Klaipėdos Lighthouse HUB lyderystė: kibernetinis raštingumas jaunimui

Prieš keletą metų atlikti tyrimai parodo, kad net 64 proc. jaunimo informaciją pirmiausia tikrina internete, ypač socialiniuose tinkluose, o tik 1 proc. kreipiasi į mokytojus ar dėstytojus.  Pasak kibernetinio saugumo ekspertės Vilmos Sutkės, didžioji dalis jaunuolių savo žinias formuoja virtualioje erdvėje, kur neretai slypi patyčios, klaidinanti informacija ar net bandymai įtraukti į nusikalstamą veiklą.  „Problema ta, kad jaunuoliai nesuvokia, kad viskas, ką įkelia į internetą, lieka visam laikui. Per didelis pasitikėjimas internetu ir nuolatinis noras dalintis asmenine informacija juos daro itin pažeidžiamais, todėl edukacija šioje srityje itin reikalinga“, – pabrėžia V. Sutkė.

Inovacijų ekosistemos atsakomybė

Inovacinių verslų atsakomybė šiandien yra ne tik kurti technologijas, bet ir prisidėti prie jaunimo ugdymo, padedant jiems įgyti gebėjimą saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje. 

„Kibernetinis saugumas nėra vien IT sektoriaus klausimas – tai visuomenės atsparumo ir mūsų verslų ateities klausimas. Jaunoji karta yra būsimieji darbuotojai, kuriems teks dirbti su jautria informacija, technologijomis, sistemomis. Todėl inovacijų centrai, skaitmeniniai verslai turi rūpintis ne tik savo pačių plėtra, bet ir jaunimo raštingumu šioje srityje“, – sako Mindaugas Kieža, Lighthouse HUB vadovas.

Atliepdami šiuos iššūkius, Klaipėdoje Klaipėdoje įsikūręs Lighthouse HUB kartu su partneriais– Klaipėdos universitetu ir skaitmenine mokymosi platforma „Digiklasė“ – įgyvendino projektą „CyberSmart: ugdome kibernetinio saugumo įgūdžius“. Klaipėdos universitetas pasirinktas kaip partneris dėl savo akademinės kompetencijos ruošiant įvairių sričių specialistus ir integruojant skaitmeninio saugumo temas į studijų programas, o „Digiklasė“ užtikrina prieinamumą plačiai moksleivių auditorijai, suteikdama galimybę naudoti medžiagą pamokose ir savarankiškam mokymuisi. Projekto metu sukurti ir į skaitmenines mokymosi platformas integruoti modernūs edukaciniai filmukai, skirti tiek moksleiviams, tiek studentams. Projektas finansuotas Europos Sąjungos Skaitmeninės Europos programos ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis.

Pasak M. Kiežos, idėja ir pasiūlymas dalyvauti projekte kilo iš pačios bendruomenės, Lighthouse HUB klasterio narių. „Kadangi projekto tikslas ir nauda visuomenei sutampa su mūsų, kaip Lighthouse HUB klasterio vertybėmis bei tikslais nusprendėme dalyvauti šiame projekte, suvienydami jėgas su savo sričių profesionalais: „Digiklase”, Klaipėdos Universitetu, Inovacijų centru ir kitais. Visi partneriai itin noriai prisijungė prie iniciatyvos, nes visgi investicijos į jaunimo kibernetinio raštingumo ugdymą yra ilgalaikis indėlis į talentų rengimą ir regiono konkurencingumą“, – priduria M. Kieža.

Kompetencija, svarbi darbo rinkoje

Nesaugus elgesys internete gali kelti riziką ne tik asmens duomenims, bet ir visos organizacijos veiklai. Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, kibernetinio saugumo žinios studentams tampa esmine kompetencija. „Šiandien darbo rinka tikisi ne tik IT profesionalų, bet ir plačiai parengtų specialistų, gebančių saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje. Kibernetinio saugumo išmanymas yra viena iš esminių kompetencijų integruojantis į šiuolaikinę darbo rinką, nes bet kuris sektorius – nuo sveikatos apsaugos iki logistikos – yra priklausomas nuo duomenų saugumo. Metodinė medžiaga apie kibernetinį saugumą tiesiogiai prisideda prie šių jų kompetencijų stiprinimo“, – pabrėžia rektorius.

Kibernetinio saugumo ekspertė Vilma Sutkė priduria, kad šių įgūdžių negalima išmokyti vienu ypu. „Mes, ekspertai, remiamės taisykle: viso banginio iš karto neprarysi – jį reikia valgyti gabaliukais. Kibernetinio saugumo žinios taip pat įsisavinamos mažais, aiškiais žingsniais. Todėl edukacija turi būti pateikta trumpais, suprantamais ir vizualiais formatais. Būtent šiuo principu ir buvo kuriami „CyberSmart“ šviečiamoji medžiaga ir edukaciniai filmukai – jie orientuoti į konkrečias situacijas ir praktinius sprendimus, kuriuos jaunimas gali iš karto pritaikyti.“, – sako V. Sutkė.

