie išmoks ne tik reaguoti, bet ir suprasti gilumines priežastis, bus tie, kurie formuos rytdienos verslą – tvaresnį, lankstesnį ir žmogiškesnį“, – sako D. Baltrušaitis.
Plačiau apie forumą ČIA.
