F. Merzas remia ES planą apsaugoti plieno sektorių nuo Kinijos importo
„Šie siūlymai yra žingsnis teisinga linkme“, – po derybų su pagrindiniais plieno pramonės atstovais Berlyne sakė F. Merzas.
ES spalį pranešė, pasinaudos JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų strategija ir padidins muitus bei sumažinti importuojamo plieno kvotas, siekdama apsaugoti sunkumų dėl Kinijos konkurencijos patiriančią Bendrijos pramonę.
ES vykdomoji valdžia siūlo padvigubinti plieno importo muitus iki 50%. Be to, planuojama 47% sumažinti leidžiamą importo kiekį.
„Aš palaikysiu šiuos pasiūlymus kiek įmanoma labiau ir tikiuosi, kad bus priimti atitinkami reglamentai“, – tvirtino F. Merzas.
Ši ES strategija primena D. Trumpo veiksmus, kai jis, įvesdamas 50% muitus, siekė užkirsti kelią pigių metalų importui iš Kinijos, kuri pagamina daugiau nei pusę pasaulio plieno.
Pasaulio plieno asociacijos duomenimis, Vokietija yra didžiausia plieno gamintoja Europoje ir septinta pasaulyje.
Plienas plačiai naudojamas daugelyje pramonės sektorių didžiausioje Europos ekonomikoje – nuo statybos iki automobilių ir mechanikos inžinerijos – ir yra svarbi eksporto dalis.
Tačiau Kinija jau daugelį metų užtvindo rinką dideliais plieno kiekiais už itin žemas kainas, taip nukonkuruodama Vokietijos gamintojus.
„Susiduriame su dideliais iššūkiais, susijusiais su pasaulinės prekybos politikos pokyčiais“, – atkreipė dėmesį F. Merzas.
„Tai apima, viena vertus, Jungtinių Valstijų taikomus muitus, kita vertus, besikeičiančius prekybos srautus, ypač iš Azijos ir ypač iš Kinijos, kurie užtvindo rinkas subsidijuojamu plienu“, – aiškino jis.
„Todėl šioje srityje reikalinga veiksminga apsauga. Susitarėme Briuselyje už tai pasisakyti“, – pridūrė jis.
Vokietijos plieno sektorius taip pat nukentėjo nuo išaugusių energijos kainų nuo tada, kai Rusija 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kainos vis dar yra gerokai didesnės nei prieš karą.
Pastaruoju metu plieno gamyba Vokietijoje sumažėjo 10–15%, palyginti su 2022 metų lygiu.
Ketvirtadienį vykusiuose derybose susitiko Vokietijos didžiausi gamintojai ir valstybių, kuriose ši pramonė yra sukuria daugiausiai darbo vietų, vadovai.
„Esame susirūpinę kartu su plieno pramone dėl dabartinės ekonominės padėties“, – pažymėjo F. Merzas.
„Įmonės susiduria su krize, kuri kelia grėsmę jų egzistavimui, todėl šis dialogas (...) buvo skubiai reikalingas“, – pridūrė jis.
