Valymo priemonių rinka – tarp tvarumo ir „žaliųjų“ iliuzijų
„Kai kas nors klausia, ar turime ekologiško, atitinkamu ženklu pažymėto dezinfektanto, tenka tiesiai pasakyti, kad toks tiesiog neegzistuoja. Žodžiai „ekologiškas“ ir „dezinfekuoti“ prieštarauja vienas kitam“, – sako Inga Talačkienė, profesionalias valymo priemones tiekiančios UAB „Manjana“ administracijos ir kokybės vadovė, tvarumo ekspertė. Tačiau tai nereiškia, kad tvarumas valymo priemonių rinkoje nepasiekiamas. Priešingai – visa rinka ieško inovatyvių žaliavų, sprendimų ir idėjų, kurios padėtų verslui ir vartotojams užtikrinti higienos normų laikymąsi be kompromisų aplinkai. Tik tvarumas šioje srityje priklauso ne vien nuo priemonių ar jų gamintojo.
Tvarumas visoje grandinėje
„Tvarumas nėra vieno daikto etiketė. Tai visa sistema – nuo gamybos ir tiekimo iki naudojimo bei atliekų sutvarkymo. Ir visi šios grandinės dalyviai turi atsakomybę. Net jei gamintojas įdėjo daug pastangų kurdamas tvaresnį sprendimą, neteisingai jį naudojantis galutinis vartotojas gali nubraukti visas tas pastangas“, – įsitikinusi I. Talačkienė.
Gamintojai pasaulyje ieško alternatyvių žaliavų, kurios būtų mažiau pavojingos aplinkai: pieno rūgšties pagrindu pagaminti dezinfektantai, etilo alkoholis iš atsinaujinančių augalinių šaltinių, vienalytės pakuotės, kurias lengviau perdirbti. Tačiau manyti, kad tvarumas yra viena iš produkto savybių, pasak pašnekovės, yra labai klaidinga. Tvarumas – sistemos, o ne daikto/produkto savybė.
Pavyzdžiui, kalbant apie valymo priemonių naudojimą, ypatingą svarbą turi jų dozavimas. Pasak ekspertės, klientai ir vartotojai kartais įsivaizduoja, kad daugiau priemonės reiškia geriau, tačiau chemijoje galioja priešingas principas – daugiau dažniausiai yra blogiau tiek aplinkai, tiek žmogui. Todėl rinkoje populiarėja koncentruotos priemonės, naudojamos su automatinėmis dozavimo sistemomis.
Dozavimo sprendimai eliminuoja žmogišką įprotį švaros siekti užpilant daugiau valiklio, padeda sunaudoti tik tiek priemonės, kiek jos reikia. Tai ne tik ekonomiška, bet sutaupoma daug logistikos sąnaudų, susidaro gerokai mažiau plastiko atliekų.
Renkasi lengvus kelius
Tiesa, koncentruotas valiklis dėl didelės veikliosios medžiagos koncentracijos dažniausiai negali gauti jokių aplinkai draugiškumą patvirtinančių ženklų ar sertifikatų. O ta pati medžiaga, atskiesta vandeniu ir supilstyta į naudojimui paruoštus buteliukus, jau gali. Tad rinkoje vis dar dažnai nugali paprastesni, lengviau naudojami, o ne sveiku protu paremti iš tiesų tvaresni sprendimai.
„Vienas penkių litrų koncentratas vienam asmeniui gali tarnauti dvejus metus, o paruoštas tirpalas mažoje pakuotėje – vos mėnesį, tada jo buteliuką reiks išmesti ir pirkti kitą. Kas labiau tvaru? Bet tiek vartotojai, tiek ir verslas dar dažnai renkasi paprastą kelią. Kai kurie klientai sako: kaip aš valytojai pasakysiu, kad jai pačiai reikės produktą skiesti? O kiti nori ekologiškumo, tvarumo etikečių, kurių tam tikros paskirties koncentruoti valikliai tiesiog negali pasiūlyti,“ – sako I. Talačkienė.
Edukuoti ir aiškinti
„Manjana“ klientų rate – HoReCa sektoriaus atstovai, valymo paslaugų verslas, maisto pramonės įmonės, visuomeninis sektorius (viešosios erdvės, švietimo įstaigos). Visos įstaigos privalo laikytis tam tikrų higienos standartų, kad tiek darbo aplinka, tiek gaminami produktai būtų saugūs. Higienos reikalavimams užtikrinti reikia valymo priemonių, įrangos, žinių ir patirties – čia ir atsirandame mes“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, bendrovė orientuojasi į ilgalaikę partnerystę, konsultuoja klientus, kaip drauge įdiegti tvarius sprendimus ir sujungti produkto gyvavimo procesą į vientisą tvarią grandinę – nuo gamyklos iki tinkamos utilizacijos.
Pasak jos, bendrovė orientuojasi į ilgalaikę partnerystę, todėl edukuoja klientus, pratina prie apgalvotų išankstinių užsakymų, siūlo konkrečiam verslui ir jo sričiai pritaikytus sprendimus. Edukuoti stengiamasi ir visą rinką.
