Premjerės pavedimu Krašto apsaugos ministerija nebekuruos gynybos pramonės srities

Papildyta Edvino Grikšo, ekonomikos ir inovacijų ministro, komentaru.

„Turėjome darbinius pokalbius, ką tik išsiskyrėme su ministre, tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė. – Dėl to perdaviau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šios ministerijos kuruos šitą failą“.

Jos teigimu, greitu metu turėtų pasirodyti tai numatantis potvarkis.

I. Ruginienė sakė vertinanti atvirumą ir iš kiekvieno ministro reikalausianti „atvirumo ir atsakingo požiūrio“.

„Labai norėčiau, kad visus iškilusius klausimus spręstume kartu, komandoje, bet ne per viešąją erdvę. Labai gaila, kad dėję labai dideles pastangas stiprinti gynybą, gavome tokį informacinį karą tarpusavyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Pasak I. Ruginienės, ji su D. Šakaliene pirmadienį „daug ką aptarė“, o jos pasitikėjimas ministre – sušlubavęs.

„Man kyla nemažai klausimų, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Ne tik apie organizuojamą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus“, – sakė premjerė.

I. Ruginienė sakė, kad jai kyla klausimų dėl ministrės sąsajų su gynybos pramone.

D. Šakalienę prieš praėjusius Seimo rinkimus rėmė gynybos pramonės atstovai, kurių įmonės dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pirkimuose.

„Tam tikrų atsakymų tikrai laukiu, ir ministrei buvo užduoti klausimai, į kuriuos ji turės atsakyti per tam tikrą laiką, manau, tada ateis ir mano išvados, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. – Ne mėnesį, ne du, tikiuosi, kad dar šią savaitę gausiu atsakymus“.

Anot I. Ruginienės, klausimai D. Šakalienei susiję ir su komunikacija dėl biudžeto, ir dėl darbo organizavimo KAM.

„Sprendimus, ir sudėtingiausius, galiu atlikti ir tą ne vieną kartą demonstravau. Reikalausiu iš kiekvieno ministro atsakingo požiūrio į savo darbą“, – kalbėjo premjerė.

Ji sakė žinanti apie tam tikras įtampas ministerijoje ir tai yra „dar vienas failas“, apie kurį D. Šakalienė turės pateikti atsakymus.

Vyriausybės vadovė teigė, kad dėl gynybos poreikių bus organizuojami nuolatiniai tarpinstituciniai susitikimai.

„Turi būti tarpinstitucinis susikalbėjimas, to reikalausiu ir prašysiu, kad ne atskirai dirbtų Vyriausybė, kiekviena ministerija pati sau, bet būtų komandinis darbas“ – kalbėjo premjerė.

D. Šakalienė: neaišku, kaip tokioje atmosferoje toliau dirbti

Premjerei prakalbus apie sušlubavusį pasitikėjimą krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene, pastaroji svarsto apie tolesnio darbo perspektyvas.

„Premjerė ištransliavo žinutę, kad jos pasitikėjimas manimi susvyravęs, man nelabai aišku, kaip tokioje atmosferoje galima dirbti“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Šakalienė.

„Ką šiandien girdžiu, kad partijos pirmininkas manimi netiki, premjerė manimi netiki“, – pridūrė ministrė.

Ji sako, kad jau kurį laiką sau užduoda klausimą, kaip toliau dirbti „tokioje atmosferoje“.

„Vienintelė priežastis, kodėl aš vis dar esu šioje pozicijoje, siekis užtikrinti maksimaliai kietą gynybą mūsų gynybai“, – teigia ministrė.

D. Šakalienė žada pirmadienį arba vėliausiai antradienį su komanda aptarti, ką daryti toliau.

„Taip aš jau dirbu – komandiškai: tie žmonės, kurie paliko kitus darbus, atėjo vedini patriotiškumo į mano politinę komandą, į ministeriją, turi teisę dalyvauti priimant galutinį sprendimą, žiūrint, ką darom toliau, (...) vėliau tą sprendimą pranešime ir viešai“, – sakė ministrė.

D. Šakalienė tvirtina, jog laikėsi „kietos pozicijos“ dėl kitų metų gynybos biudžeto tiek bendraujant tiesiogiai su Vyriausybės nariais, tiek kalbant su įvairiomis visuomenėmis grupėmis.

„Nematau jokios prasmės kaip nors persekioti ar bausti žmones, kurie suorganizavo vieną ar kitą off the recordą (neoficialus susitikimas – BNS)“, – kalbėjo ji.

Pasak D. Šakalienės, apie susvyravusį partijos lyderių pasitikėjimą ji girdi pastaruosius kelis mėnesius.

