Leidinių prieinamumas – naujas leidyklų kokybės standartas
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) vadovė Inga Davidonienė sako, kad šiemet įsigaliojus Prieinamumo aktui, aiškiausiai matoma pažanga – suvokimo pokytis, kokia įvairi yra visuomenė ir kokia didelė dar neatrasta skaitytojų auditorija.
„Gilinantis į žmonių su negalia poreikius, išryškėja kliūtys, dėl kurių žmogus negali mokytis, gilinti profesinių žinių ar tiesiog leisti laisvalaikio su knyga. Spausdintas žodis yra tiesiog neperskaitomas maždaug 10 proc. visuomenės dėl regos sutrikimų, skaitymo sutrikimų (pavyzdžiui, disleksijos) ar fizinės negalios. Kuriant visiems prieinamą skaitmeninę aplinką ir skaitmenines knygas, šias kliūtis galima pašalinti. Ir tai gali daryti ne tik specializuotos įstaigos – tai yra kiekvieno paslaugų ar produktų kūrėjo atsakomybė“, – pabrėžia pašnekovė.
Prieinamumas kaip vertybė
Šalies leidyklų vadovai sako sąmoningai diegiantys reglamento reikalavimus atitinkančius formatus – šiuo metu prieinamumą skirtingiems skaitytojų poreikiams labiausiai gali užtikrinti tinkamai parengta EPUB formato knyga. Toks pasirinkimas, anot jų, turėtų tapti nauju leidybos standartu. Benas Arvydas Grigas, leidyklos „Rara“ įkūrėjas ir savininkas, pabrėžia, kad visiems žmonėms svarbu suteikti galimybę skaityti.
„LAB duomenys akivaizdžiai rodo, kokia didelė yra žmonių su įvairiomis negaliomis skaitytojų bendruomenė ir kaip jiems reikalingos knygos. Todėl prieinamumą vertiname kaip principinę vertybę – norime, kad turinys būtų pasiekiamas visiems“, – teigia B. A. Grigas.
EPUB specialistas Albertas Rinkevičius, leidyklos „Kitos knygos“ knygų ir el. leidinių dizaineris, pritaria, kad leidyklų produkcija turi būti prieinama visiems skaitytojams.
„Tai mums atrodo teisinga. Prieinamumas tiesiogiai siejasi su leidinio kokybe, aiškesne struktūra, tvarkingesniu dizainu ir didesniu skaitymo patogumu. Tai natūralus žingsnis į aukštesnę leidybos kultūrą, stiprinantis leidyklos profesionalumą ir pasitikėjimą skaitytojų akyse“, – teigia jis.
Ūla Ambrasaitė, leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė, pasakoja, kad leidykla įtraukiosios leidybos ėmėsi paskatinta LAB.
„Pasirinkome Gabijos Grušaitės knygą „Grožis ir Heizelis“. Leidykla visada yra labai atvira naujiems iššūkiams, naujam požiūriui ir galimybėms, todėl šis projektas mums buvo be galo įdomus. Pati įtraukioji leidyba, kurią dabar reglamentuoja ir Europos Sąjungos direktyva, yra labai svarbus ir socialiai atsakingas žingsnis. Mūsų atveju viskas prasidėjo nuo klausimo – kaip galėtume prisidėti prie šio tikslo, kokią funkciją čia galėtų atlikti leidykla“, – sako vadovė.
Iš popieriaus į skaitmeną perkeltas „Grožis ir Heizelis“ tapo pirmuoju Lietuvos el. knygų rinkos leidiniu, išleistu EPUB formatu su profesionaliu įgarsinimu (kai tekstas sinchronizuojamas su tekstu, skaitoma vieta pažymima kita spalva) ir kuriam iliustracijų aprašus parengė pati autorė.
Įsitraukia ir muziejai
Justina Brukštutė-Šimkė, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) l. e. p. leidybos skyriaus vadovė, pasakoja, kad muziejus sprendimą taikyti įtraukiosios leidybos principus priėmė dar prieš įsigaliojant Prieinamumo aktui.
„LNM turi senas leidybos tradicijas. Leidiniai, viešinantys muziejaus rinkinius, mokslinius tyrimus, vaikams žaismingai pasakojantys mūsų šalies istoriją, tiesiogiai prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir istorinės atminties įtvirtinimo. Kadangi iki tol skaitmeninių leidinių muziejus neleido, o ta linkme norėjosi pajudėti, buvo nutarta startuoti iš karto jau su prieinamu sertifikuotu leidiniu ir investuoti ne tik į patį produktą, bet ir į žmones, kompetencijas ir sisteminius sprendimus“, – pasakoja pašnekovė.
Pirmuoju prieinamu muziejiniu leidiniu Lietuvoje tapo knyga „Pasaulio dydžio Lietuva. Mūsų migracijos istorija“.
