Į rūšiavimo konteinerius – tik pakuočių atliekos

Verslas pokyčio laukia ir tikisi, kad vieninga tvarka mažins sumaištį, palengvins gyventojų edukaciją ir padės siekti esminių aplinkosaugos bei pakuočių atliekų perdirbimo tikslų. Mat dabar esanti tvarka tiek gyventojams, tiek ir atliekų tvarkymo organizacijoms sukelia galvos skausmo.

Rūšiavimo konteineriai, atrodo, tapo įprasta kasdienės buities dalimi, tačiau net paprastas klausimas, kur mesti picos dėžę, skirtingose savivaldybėse šiandien vis dar gali būti traktuojamas skirtingai. Dauguma savivaldybių skelbia, kad lengvai suteptas kartonas (be maisto likučių) gali būti metamas į popieriaus pakuotėms skirtus konteinerius. Tačiau yra tokių savivaldybių, kurios rūšiavimui draudžia įmesti net minimaliai kuo nors suteptą popierių. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių.

„Skirtingose savivaldybėse vis dar gali skirtis reikalavimai, kur mesti metalą, ar galima plastiką mesti kartu su popieriumi. Gyventojus gali suklaidinti ir skirtingos konteinerių spalvos. Stiklo konteineriai dažniausiai yra žali, bet kai kuriose savivaldybėse jie gali būti ir balti ar mėlyni. Skirtinga informacija ant konteinerių taip pat kelia painiavą. Kai kur yra aiškūs lipdukai su informatyviais paveikslėliais, o kitur ant konteinerio būna tik užrašas Plastikas, Popierius, Stiklas“, – skirtumus pastebi Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. Pasak jos, tokie skirtumai apsunkina gyventojų edukaciją, o tai reiškia, kad į konteinerius žmonės vis dar meta bet ką.

Ne viskas yra rūšiuojama

Būtent savivaldybės Lietuvoje yra atsakingos už išrūšiuotų atliekų surinkimą, jų išvežimą, pačių konteinerių pirkimą, jų ženklinimą. O visas to išlaidas, pagal gamintojo atsakomybės principą, turi padengti pakuotes į rinką išleidžiantis verslas, kuris importuoja gaminiais pripildytą pakuotę arba supakuoja savo gaminius Lietuvoje.

Kadangi bendros sistemos nėra, natūralu, kad ir gyventojams sunku suprasti, kur ir kokias atliekas mesti. Net ir įstatyme iki šiol buvo aiškinama, kad gyventojai turi atskirai rūšiuoti ne tik pakuotes, bet ir antrines žaliavas. Nors kas konkrečiai yra ta antrinė žaliava nėra iki galo aišku. Tik dabar pateiktuose siūlymuose jau numatyta įstatymu įtvirtinti, kad į rūšiavimo konteinerius turi būti metamos tik pakuočių atliekos.

„Gyventojai neina patys ieškoti papildomos informacijos ir vadovaujasi nuojauta. Tačiau ne visi žino, kad konteineriuose turi atsidurti tik pakuotės, o ne, pavyzdžiui, naudoti nebetinkami buities daiktai. Itin dažna klaida – sulūžusių plastikinių žaislų metimas į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį.  Tokios ir panašios klaidos turi rimtas pasekmes, jos sutrikdo perdirbimo įrenginių darbą ir pabrangina rūšiavimo procesą. Nors pats žmogus, metantis tokias atliekas rūšiavimui, turbūt, yra įsitikinęs, kad daro aplinkai gera“, – sako D. Ramanauskaitė, kuri tikisi, kad nauja aiškesnė ir vieninga tvarka padės išvengti tokios sumaišties.

Tarp netinkamo rūšiavimo pavyzdžių – sudužę veidrodžiai ar net parafinu suterštos kapų žvakės, metamos į kai kuriose savivaldybėse prie kapinių pastatytus stiklo rūšiavimo konteinerius. Į konteinerius itin dažnai patenka ir statybinės atliekos, maisto atliekomis ar kažkuo kitu suterštos pakuotės. To pasekmes jaučia ir perdirbimui netinkamų atliekų gausoje skęstantys atliekų tvarkytojai. Galiausiai, tai apsunkina ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslų siekimą.