„Niekas nieko konkretaus negali pasakyti, ką aš blogai padariau savo darbe, kur mano kompetencijos pavedė Krašto apsaugos ministeriją, krašto apsaugos sistemą, yra tik įvairūs įtarimai,– kalbėjo ministrė. – Turiu tik du dalykus – reputaciją ir kompetenciją. Ir jeigu jais abiem yra abejojama, daugiau nieko aš ir neturiu“.

„Netikėtas gynybos failo atėmimas reiškia ir vieno viceministro darbo turinio pasikeitimą“, – sakė D. Šakalienė.

D. Šakalienė teigė, jog žurnalistai gali kreiptis į ministeriją su prašymu pasidalinti informacija, kokį gynybos biudžetą Vyriausybė su Finansų ministerija planavo anksčiau, mat egzistuoja tai liudijantys oficialūs dokumentai.

„Spalio 1 dieną numatytame plane krašto apsaugos sistemos finansavimui, KAM biudžetui buvo 4,87%“, – sakė  D. Šakalienė.

Vasarą siūlyti skaičiai, anot ministrės, nesiekė 4%.

E. Grikšas: tai yra „savalaikis ir tikslingas“ sprendimas

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos ministerija, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sprendimą  vadina „savalaikiu ir tikslingu“ bei sako, kad KAM bus atleista nuo jai nebūdingų funkcijų.

„Tai yra savalaikis ir tikslingas poslinkis gynybos pramonės formavimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir taip atsakinga už Lietuvos pramonės ir inovacijų formavimą. Tai sukuria galimybę vienos ministerijos žinioje formuoti tą gynybos pramonės ir inovacijų politiką“, – BNS pirmadienį sakė E. Grikšas.

„Nuo KAM būtų nuimamos jai kaip ir nebūdingos, nekarinės funkcijos, kurias efektyviau galėtų įgyvendinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – kalbėjo jis.

Anot ekonomikos ir inovacijų ministro, ministerijai pavaldžios „Investuok Lietuvoje“ ir Inovacijų agentūra jau dirba su gynybos pramone – viena siekia pritraukti investuotojų, kita kuruoja lietuviškoms gynybos pramonės įmonėms skirtas skatinimo priemones.

„Čia yra kompetencijos (Inovacijų agentūroje ir „Investuok Lietuvoje“ – BNS) būtent dėl verslumo ir pramonės plėtros“, – sakė E. Grikšas.

„Darbas su gynybos pramone ir gynybos įmonėmis, išmanymas gynybos ekosistemos, kokius Lietuva produktus gali dabar kurti, kokius gali pasiūlyti, kokios yra problemos, su kuriomis visa pramonė apskritai, įskaitant ir gynybos, susiduria“, – kalbėjo E. Grikšas, paklaustas, už kokias funkcijas bus atsakinga jo vadovaujama ministerija. 

Dabar Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas numato, kad gynybos pramonės politiką formuoja KAM ir EIM.

Pasak ministro, iki šiol „nebuvo labai aiškaus pasidalinimo“, o EIM, kaip visos pramonės politikos formuotoja, be kita ko, rūpindavosi ir gynybos pramone.

Ministras teigė, kad KAM savo ruožtu atsakinga už karinius įsigijimus, kariuomenės aprūpinimą.

„Tas pasidalinimas, matyt, toks ir buvo, kad kartu formavome ir gynybos pramonės politiką, (...) bet Ekonomikos ir inovacijų ministerija žvelgė plačiau į gynybos pramonės skatinimą – ne tik mūsų šalies poreikių aprūpinimą, bet ir verslo plėtrą“, – aiškino E. Grikšas.

Premjerė: reikalausiu Seimo, kad gynybai būtų skiriama ne mažiau 5% BVP 

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad gynybai turėtų būti skiriama ne mažiau nei 5% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Taip ji kalbėjo opozicijai, verslui ir visuomenei susirūpinus, jog dalis gynybai numatytų išlaidų gali būti skirta dvigubos paskirties arba su gynyba nesusijusioms reikmėms.

Vyriausybės parengtame biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta 5,38% BVP. Šiam pasiūlymui dar turės pritarti Seimas.

„Mes pateikėme savo viziją 5,38% BVP Seimui, Seimas gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams. Bet reikalausiu, kad ne mažiau nei 5% turės būti išskirtinai gynybai ir čia yra raudona linija, kurios neleisiu peržengti“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Visi supranta, kad kariuomenė ir gynyba yra viena dalis, kur privalome atliepti visus poreikius, antra dalis – mobilumas ir kitos institucijos, kurios turi būti įtraukiamos į šitą planą, negalime gyventi kiekvienas sau“, – kalbėjo ji.

