Mokslininkai atrado naują reiškinį: kas ta Utenizacija?
Psichologai išdavė paslaptį: žmonės svajoja apie vieną Lietuvos miestą
Lietuvos psichologai ir sociologai nustebę. Ilgus metus visuomenę varginusios problemos – stresas, nuovargis, agresija, empatijos stoka, netolerancija aplinkiniams – pamažu ėmė spręstis. Vis daugiau gyventojų sąmoningai ryžtasi esminiam gyvenimo pokyčiui, kuomet stresinė kasdienybės aplinka iškeičiama į terapinę gyvenimo aplinką. Specialistai vis dar aiškinasi, kas lėmė šį staigų pokytį, tačiau pavadinimą šis reiškinys jau turi. „Kalbame apie sparčią visuomenės utenizaciją“, - teigia psichologas Lukas Terapijauskas: „Sąmoningumo įgavę didmiesčių gyventojai susivokia, jog terapija yra labai gerai, tačiau dar geriau yra kraustytis gyventi į Uteną“.
Pranoksta jogą ir meditaciją
Vienas iš daugelio žmonių, kuriuos paveikė utenizacija, yra vilnietis Povilas. „Labai pabodo kamščiai, dūmai, pilkos spalvos, pilki žmonių veidai – viduje tarsi prabilo kažkoks balsas, kuris sakė, jog man reikia oro, ežero, šypsenų, mažų atstumų, lėtesnio tempo, laiko sau“,- mintimis dalinosi programuotojas: „Sunerimęs, kokie čia balsai man girdisi, nuėjau pas daktarus, ir tik tada sužinojau, kad man prasidėjo utenizacija“.
Povilo istorija nėra unikali. Kaunietė Sandra pasakoja, jog jau ne vienerius metus įtampą malšino jogos treniruotėse, tačiau didmiesčio tempas vis tiek darė savo. Galiausiai jaunos gydytojos gyvenime įvyko kai kas netikėto: „Vieną vakarą pati jogos trenerė man sako: Sandra, nebeapgaudinėkime savęs, jokios asanos ir jokios kačių ar karvių pozos mūsų neišgelbės – mums metas kraustytis į Uteną ir pagaliau būti laimingomis“.
Specialistai tokias istorijas skaičiuoja tūkstančiais. Utenizacija visuomenėje sparčiai plinta. Savo populiarumu ir efektyvumu šis reiškinys jau lenkia kitus emocinę gerovę skatinančius užsiėmimus, tokius kaip psichoterapijos lankymas, jogos užsiėmimai, kvėpavimo ir meditacijos būreliai, įvairios sporto rūšys. Nors iš pradžių mokslininkams sunkiai sekėsi suvokti ryšį tarp gerėjančios visuomenės psichikos sveikatos ir geografinio mobilumo krypčių, šiandien utenizacijos reiškinys jau yra pakankamai išsamiai ištyrinėtas. „30 pasakiško grožio ežerų, pasiekiamų per penkias minutes, stipri vietos ekonomika ir darbo aplinka, puikus susisiekimas pėsčiomis ir transporto priemonėmis, lengvai prieinamos aukšto lygio švietimo, kultūros ir sveikatos paslaugos ir ta nuostabi, miestą persmelkusi meditacinė ramybė – visi tyrimai rodo, kad Utena yra geriausia vieta gyventi”,- pasakoja psichologas L. Terapijauskas: „Kolegos mokslininkai galbūt pasipiktins, kad kalbu per daug emocionaliai ir ne visai savo kompetencijų ribose, tačiau nieko negaliu padaryti – man ir pačiam jau diagnozuota utenizacija“.
Ar žmogus yra dulkių siurblys?
Nors utenizacija iš esmės pagerina žmonių gyvenimo kokybę, tai nereiškia, jog nėra jėgų, siekiančių šį reiškinį sustabdyti. Pasipriešinimas yra toks didelis, jog sostinės valdžia nuolatos nuspręsdavo „nukirpti“ metai iš metų žadamą finansavimą keliui Vilnius-Utena. Specialistai tai traktuoja kaip desperatišką mėginimą sustabdyti augantį žmonių domėjimąsi gyvenimu šiame paslaptingame mieste. Kaip aiškina sociologai, utenizaciją pažaboti siekiančios jėgos žmogų traktuoja kaip siurblį-robotą. Siurblys pluša, siurbia į save dulkes ir šiukšles, kol galiausiai visiškai išsenka ir persipildo, tuomet važiuoja į stotelę šiukšlių išsikrauti ir pasikrauti elektros. „Panašiai veikia ydinga mūsų šalies didmiesčių ir kurortų ekosistema“,- teigia sociologė Angelė Metodauskienė: „Didžiuosiuose šalies miestuose piliečiai vargsta, stresuoja, kaupia savyje emocines šiukšles, o tuomet trumpam bėga į Palangą, Druskininkus, Birštoną ar kokį kurortinį kaimelį išsikrauti psichologinio purvo ir pasikrauti elektros, kad galėtų toliau siurbti“.
Naujausi A. Metodauskienės sociologiniai tyrimai įrodė, jog būtent utenizacija žmonėms leidžia pabėgti iš šio užburto rato. „Pati namuose naudoju siurblį-robotą, tai puikus išradimas, tačiau visgi manau, kad žmogus gali būti šis tas daugiau nei dulkių siurblys“,- teigia mokslininkė: „Utena yra vienas iš tų retų miestų, kuris yra pilnavertis miestas su galimybėmis kurti verslą ir uždirbti, mėgautis kultūriniu gyvenimu, o tuo pačiu siūlantis tą ypatingą meditacinę gamtos, ežerų ir žmogaus harmoniją, kurios nebeturi išsekusių atostogautojų išmindžioti kurortai. Utenoje žmogus gali būti žmogumi“. Ekspertai ketina ir toliau akylai stebėti utenizacijos plėtrą visuomenėje ir bandymus ją stabdyti. Tačiau viena jau dabar aišku. Vis daugiau piliečių savęs paklaus: kodėl turėčiau būti siurbliu-robotu ir nuolat kaupti savyje šiukšles, jei galiu važiuoti gyventi į Uteną ir būti žmogumi?
Šis tekstas – tai provokacija, skirta šiuolaikiniam visur skubančiam ir tikro gyvenimo pasiilgusiam žmogui. Visi pašnekovų vardai ir pavardės yra išgalvoti. Visgi straipsnio turinį kviečiame vertinti rimtai ir atsakingai. Kas žino, galbūt tai, ką čia perskaitėte, paskatins svarbiausius ir be galo reikalingus pokyčius Jūsų gyvenime? Linkėjimai iš Utenos!