Moksleiviams – bazinis įgūdis kaip rašymas ar skaitymas

Moksleiviai daug laiko praleidžia internete: bendrauja, mokosi, kuria turinį. Tačiau kartu jie susiduria su įvairiomis rizikomis – nuo duomenų vagysčių ir netikrų naujienų iki elektroninių patyčių. „Kibernetinio saugumo pagrindai padeda jiems suprasti, kaip apsaugoti savo paskyras, atsakingai dalintis informacija ir atpažinti grėsmes“, – sako „Digiklasės“ akademinių operacijų vadovė Greta Bekėžienė.

Pasak jos, šie edukaciniai filmukai yra patrauklūs jaunimui dėl trijų priežasčių: jie trumpi, aiškūs ir vizualūs. „Mokiniai nori greito, konkretaus atsakymo į klausimą – kaip sukurti saugų slaptažodį, kaip atpažinti netikrą profilį ar kaip reaguoti į įtartiną žinutę. Šis turinys pateikia būtent tai – žinias, kurias galima pritaikyti iš karto“, – akcentuoja ji.

G. Bekėžienė taip pat pabrėžia, kad tai pirmasis tokio tipo bendradarbiavimo projektas apie kibernetinį saugumą. Įrašai patalpinti „Digiklasės“ platformoje ir prieinami visiems 2–12 klasių mokiniams. Jie gali būti naudojami dvejopai – tiek kaip papildoma priemonė pamokose, tiek kaip savarankiško mokymosi šaltinis. Matome, jog po pirmųjų peržiūrų mokiniai jau pradeda atidžiau vertinti, ką jie spaudžia ar dalinasi. Tai yra pirmasis žingsnis link saugesnės jaunosios kartos“. , – pabrėžia G. Bekėžienė.

Ateitis priklauso nuo pasirengimo šiandien

Kibernetinis saugumas – ne nišinė, o visos visuomenės tema. Jei jaunoji karta nebus pasirengusi, nukentės tiek jų asmeninis saugumas, tiek ateities verslų patikimumas.

„Inovacijas kuriantys verslai turi prisiimti socialinę atsakomybę ir investuoti ne tik į technologijas, bet ir į visuomenės, o ypač jaunimo, kibernetinio saugumo kompetencijas. Kitu atveju, pačių verslų investicijos tampa ne tokios tvarios ir imlios rizikoms, kylančioms iš vartotojų, darbuotojų ar susijusių partnerių kibernetinio saugumo „higienos” įgūdžių stokos. Kuo ankstesniame žmonių amžiuje diegsime šiuos kibernetinio saugumo “higienos” įgūdžius, tuo lengviau jie bus įsisavinti ir praktiškai naudojami. Taigi, jaunimo kibernetinio raštingumo ugdymas yra itin svarbi mūsų visų atsakomybė“, – sako Lighthouse HUB vadovas Mindaugas Kieža.

Pasak jo, šis iššūkis negali būti sprendžiamas pavieniui – būtina telkti bendras jėgas, įtraukti partnerius, turinčius stipriąsias savybes savo veiklos srityse. Verslo klasteriai ir inovacijų centrai turi dalintis žiniomis bei gerąja praktika, verslai – aktyviai įtraukti kibernetinio saugumo temą į darbuotojų ir bendruomenių ugdymą, o akademinė bendruomenė – sistemingai integruoti šią temą į mokymo programas. Ne mažiau svarbus ir kiekvieno asmeninis įsitraukimas: tik kritiškai mąstanti ir sąmoninga visuomenė gali užtikrinti ilgalaikį atsparumą.

Mindaugas Kieža taip pat pasidžiaugė ir šios idėjos iniciatoriais VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra”, kuri ir paskelbė paramos kvietimą projekto finansavimui. „Projektas finansuotas Europos Sąjungos Skaitmeninės Europos programos ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis, tad labai džiugina teisingas valdžios požiūris į tokių projektų poreikį. Pagal kvietimą „Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kibernetinio atsparumo didinimas ir naujo kibernetinio saugumo ugdymo turinio, skirto neformaliajam švietimui, kūrimas“ buvo finansuoti daugiau nei dešimt skirtingų, šios tematikos, projektų. Kiekvienas projekto vykdytojas kūrė skirtingą turinį ir jį diegė skirtingose skaitmeninėse platformose, tad bus labai įdomu pamatyti ir kitų projektų – laimėtojų galutinius rezultatus”,  - kalbėjo Lighthouse HUB vadovas M. Kieža.