Buvo susitikusi ir su R. Vaikšnoru

I. Ruginienės teigimu, kalbant apie biudžetą, „viskas priklauso, kaip tu jį skaitai“.

„Jeigu ta pati suma išdėliota per kelias eilutes, tu gali paimti tik vieną eilutę ir traktuoti, kad tik tiek duota, bet gali, kaip dabar, ką mes iš tikrųjų su finansų ministru padarėme, kad būtų visiškais aiškumas, visą biudžetą sudėjome į vieną eilutę, kad abejonių nekiltų“, – sakė premjerė.

I. Ruginienė pirmadienį susitiko su kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru, teigia su juo aptarusi kariuomenės poreikius.

„Tai bus ne vienintelis mūsų pokalbis, mes susitarėme susitikti dar ne vieną kartą ir specialistų lygmenyje, nes man įdomu ir aš noriu žinoti ne tik poreikius šiandien, bet ir gerokai į priekį“, – sakė I. Ruginienė.

„Dėsiu visas pastangas, kad būtiniausi poreikiai būtų padengti, bet lygiai taip pat kartu su vadu sutarėme, kad be būtiniausių kariuomenės poreikių (...) mes turime turėti ir platesnį požiūrį“, – teigė ji.

Anot premjerės, kalbant apie gynybos poreikius, reikia kalbėti ir apie civilinę saugą bei kitų tarnybų pasirengimą galimam kariniam konfliktui.

„Mes negalime kalbėti vien tik apie kariuomenę, turime klabėti ir apie kitas tarnybas, visi X dieną turime būti pasirengę ginti savo šalį, toks yra mano požiūris, stengsiuosi viską daryti, kad visi būtume susitelkę “, – kalbėjo I. Ruginienė. 

„Man atrodo, kad mums su kariuomenės vadu pavyko rasti bendrą sutarimą“, – pridūrė ji.

Krašto apsaugos finansavimas susideda iš asignavimų Krašto apsaugos ministerijai ir 700 mln. Eur skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių. Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.

Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai nuogąstavo, kad pastarosiomis lėšomis gali būti finansuojami ne tik krašto apsaugos poreikiai.

Opozicija taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.

R. Vaikšnoras: laukiame, koks bus biudžetas, o aš toliau fokusuosiuos į pratybas

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako iš premjerės Ingos Ruginienės nesulaukęs daug priekaištų, teigia turėjęs konstruktyvų pokalbį su naująja Vyriausybės vadove.

„Labai nėra už ką priekaištauti, kaip kariuomenės vadas, išsakiau savo poziciją, kas būtų, jeigu būtų, patys žinote tą istoriją, kad šiek tiek nuėjo laike į šoną tas mano interviu, galbūt nelabai ir vietoje, bet įvyko, kas įvyko, gyvename šia diena“, – žurnalistams po susitikimo su I. Ruginiene sakė R. Vaikšnoras.

„Laukiame svarstymų komitetuose, koks bus biudžetas, o aš, kaip kariuomenės vadas, toliau fokusuojuosi į pratybas“, – teigė jis.

Savo pokalbį su premjere jis įvardijo kaip „produktyvų pasišnekėjimą“.

„Labai konstruktyviai pabendravome, labiau susipažinome, pamatė mano asmeninius bruožus tam tikrus, kuo aš kvėpuoju, kokios mano pažiūros į tam tikrus dalykus, kokia mano kryptis“, – teigė kariuomenės vadas.

BNS skelbė, kad praėjusią savaitę R. Vaikšnoras komentuodamas apie kitų metų lėšų gynybai paskirtį užsiminė girdėjęs esą po lėšomis gynybai yra pakišami planai atnaujinti savivaldybių infrastruktūrą. Vėliau jis pats teigė, kad jam komentuojant biudžetą įvyko nesusipratimas.

Dėl šių komentarų vadas susilaukė kritikos iš valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio. „Aušriečių“ lyderis BNS sakė, kad jei jam užimant premjero arba prezidento pareigas vadas būtų „paaiškinęs apie plyteles, trinkeles“, šis jam jau būtų „antpečius nuplėšęs“ ir „pasiūlęs dėti pareiškimą ir keliauti lauk iš darbo“.

Taip pat R. Žemaitaitis interviu agentūrai ELTA teigė, kad reikėtų atidėti divizijos vystymą, krašto apsaugos finansavimą pirmiausia nukreipti Vokietijos brigados priėmimui, taip pat mano, kad gynybos biudžetas neturėtų siekti daugiau nei 5% bendrojo vidaus produkto (BVP).