„Norėjome ne parengti elektroninę šios knygos versiją, o jos pasakojimą apie mūsų visų migracijos istoriją padaryti prieinamu visiems. Be to, žinojome, kad viena iš elektroninių leidinių tikslinių auditorijų yra ir mūsų šalies emigrantai, kuriems šio leidinio turinys yra dar ir asmeniškai įdomus ir brangus“, – sako J. Brukštutė-Šimkė.
Ji pasakoja, kad procesas buvo daugiasluoksnis: reikėjo perdaryti knygos struktūrą, parinkti naujus šriftus, adaptuoti maketą.
„Tačiau daugiausia laiko ir išmanymo pareikalavo alternatyviųjų tekstų kūrimas istorinėms fotografijoms, muziejinių vertybių vaizdams ir žemėlapiams. Šios knygos vaizdų aprašymus rengė mūsų redaktorės, kurios turėjo perprasti darbo metodiką, klausė seminarų, labai daug konsultavosi su LAB specialistais. Kiekvienas šios knygos vaizdas dabar turi papildomą pasakojimo sluoksnį, kurio be alternatyviųjų tekstų nepamatysi, jei nesi istorikas, nagrinėjantis migracijos temą“, – pasakoja J. Brukštutė-Šimkė.
Būtina investuoti į kompetencijas
„Rara“ leidykla pastaruosius 1,5 metų visus leidinius leidžia prieinamu EPUB 3 formatu ir tam, kad įgyvendintų visus reikalavimus, pakeitė tiekėją.
VERSLO TRIBŪNA
Šiemet įsigaliojęs Europos Prieinamumo aktas daugelį verslų ir organizacijų įpareigojo užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų lygias galimybes naudotis jų produktais ir paslaugomis. Lietuvoje veikiančios leidyklos sutinka: tai ne tik reguliacinė prievolė, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris reikalauja papildomų pastangų, bet kartu atveria rinką platesnei auditorijai ir stiprina leidėjų reputaciją.
Kai pacientas išgirsta „čia nieko neįmanoma padaryti“, tai dar nebūtinai reiškia, kad nėra jokių alternatyvų. „Northway“ odontologijos centre tokių istorijų – ne viena. Čia gydytojai ne tik atkuria šypsenas, bet ir grąžina pasitikėjimą savimi bei komfortišką kasdienybę.
Pokalbį Eduardas Jasas, SDG įkūrėjas ir generalinis direktorius, pradėjo nuo savo verslo vertybių. Nors planavome kalbėti apie jo dar 2002 m. sukurtą ir plėtojamą sėkmingą verslą, tai įrodančius skaičius, bet kalba pakrypo, kaip jis pavadino, apie „gražiąją revoliuciją“ ir ko verslui bei verslininkams reikėjo išmokti po 1990 m.
Darbuotojų lūkesčiai keičiasi – papildomų naudų krepšelyje pirmenybė tenka ilgalaikiams sprendimams, kurie, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, saugumą užtikrintų ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Kas kuria saugumo jausmą net ir užvėrus biuro duris, kaip tokie sprendimai veikia praktikoje ir kodėl jie tampa verslo vertybes atspindinčiu standartu, pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
„Sudalyvavę LAB mokymuose supratome, kad ankstesni mūsų EPUB formato leidiniai apskritai nebuvo kokybiški. Leidinys EPUB formatu nėra stebuklas – tai tvarkingai parengta elektroninė knyga: aiškiai sužymėtos antraštės ir skyriai, iliustracijoms pateikti alternatyvieji tekstai, teisingai sužymėti kitų kalbų žodžiai, kad ekrano skaityklės juos ištartų pagal tos kalbos taisykles. Mes susiradome specialistą, kuris turi daug el. knygų leidybos patirties ir gerai išmano įtraukiosios leidybos reglamentus. Tai gamybą pabrangino, tačiau iš dalies juk investuojame į kokybę. Kai pažvelgi iš naudotojo pusės, papildomos išlaidos nebėra tokios baisios – svarbiau, kad bendruomenė gautų kokybišką prieigą prie tekstų“, – mano B. A. Grigas.
Ū. Ambrasaitė sako, kad norint įtraukiuoju formatu parengti tekstines knygas, didelių sąnaudų nereikia. Tačiau kai kalbame apie leidinius su gausiomis iliustracijomis ar sudėtingais maketais, susiduriame su iššūkiu: visiškai prieinamas formatas reiškia, kad visos iliustracijos ir visa spausdinto leidinio vaizdinė medžiaga turi būti aprašyta.
„Nepaisant iššūkių, šį darbą jau pradedame. Šiuo metu kartu su LAB įgyvendiname ambicingą projektą – mūsų leidžiamų Lietuvos miestų architektūros gidų pritaikymą įtraukiuoju formatu. Jo nebūtume ėmęsi be Lietuvos kultūros tarybos paramos. Esu tikra, kad projekto metu įgytos žinios vėliau bus taikomos Lietuvoje rengiant prieinamus leidinius, ypač sudėtingesnės struktūros knygas – katalogus, akademinius leidinius, albumus“, – tikisi vadovė.
