Seimui pateiktos trys kandidatūros į KT teisėjus, daugiausia diskusijų – dėl J. Sabatausko
Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas į KT teisėjus pateikė partijos kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko kandidatūrą, prezidentas Gitanas Nausėda – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką.
Daugiausiai diskusijų sukėlė J. Sabatausko, kuris parlamente dirba jau septintą kadenciją, kandidatūra.
Seimo pirmininko teigimu, kolega teikiamas ne dėl partiškumo, o dėl tinkamumo pozicijai.
„Man atrodo, kad J. Sabatausko paskyrimas tik praturtins ir sustiprins KT, nes jis turi tikrai daugiausia patirties iš mūsų visų analizuojant, ar įstatymas atitinka Konstituciją, atstovaujant Seimo opoziciją KT“, – kalbėjo J. Olekas.
Jo teigimu, „Lietuvoj mes turim labai tokią, sakyčiau, net tradiciją nuo mūsų kolegos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario Egidijaus Jarašiūno, Kęstučio Lapinsko, Stasio Stačioko, Stasio Šedbaro, kad KT visada yra žmonės, kurie dirbę mūsų Aukščiausioje Taryboje arba Seime“.
Pasak J. Oleko, dalyje Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje ar Vokietijoje, buvę parlamento nariai dirba KT.
Opozicija J. Oleko siūlomą kandidatūrą vadina ydinga praktika.
„Nelabai geras kvapas sklinda vien dėl to, kad politizuojamas KT“, – žurnalistams antradienį teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Demokratų lyderis taip pat kėlė darbo patirties stokos klausimą. Anot jo, J. Sabatauskas nėra sukaupęs pakankamai patirties ir kompetencijos veikti KT.
Darbo patirties teismuose stoką akcentavo ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Šitoje vietoje mes keliame klausimus dėl kvalifikacijos ir čia akivaizdu, kad šita kandidatūra neatlaiko kritikos. Nemanau, kad Seimo narys, kuris dešimt metų dirbęs Seime, gavęs kokį nors teisinį išsilavinimą kažkokioje tai grandyje galėtų būti kandidatu į KT. Manau, kad turėtume kelti visai kitus reikalavimus“, – kalbėjo jis.
Tuo metu socialdemokratai sako, kad praėjusioje kadencijoje lygiai taip pat pasielgė konservatoriai, delegavę Stasį Šedbarą.
Kaip interviu „Delfi“ sakė buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, S. Šedbaro paskyrimas irgi buvo KT politizavimas, bet S. Šedbaras bent atitiko formalius reikalavimus – turėjo pakankamą teisinio darbo stažą, neskaičiuojant Seimo nario darbo.
„J. Sabatauskas niekada nedirbo teisinio darbo pagal teisininko specialybę, o būtent šito reikalauja Konstitucija. Tai visiškas Konstitucijos pamynimas“, – teigė E. Kūris.
Pats J. Sabatauskas tikino, jog teismas, jam tapus teisėju, netaps labiau politizuotu. Jis taip pat sakė esantis įsitikinęs, jog KT turi išlikti nepriklausomas, kolegialus sprendimų priėmėjas, todėl žadėjo atsakingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, joje įtvirtintas vertybes, žmogaus orumą, demokratiją, teisinę valstybę ir valstybės nepriklausomybę.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė palaikysiantis J. Sabatausko kandidatūrą, nes taip sutarta koalicijoje, bet ragino visai naikinti KT dėl jo politizavimo.
„Lietuva, manau, turėtų kitu keliu eiti ir reikėtų KT naikinti ir turėtų būti Aukščiausiajame Teisme specialus konstitucinis skyrius. Nes KT šiandien neatlieka savo uždavinių arba funkcijų, kurios buvo reikalingos 1992 metais, kai buvo kalba apie KT ir jo uždavinius, ir KT tampa šiek tiek politizuota institucija“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
H. Šinkūnas: įgyvendinti kai kuriuos KT sprendimus trūksta politinės valios ir kultūros
Prezidento teikiamas kandidatas į KT teisėjus H. Šinkūnas, prisistatydamas Seimui davė tris pažadus, – teisėjo misiją vykdyti nešališkai ir atsakingai, vadovautis nuostata, kad „Konstitucija nėra kieno nors, o yra visų mūsų tautos bendras gėris“, būti santūrus ir garbingai bei sąžiningai tarnauti teisingumui.
Atsakydamas į klausimą, kas kelia didžiausią grėsmę teisinės valstybės pamatams, H. Šinkūnas sakė, jog kartais tai daro ir Seimas, ir teismai.
„Kitas dalykas, kuris kelia realią grėsmę teisinės valstybės principo viešpatavimui, yra valdžių padalijimo principo ne visada laikymasis iki galo, kada įgaliojimai tarp konstitucinių partnerių nėra gerbiami, kada bandoma įsiterpti vieni į kitų įgaliojimų sritis, problemų teisinės valstybės egzistavimui kyla“, – tvirtino teisininkas.
Paklaustas, kaip vertina teisingumo ministrės pareiškimą, jog neketina vykdyti KT sprendimo dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo, kandidatas sakė, kad tam trūksta politinės valios ir politinės kultūros.
„Ne tik KT nutarimų neįgyvendinimas yra problema, yra EŽTT sprendimai, kurie yra neįgyvendinti, nes tam nėra politinės valios, – sakė jis. – Aišku, kad tai yra klausimas, kuris susijęs su politine kultūra, kurią reikia ugdyti, kurios reikia kantriai laukti pagerėsiant.“
Pasak jo, niekas kitas už Seimą šio darbo negali padaryti. „Politinė kultūra reikalinga geresnė ir laikas reikalingas. Matyt, jis dar neatėjęs“, – svarstė kandidatas.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
VERSLO TRIBŪNA
Jaunajai kartai kibernetinio saugumo įgūdžiai šiandien tampa tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar rašymas. Be jų ateities darbo rinka susidurs su rimta problema – darbuotojai, neturintys bazinių žinių apie duomenų apsaugą ir saugų elgesį internete, taps pažeidžiami tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, todėl gebėjimas užtikrinti saugumą tampa universalia kompetencija.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.
Fintech bendrovė Neopay pristato naują „pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. Buy Now, Pay Later, BNPL) atidėto mokėjimo sprendimą, kuris padeda verslui didinti pardavimus, didinti perkamų prekių krepšelio vertę ir pasiekti naujas klientų grupes tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse. Ši paslauga jau veikia, ją galima integruoti į prekybą greitai ir be papildomos rizikos ar sudėtingų papildomų procesų.
2025 m. rugsėjo 4 d. Paluobių kaime (Griškabūdžio sen., Šakių r.) iškilmingai atidaryta UAB IDAR biometano jėgainė. Bendrovės direktorius Andrius Kiselys pasidžiaugė, kad į atidarymo šventę atvyko svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų, Norvegijos, Rumunijos ir Latvijos. Ši jėgainė yra didžiausia Rytų Europoje, gaminanti biometaną tik iš gyvulių ir paukščių mėšlo, projekte įdiegti modernūs blogų kvapų kontrolės sprendimai.
Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Seimui teikiamas KT teisėjų kandidatūras svarsto parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.
Seimas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.