R. Vaikšnoras nesiėmė vertinti tokių politiko pasisakymų.

„Jeigu mes sakytumėm, kad šiai dienai nereikia divizijos išvystyti iki 2030 metų, tai turi būti politinė valia ir tada bus kažkaip kitaip, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Bet šiai dienai kol kas VGT sprendimas buvo aiškiai išsakytas, kad turime iki 2030 metų turėti diviziją, turim turėti Vokietijos brigadą, turim prieiti prie visuotinio šaukimo, turim (prieiti – BNS) prie visuotinės gynybos.“

Tuo metu, ar planuojamas gynybos biudžetas atlieps kariuomenės lūkesčius ir poreikius, vadas teigė pakomentuosiąs kuomet bus aiškūs galutiniai skaičiai.

Jis kol kas nesiėmė komentuoti ar planuojamas biudžetas atlieps kariuomenės lūkesčius ir poreikius.

„Kol kas aš susilaikysiu nuo komentarų, biudžetas yra svarstomas ir kai galutiniai skaičiukai bus pateikti, tada ir šnekėsim. Nenoriu spekuliuoti“, – sakė R. Vaikšnoras.

M. Sinkevičius: kai kurie dalykai apie D. Šakalienę nedžiugina

Dar anksčiau socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sakė, kad kai kurie apie krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę girdimi dalykai nedžiugina, tačiau dėl jos ateities Vyriausybėje turi atsakyti premjerė Inga Ruginienė.

„Yra ir tam tikrų įtampų komandoje, ministerijoje pačioje. Mikroklimatas, mes bent jau girdim, aš girdžiu, kad jis yra toks sudėtingas“, – žurnalistams pirmadienį sakė socdemų lyderis. – Tai gali būti, kad per artimiausias savaites, mėnesius paaiškės daugiau informacijos apie tai, kaip mums sekasi ir kaip ta ministerija tvarkosi ir su komanda, ir su biudžetu, ir su visais kitais dalykais“.

Pasak M. Sinkevičiaus, tokios kalbos girdimos tarp ministerijoje dirbančių kitų socialdemokratų.

„Mūsų partiečių toje ministerijoje yra ne vien tik ministrė, yra daugiau partiečių ir mes girdim įvairią informaciją, ir ją vertinam“, – teigė politikas.

Tačiau partijos pirmininkas pabrėžė, kad už ministrų komandos sudėtį atsakinga premjerė ir ji turėtų atsakyti ar D. Šakalienė turėtų būti patraukta iš pareigų.

„Ministrų kabinetą formuoja premjerė, matyt, klausimas jai“, – sakė jis.

Pasak M. Sinkevičiaus dėl krašto apsaugos ministrės susidariusi situacija kol kas nėra spręstina partiniu lygmeniu, D. Šakalienei partija šiuo metu neturi „kritinių pastabų“.

Kaip rašė BNS, premjerės ir M. Sinkevičiaus pasipiktinimą Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusią savaitę sukėlė ministerijoje surengtas neformalus kitų metų gynybos biudžeto pristatymas nuomonės formuotojams, po kurio socialiniuose tinkluose paskelbta, jog Vyriausybė nevykdo pažado pasiekti 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą krašto apsaugai.

LSDP lyderis šį pristatymą pavadino „keistu žanru“, o premjerė I. Ruginienė – sabotažu ir nesusipratimu. Ji pareiškė neleisianti politikuoti tokioje svarbioje srityje kaip gynyba ir ragino politikus „baigti galvoti tik apie save“.

Pati D. Šakalienė teigė apie tokį ministerijoje vykusį susitikimą sužinojusi iš M. Sinkevičiaus.

„Panašu, kad aš žinau daugiau, kas jos ministerijoje vyksta, nei pati ministrė. Galima tikėti, aš tuo netikiu, – kalbėjo M. Sinkevičius. – Manau, kad toks elgesys nėra komandiškas, visi ministrai galėtų off the record (ne spaudai – BNS) susikviesti žurnalistus ir sakyti, man reikia keliams, man reikia švietimui, sveikatai ir bandyti spausti. Tas spaudimas neatrodo komandiškai ir yra netinkamas elgesys komandos žmogui“.

M. Sinkevičius teigė, kad lyg šiol nėra tiksliai žinoma, kokia informacija ir skaičiai buvo pateikti į neformalų susitikimą pakviestiems žiniasklaidos atstovams ir nuomonės formuotojams.

„Kiek žinau, Vyriausybės kancleris yra paprašęs ministerijos (pateikti tą informaciją – BNS) ir man atrodo, kad ten atsakymas labai kuklus“, – kalbėjo jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.