Nauja tiekimo grandinių realybė: kaip ją suvaldyti ir paversti sėkmės raktu?
„Dabartinis tarptautinės prekybos kontekstas yra itin palanki proga iš naujo įvertinti tiekimo grandinės valdymo procesus. Tęsiantis rinkų neapibrėžtumui, vis daugiau įmonių peržiūri savo tiekimo strategijas. Ieškoma alternatyvių tiekėjų, trumpinami logistikos maršrutai, didinamas tiekimo grandinių lankstumas. Tuo pačiu, jau reikia pradėti ruoštis ir ES planuojamam „importuojamo“ anglies pėdsako mokesčiui. Tiekimo grandinės yra svarbus verslo tvarumo elementas, leidžiantis mažinti įmonės veiklos pėdsaką ir su tuo susijusius ateities kaštus“, – teigia „Swedbank“ tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.
Kad tiekimo grandinės valdymas tampa viena iš prioritetinių verslo valdymo ašių, pripažįsta ir verslo lyderiai. Didesnis skaidrumas, atsparumas ir veiklos stabilumas ne tik padeda mažinti kaštus, bet ir kuria ilgalaikį konkurencinį pranašumą – tuo spėjo įsitikinti investicijų valdymo ir žaliųjų inovacijų plėtros įmonė VMG grupė ir prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.
Už importuojamą anglies pėdsaką teks susimokėti
Reikšmingus pokyčius tiekimo grandinės reguliavime netrukus įves ir Europos Sąjunga. Viena svarbiausių naujovių – Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2026 metų.
PADKM mechanizmas įves pirmąjį tarptautinį anglies mokestį, kuris įpareigos ES įmones susimokėti už anglies dvideginio emisijas, sugeneruotas jų importuojamos produkcijos. „Bloomberg“ analitikai skaičiuoja, kad ES importuotojams gali tekti susimokėti iki 33 mlrd. eurų per metus, jei anglies kaina pasieks maksimalią 100 Eur už toną kainą. Skaičiuojama, kad aukšto anglies intensyvumo gaminių kategorijose (pvz. cemento, trąšų, plieno ir geležies, plastiko, chemijos produkcijos) importuojamos produkcijos kainos gali augti iki 19 proc.
„Žaidimo taisykles keičia ir nauji ES reikalavimai dėl kovos su „žaliuoju smegenų plovimu.“ Įmonės nebegalės naudoti bendrinių tvarumo teiginių, tokių kaip „draugiškas aplinkai“ ar „neutralus klimatui“, jei jie nėra pagrįsti aiškiais, patikimais įrodymais. Tai reiškia, kad tiekimo grandinės dalyviai turės užtikrinti realų poveikio aplinkai mažinimą ir skaidrią komunikaciją“, – komentuoja „Swedbank“ tvarumo vadovė.
Tiekimo grandinės valdymas susijęs ir su reputacijos bei atitikties rizikų valdymu. Naujosios ES taisyklės reikalauja, kad įmonės užtikrintų skaidrumą ne tik savo veikloje, bet ir visoje tiekimo grandinėje – nuo žaliavų tiekėjų iki galutinio produkto. Tai reiškia, kad verslai turės aktyviai vertinti tiekėjų tvarumo pažadus, reikalauti patikimų įrodymų ir užtikrinti, kad visa komunikacija apie produktų poveikį aplinkai būtų pagrįsta.
„Šie pokyčiai skirti skatinti atsakingą verslo praktiką, mažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES rinkoje. Tiekimo grandinė tampa ne tik logistikos, bet ir pasitikėjimo grandine, o aplinkosaugos aspektas tampa neatsiejama tiekimo grandinės valdymo dalimi – tai jau nebe pasirinkimas, o būtinybė“, – tikina K. Semionovaitė.
Įmonių patirtys: reikalauja sertifikatų, tikrina patikimumą
Siekiant užtikrinti atitiktį aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos standartams, esminiu tiekimo grandinės valdymo elementu tampa aktyvus dialogas su tiekėjais ir reguliarūs jų auditavimo procesai. Tai leidžia įmonėms įsitikinti, kad tiekėjai laikosi esminių taisyklių: užtikrina sąžiningas darbo sąlygas, mažina aplinkosauginį pėdsaką bei atsakingai naudoja žaliavas – renkasi perdirbamas, sertifikuotas ar etiškai išgautas medžiagas.