Skaičiuojama, kad iš visų į rūšiavimo konteinerius patenkančių atliekų tik mažiau nei pusė iš tiesų galiausiai pasiekia perdirbimo gamyklas. Likusi dalis tokių konteinerių turinio vis dar būna pagamintos iš perdirbimui netinkamų medžiagų ir tinkamos tik deginimui.

Aiškumo nori ir gyventojai

Net 8 iš 10 šalies gyventojų taip pat mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose šalies savivaldybėse. Tokius duomenis atskleidė „Gamtos ateities“ užsakymu šių metų sausį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Nuomonei, kad rūšiavimo sistema turėtų būti suvienodinta, pritaria visos be išimties demografinės ir socialinės gyventojų grupės. O kalbinti gyventojai dalinasi, su kokiais praktiniais sunkumais ir klausimais susiduria dėl nevienodų rūšiavimo taisyklių skirtingose savivaldybėse. Štai tvarumo temomis besidominti ir atsakingai atliekas rūšiuojanti kaunietė Sigita, pastebi, kad kartais informacijos paieška apie tinkamą rūšiavimą užtrunka ilgiau nei pačio produkto suvartojimas. Kaip pavyzdį ji pateikia paprasčiausios medinės dėžutės rūšiavimą.

„Įsigijome medinėje dėžutėje supakuotų mandarinų. Kaip tik tuo metu pamačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro informaciją, kad tokias dėžutes galima mesti į plastiko konteinerius, jos yra išrūšiuojamos ir perdirbamos. Maloniai nustebau. Pradėjau domėtis, kaip tokiu atveju elgtis Kaune, bet neradau jokios informacijos. O štai Alytaus savivaldybės puslapyje rašoma, kad medines dėžutes nuo vaisių ir uogų reiktų vežti į atliekų surinkimo aikštelę. Manau, kad dauguma gyventojų tokiais atvejais tiesiog numoja ranka“, – įsitikinusi Sigita.

Moteris pastebi, kad jeigu pati nesidomėtų, tikrai pasiklystų skirtingų savivaldybių rūšiavimo sistemose. „Gyvenu Kaune, tačiau su šeima paveldėjome butą Klaipėdoje, į kurį dažnai vykstame savaitgaliais arba leidžiame vasaras. Abiem atvejais gyvename Lietuvos didmiesčiuose ir, regis, didelių rūšiavimo skirtumų būti neturėtų, tačiau tikrai pastebėjau ne vieną – nuo paprasčiausių informacinių lipdukų ant konteinerių iki tekstilės rūšiavimo taisyklių“, – pasakoja kaunietė.

Būdama Klaipėdoje, Sigita džiaugiasi specialiais konteineriais, skirtais aliejaus atliekoms. „Kaune tokių konteinerių nepastebėjau ir man visada kildavo klausimų, kaip teisingiau pasielgti. Į kriauklę tokio aliejaus pilti nesinori, nes suprantu, kad tai gali pakenkti vamzdžiams. Tai, kad Klaipėdoje netoli mūsų namų atsirado toks konteineris, iš karto išsprendžia šią mano dilemą“, – sako kaunietė.

Kadangi dėl skirtingų reikalavimų savivaldybėse atsiranda ir skirtingos gyventojų žinios, svarstomos aiškesnės ir vienodos rūšiavimo taisyklės, tikimasi, padės didinti ir gyventojų įsitraukimą. „Gamtos ateities“ inicijuotos apklausos duomenimis, visada arba dažnai buitines atliekas dabar rūšiuoja apie 76% gyventojų. Pusę jų rūšiuoti skatina noras saugoti aplinką, nemažą dalį  (40%) – jausmas, kad tai – pilietinė pareiga. 26% apklaustų sako, kad renkasi rūšiavimą dėl patogiai šalia namų esančių konteinerių.