Utenos daryklos vadovė: tvarumas gamyboje turi prasidėti nuo realių sprendimų, o ne nuo įvaizdžio
„Man aludarystė – tai ne tik technologija ar receptūra. Tai visuma. Ir labai aiškiai jaučiu, kad šiandien joje negali nebūti tvarumo – ne kaip atskiro projekto, o kaip mąstysenos, kaip požiūrio į gamtą, žaliavą, žmogų. Kitaip nebeįsivaizduoju šito darbo“, – sako D. Jočytė.
Iš šokolado į alų
D. Jočytė pasakoja, kad niekada neabejojo, jog jos kelias bus susijęs su maisto pramone. Baigusi KTU chemijos studijas, ji karjerą pradėjo saldumynų pasaulyje – šokolado gamyboje, bet netrukus perėjo į aludarystę. Šį žingsnį vadina natūraliu tiek dėl profesinio domėjimosi procesais, tiek dėl to, ką gamyba duoda kaip žmogui.
„Iš saldžios maisto pramonės šakos perėjau į karčią – iš šokolado į alų. Niekada nekeičiau profilio, nes tiesiog man tai tiko. Mėgau procesus, technologijas, skonį. O aludarystėje viskas gražiai susijungė – yra ir kūrybos, ir labai stiprus inžinerinis pagrindas“, – dalijasi Utenos daryklos vadovė.
Joje D. Jočytė dirba jau penkiolika metų – pradėjo nuo virimo skyriaus, ėjo technologo, gamybos vadovės pareigas, dirbo „Carlsberg“ grupės produktų kūrimo centre Prancūzijoje, o grįžusi kurį laiką vadovavo „Švyturio“ daryklai Klaipėdoje. Studijos Skandinavijos aludarių mokykloje, patirtys tarptautiniuose projektuose, susitikimai su kitų šalių specialistais išplėtė akiratį, tačiau lemiamas pokytis įvyko čia pat – Lietuvoje, darykloje, kurioje ji šiandien dirba.
„Aludarystė nėra stabili sritis. Ji keičiasi kartu su skoniu, su rinka, su žmonėmis. Ir tai, kad per tiek metų vis dar galiu mokytis ir atrasti – man yra vienas didžiausių šio darbo džiaugsmų“, – tikina D. Jočytė.
Gamykloje kiekviena diena kitokia
Nors vadovės darbas dažnai siejamas su planavimu ir strategija, Dalia didžiąją dienos dalį stengiasi būti ten, kur vyksta procesas – gamyboje. Jos nuomone, vadovas prie stalo negali suprasti, kas iš tiesų vyksta.
„Stengiuosi kiekvieną dieną bent dalį laiko būti ceche. Stebiu procesus, kalbuosi su žmonėmis. Gamybininkams svarbu, kad vadovas ne tik kalbėtų, bet ir matytų, girdėtų. Be to, tik taip galima laiku pastebėti tai, ko neužfiksuos jokios ataskaitos“, – sako ji.
Utenos darykloje veikia LEAN metodika – kiekvieną rytą vyksta susirinkimai, kuriuose analizuojami rezultatai, planuojami veiksmai, sprendžiamos problemos.
„Net labai patyrę operatoriai, dirbantys čia 30–35 metus, vis dar kartais pasako, kad kažkas pirmą kartą taip pasitaikė. Gamyboje visko nutinka. Aišku, stengiamės viską valdyti – prevencinė priežiūra, stebėsena, planavimas. Bet vis tiek būna dienų, kai reikia greitos reakcijos ir stiprios komandos“, – pasakoja D. Jočytė.
Nealkoholinis alus irgi reikalauja meistrystės
Kalbėdama apie aludarystę, D. Jočytė pabrėžia ne tik stilių įvairovę, bet ir pačios rinkos pokytį. Pasak jos, nors tendencijos neateina žaibiškai, kai kurios kryptys išlieka ilgam. Tarp jų – IPA stiliai, statinėse brandinamas alus, o vis labiau – ir nealkoholinio alaus linija, kuri prieš dešimtmetį buvo niša, o šiandien – lygiavertė kategorija.
„Kai pradėjome gaminti nealkoholinį alų, dar nebuvo aišku, kaip į jį žiūrės vartotojai. Anksčiau tokį pasirinkdavai, tik jei turėdavai vairuoti ar dėl sveikatos. Dabar – visai kas kita. Progos pasikeitė, požiūris taip pat. Ir džiugu, kad tie juokeliai apie nealkoholinį alų, kurie dar prieš kelerius metus sklandė, tiesiog išnyko“, – teigia D. Jočytė.
Ji pabrėžia, kad gaminti kokybišką nealkoholinį alų – rimtas technologinis iššūkis, ypač jei nori, kad jis būtų toks pat skanus kaip įprastas. „Švyturys–Utenos alus“ dar 2014–2015 m. pradėjo naudoti brangią, bet efektyvią technologiją – iš jau pagaminto alaus pašalinti alkoholį. O dabar darykla naudoja ir specialias mieles, kurios išvis neleidžia alkoholiui susidaryti – tai leidžia sukurti tikrą 0,0 %.
„Kuo daugiau supranti apie šį procesą, tuo daugiau pagarba jam jauti. Nealkoholinis alus šiandien jau visavertis produktas, kuriam galioja tokie pat aukšti standartai. Ir jei jis dar skanus – tai jau meistrystės reikalas“, – priduria aludarė.