J. Brukštutė-Šimkė taip pat dalijasi, kad LNM leidinius parengti pagal įtraukiosios leidybos principus yra gana sudėtinga.
„Didžioji dalis muziejinių leidinių nėra sutverti skaitmeniniam prieinamam formatui – dažnai tai yra dideli fotografijų, kartografiniai ar meno kūrinių albumai, muziejinių vertybių katalogai. Tai poligrafiniai, neatsitiktinai tarsi meno kūriniai, išleisti leidiniai“, – įvardija ji.
J. Brukštutė-Šimkė sako, kad LNM savo elektroniniams leidiniams samdo išorinį dizainerį.
„Investavome į profesionalų specialistą – pasikvietėme bendradarbiauti jau ilgai šioje srityje dirbantį žmogų. Taip nutarėme tikslingai pasvėrę savo laiko resursus ir galimybes. Be to, dirbdami su juo galime apmokyti ir muziejaus darbuotojus. Taip pat be galo džiaugiamės užsimezgusia gražia partneryste su LAB, kuri neatlygintinai mūsų komandą konsultuoja visais kylančiais techniniais ir komunikaciniais klausimais, padeda su būsimų projektų profesionalaus įgarsinimo darbais“, – pasakoja pašnekovė.
„Kitos knygos“ dalinasi taip pat pasitelkusios daugiau specialistų.
„Leidykloje įdarbinome knygų ir el. leidinių dizainerį Albertą Rinkevičių, kuris vienas pirmųjų Lietuvoje įsisavino žinias apie tokių EPUB gamybą. Už procesą nuo maketavimo iki sertifikavimo jis ir yra atsakingas. Anksčiau, kai nebuvo šios ES direktyvos ir nerengėme įtraukiųjų EPUB, leidykla dirbo su skirtingais laisvai samdomais maketuotojais. Dabar visa prieinamumo kūrimo grandinė vykdoma leidyklos viduje, nuo redaktorių iki techninės gamybos“, – komentuoja Aira Niauronytė, leidyklos redaktorė ir projektų vadovė.
Pasiūla tik augs
Kad įtraukioji leidyba Lietuvoje dar tik skinasi kelią, iliustruoja situacija, kurioje atsidūrė „Lapas“: leidykla gavo finansavimą akademinių architektūros knygų projektui, tačiau dalį jo turėjo grąžinti, nes šiuo metu Lietuvoje tiesiog trūksta pakankamai kvalifikuotų specialistų, galinčių per numatytą laiką parengti iliustracijų aprašus.
„Susiduriame ne tiek su lėšų, kiek su kompetencijų trūkumu. Tačiau džiaugiuosi, kad galime būti priešakyje ir nuolat ieškoti sprendimų – bandyti, eksperimentuoti ir rasti išeičių“, – sako Ū. Ambrasaitė.
I. Davidonienė skaičiuoja, kad LAB prieš dvejus metus pradėjo kalbėtis su leidėjais apie prieinamas skaitmenines knygas ir jų sertifikavimą, o šiandien jau galima suskaičiuoti beveik 200 kiekvienam skaitytojui prieinamų leidinių EPUB formatu.
„Būtent tinkamai parengtas EPUB formatas laikomas prieinamiausiu. Prekybos platformose tokie leidiniai pažymėti prieinamo leidinio ženklu, o visą jų sąrašą galima rasti tinklalapyje www.itraukiojileidyba.lt. LAB taip pat administruoja virtualią biblioteką ELVIS. Matome, kaip patogu mūsų skaitytojams turėti prieigą prie leidinių 24/7, rinktis tekstinę skaitmeninę knygą ar garsinį jos formatą. Toks ir yra tikslas – ta pati knyga, tuo pačiu metu, visais formatais, kad skaitytojas galėtų pasirinkti tinkamiausią“, – teigia I. Davidonienė.
Pasak jos, itin svarbu bendradarbiauti: LAB leidėjams organizuoja mokymus bei konsultacijas, šviečia ir vartotojus.
„Svajojame, kad skaitmeninės knygos, pasižyminčios prasmingu turiniu, nenusileistų formos inovatyvumu kitam skaitmeniniam turiniui. Ką tik praūžusioje Frankfurto knygų mugėje visa pirmoji diena buvo skirta skaitmeninėms ir garsinėms knygoms – renginius organizavo tokie rinkos gigantai kaip „Spotify“, „Audible“. Tikiu, kad netrukus ir Vilniaus knygų mugė pasipildys tokio pobūdžio turiniu: diskutuosime apie formatų įvairovę, inovacijas, skaitytojų lūkesčius. Knygų pristatymų renginiuose susitiks skaitytojai, kurie tą pačią knygą bus skaitę skirtingais formatais, tačiau suvienyti turinio ir bendrų interesų“, – viliasi LAB vadovė.