Pasak I. Talačkienės, tenka rašyti ir viešųjų pirkimų organizatoriams, mat kartais viešojo sektoriaus valymo priemonių pirkėjai reikalauja neįmanomų, vienas kitam prieštaraujančių ar ne visai tvarių sprendimų. Klasikinis pavyzdys, kai reikalavimuose įrašomas ekologiško ženklinimo reikalavimas, „žalias“ ir tvarus nėra tapatu. Deja, bet dažnai tokie pirkimai tampa lengvu kąsniu tiekėjams, užsiimantiems žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing).
„Rinkoje daug tiekėjų ir veikėjų, kurie seka tvarumo mada, o ne mokslu paremtais sprendimais. Nėra nieko baisiau nei lozungai, kurie gąsdina ar vilioja, bet realiai nepadeda. Vaikantis tvarumo, žalumo, ekologiškumo tendencijų, neturi nukentėti aplinkos švara ir higiena. Saugi aplinka yra svarbiausia. Tvarumas nepasiekiamas vien lipduku ant buteliuko ar gražiais lozungais. Tai kasdieniai sprendimai – kaip planuojame pirkimus, kaip dozuojame, kaip rūšiuojame atliekas. Tik taip galime pasiekti realią naudą aplinkai ir sau“, – reziumuoja I. Talačkienė.
Ne veltui reklama griežtai apibrėžiama laikantis direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kuri užtikrina sąžiningą konkurenciją tarp įmonių ir kartu apsaugo vartotojus nuo klaidinančios reklamos, kuri gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį arba pakenkti konkurentui.
Marketingo triukai – kasdienybė
Tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė atkreipia dėmesį, kad tvarumo principai keliasi ir į paslaugų sektorių. Viešbučiuose atsisakoma vienkartinių muilo ar šampūno pakuočių, diegiamos papildomos dozavimo sistemos. Tvaresni švaros bei higienos sprendimai pasiekia ir parduotuvių lentynas, pavienius vartotojus.
Tačiau marketingo triukų šiame sektoriuje, pasak jos, iš tiesų vis dar apstu, todėl labai reikia edukacijos ir sveiko proto sprendimų. Edukuoti, anot T. Šokelės, svarbu ne tik verslą, bet ir kiekvieną namų ūkio vartotoją, mat šis vis dar pernelyg lengvai užkimba ant „žaliųjų“ pažadų. Tas pats galioja ir sparčiai augančiai namų valymo rinkai, kurioje neretai dirba savamoksliai darbuotojai, nežinantys valymo pagrindų: koks priemonės pH, kur naudoti rūgštį, o kur šarmą.
„Užrašai „eko“, „be chloro kvapo“, „95% natūralios kilmės medžiagų“, taip pat mediniai ar kokosų pluošto šveistukai, baltos ar natūralios rudos spalvos pakuotės – visa tai labiau skirta raminti pirkėjo sąžinei, o ne spręsti realias aplinkosaugos problemas. Tikrasis tvarumas – ne perdirbto plastiko įrankis, kuris sulūžta, ir ne medinis indų šveistukas, kuris supelija po kelių savaičių, o priemonė ar įrankis, kuris ištikimai tarnauja ir nedyla metų metus“, – kokybę ir ilgaamžiškumą, kaip svarbiausias tvarumo savybes, pabrėžia T. Šokelė.
Ji taip pat pažymi, kad šioje rinkoje nereikėtų leisti įsigalėti plastiko fobijoms. Yra tiekėjų, galinčių pasiūlyti nedylančius, ilgaamžius plastiko įrankius, į kuriuos neįsiskverbs joks maisto likutis. Yra ir mikropluoštų, žymimų „Ecolabel“ ženklu, rodančiu, kad jie atitinka griežtus tvarumo reikalavimus. Šiuos galima plauti 95 °C temperatūroje daugybę kartų ir mėgautis šluosčių ilgaamžiškumu. Pasak T. Šokelės, svarbiausia – netikėti stebuklingais pažadais ar magiškomis daiktų savybėmis, o labai gerai pasidomėti perkamų priemonių kokybe. „Švaros sektoriaus nereikia demonizuoti. Kuo daugiau sąmoningumo kiekviename žingsnyje, tuo mažiau vietos lieka žaliajam smegenų plovimui,“ – sako T. Šokelė.
Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 55 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.
VERSLO TRIBŪNA
Valymo prekių ir priemonių etiketės mirga pažadais: nuo magiškos švaros, stebuklingų sprendimų iki madingų užrašų „natūralu“ ar „tvaru“. Dažnai po šiomis sąvokomis slypi daugiau rinkodaros nei tikros atsakomybės už poveikį aplinkai. Švaros priemonių ekspertai pabrėžia – valymo priemonėse nėra jokios magijos, tik chemija ir fizika. O tvarumo atsakomybė gula ne tik ant gamintojo, bet ir ant vartotojo pečių.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą.
Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
REKOMENDUOJAME