Kai tvarumas tampa gamybos standartu
Nors apie tvarumą kalbama vis garsiau, D. Jočytė įsitikinusi – jei jis nėra realiai įgyvendinamas gamyboje, išorinis įvaizdis ilgai neišsilaikys. „Švyturys–Utenos alus“, kaip „Carlsberg“ grupės dalis, jau daugiau nei dešimtmetį dirba pagal aiškią tvarumo programą „Kartu link nulio“, kurios tikslas – eliminuoti anglies dioksido emisijas visoje vertės grandinėje ir pereiti prie atsakingo gamybos modelio.
„Pastaraisiais metais Utenos darykloje įgyvendinome didelį energijos pokytį – daryklos stogai padengti saulės baterijomis, kurios pagamina apie ketvirtadalį visos reikalingos elektros. Likusi dalis tiekiama iš nutolusios elektrinės Alytaus rajone, o garas, reikalingas gamybai, gaunamas iš Utenos šilumos tinklų, naudojančių biokurą. Šiandien visą daryklos energiją gauname iš atsinaujinančių šaltinių“, – pasakoja D. Jočytė.
Kalbėdama apie pakuotes, ji pripažįsta, kad šioje srityje dar liko daug neišnaudotų galimybių, tačiau pažanga akivaizdi. Plastikinėje taroje naudojamo perdirbto plastiko dalis jau dabar viršija ES reikalaujamą 25 proc. ribą – Utenos darykla pasiekė 30 proc. dar prieš įsigaliojant naujam reguliavimui.
„Yra sričių, kur tvarumas labai aiškiai pamatuojamas – kiek kartono sunaudoji, kiek plastiko pakeiti. Bet už viso to slypi sprendimai, kuriuos darome kiekvieną dieną. Ar pasirinksime tiekėją, kuris siūlo tvaresnį sprendimą? Ar paleisime naują produktą į efektyvesnę pakuotę? Ar rizikuosime ir išbandysime tai, ko dar nedarėme? Šie klausimai ir lemia ilgalaikį pokytį“, – sako daryklos vadovė.
Ji pabrėžia, kad tvarumo standartai taikomi ne tik darykloje, bet ir visoje tiekimo grandinėje. Su tiekėjais kalbamasi apie jų požiūrį, ieškoma bendrų sprendimų, o iniciatyvos vis dažniau kyla ne iš reikalavimo, o iš noro.
„Pernai turėjome keletą situacijų, kai tiekėjai patys atėjo ir sako – mes keisime pakuotę, mažinsime plastiką, būsime švaresni. Tai rodo, kad pokytis tampa nebe direktyva, o kultūra. Ir kai tai pasiekia tiekėjus, supranti, kad įtaka jau yra reali“, – apibendrina D. Jočytė.
Tvarumas kaip įsitikinimas, o ne užduotis
D. Jočytė pabrėžia, kad visos technologijos, projektai, sistemos veikia tik tada, kai jas valdo žmonės, kurie supranta, kodėl tai daroma. Jos nuomone, tvarumas – tai ne mados dalykas ar rinkodaros strategija, o vertybinis apsisprendimas.
„Pirmiausia turi būti noras. Tada jau seka technologijos, skaičiavimai, sprendimai. Tvarumas man ne užduotis, o įsitikinimas – kai juo vadovaujasi visa komanda, net mažas pokytis duoda rezultatą“, – teigia D. Jočytė.
VERSLO TRIBŪNA
Penkiolika metų praleistų darykloje, patirtys trijose šalyse, šimtai tūkstančių litrų pagaminto alaus – tokia yra Utenos alaus daryklos vadovės Dalios Jočytės darbo kasdienybė. Ji ne tik vadovauja didžiausiai gėrimų gamyklai Lietuvoje, bet ir save iki šiol vadina aludare. Gamyba, jos akimis, visų pirma yra amatas, kuriame svarbus ir rezultatas, ir požiūris.
Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė – nuolatinis bėgimas tarp užduočių, terminų ir susitikimų. Laikas tapo tokiu deficitu, kad net ir poilsis dažnai planuojamas taip pat kruopščiai, kaip dienos darbai. Tokiomis aplinkybėmis vis rečiau pavyksta stabtelti ir tiesiog pasimėgauti gyvenimu. „Mylios“, atvėrę duris verslo centre „Hero“, siūlo būtent tai.
Reaguodamas į nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius, „Lidl“ 31 šalyje pristatė atnaujintą prekės ženklą. Jo tikslas – išlaikant geriausią kainos ir kokybės santykį, dar labiau stiprinti emocinį ryšį su klientais ir skatinti juos priimti atsakingus sprendimus. Lietuvoje šią naują kryptį įkūnija trumpas ir stiprus šūkis „Verta“, kuris, pasak „Lidl Lietuva“ ir „Lidl“ bendrovių Latvijoje bei Estijoje Klientų tarnybos vadovo Lino Baltušio, išreiškia pažadą, kad „Lidl“ parduotuvėse kiekvienas gali įsigyti aukštos kokybės tvaresnių produktų už žemą kainą.
Aplinkosauga, atsakingas išteklių naudojimas ir skaidri tiekimo grandinė šiandien tampa kertiniais verslo tvarumo principais. „Lidl Lietuva“, priklausanti „Schwarz“ įmonių grupei, šiuos tikslus nuosekliai įgyvendina visuose veiklos etapuose – nuo žaliavų atrankos iki galutinio produkto lentynoje. Įmonė siekia, kad produktų kelias būtų kuo trumpesnis, procesai – skaidresni, o poveikis aplinkai – mažesnis.
Artimiausiais metais darykla ruošiasi dar vienam dideliam projektui, kurio dar nenori atskleisti. Tačiau D. Jočytė sako, kad pokytis – nuolatinis procesas, o ne finišo linija.