Bendradarbiavimas su sertifikuotais tiekėjais, turinčiais tarptautinius standartus atitinkančius sertifikatus (pvz., ISO 14001, FSC, SA8000), ne tik stiprina tiekimo grandinės tvarumą, bet ir didina klientų bei investuotojų pasitikėjimą. Tokia praktika tampa neatsiejama ilgalaikės verslo strategijos dalimi.
Anot VMG grupės Tvarumo departamento vadovės Vilmos Burškytės, Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkose tvarumo kriterijai yra itin svarbūs, o kitose rinkose požiūris jau taip pat keičiasi. Pasak jos, išteklių ribotumo ir klimato kaitos problemos tik aštrėja, tad artėjant 2030 m. galima tikėtis revoliucinio proveržio. VMG grupė jau dabar prioritetą teikia tiekėjams, kurie visapusiškai atitinka ESG kriterijus ir verslo etikos standartus.
„Tvarumo kriterijai yra svarbus aspektas renkantis naujus tiekėjus. Prioritetu laikome tiekėjų atitiktį tarptautiniams vadybos standartams, renkame įvairius duomenis nuo atitikties deklaracijų iki išsamių įrodymų apie veiklos atitiktį. Medienos tiekėjai turi užtikrinti atitiktį FSC ar PEFC reikalavimams, taip pat reikalaujame įrodymų apie atsakingą miškų tvarkymą, darbuotojų socialines garantijas“, – pažymi V. Burškytė.
Tuo metu prekybos tinklas „Lidl“ su visais savo tiekėjais bei verslo partneriais pasirašo elgesio kodeksą, apimantį žmogaus orumą, įstatymų normų laikymąsi, darbo sąlygas ir apmokėjimą, draudimą diskriminuoti, aplinkos apsaugą ir kt. Įmonė prioritetą teikia tiekėjams, kurie atitinka tarptautinius tvarumo standartus ir sertifikatus, tokius, kaip „Fairtrade“, MSC ir RSPO. „Lidl“ taip pat reikalauja, jog vaisių, daržovių, gėlių ir augalų tiekėjai turėtų „Global G.A.P“ sertifikatą. Tokiu būdu užtikrinamas atsakingas elgesys visoje tiekimo grandinėje.
„Siekiame klientams pasiūlyti produktus, kuriems žaliavos tiekiamos iš tvaresnių šaltinių, todėl tiekėjai privalo laikytis griežtų aplinkosaugos ir socialinių kriterijų. Bendradarbiaujame su tiekėjais, kad padėtume jiems įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus: kuo mažesnį pirminių žaliavų panaudojimą, atliekų rūšiavimą bei perdirbimą“, – pabrėžia „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Inovatyvumas, žiediškumas ir dirbtinis intelektas
Raktas į verslo atsparumą ir augimą yra ir efektyvus logistikos ir gamybos procesų valdymas.
VMG grupė prioritetą teikia trumpoms logistikos grandinėms ir veikia pagal pramonės simbiozės bei žiedinės ekonomikos principus. Skirtingos grupės įmonės yra susietos žaliavų srautais, o šalutiniai vienos gamybos procesų produktai tampa žaliava kitai veiklai. Tokia integracija leidžia ne tik mažinti atliekų susidarymą bet ir kurti tvaresnę, efektyvesnę gamybos ekosistemą.
„Tai reiškia, jog vienoje įmonėje susidaręs šalutinis gamybos produktas gali būti panaudotas kaip žaliava kitame gamybos procese. Tai leidžia ne tik efektyviai panaudoti resursus, bet ir turėti trumpesnes logistikos grandines. Pavyzdžiui, N. Akmenės regione grupės įmonės veikia geografinio artumo principu – medienos ištekliai tiekiami maždaug 300 kilometrų spinduliu, o gamybos įmonės „nuo rąsto – iki baldo“ yra koncentruotos vienoje teritorijoje“, – sako V. Burškytė.
VERSLO TRIBŪNA
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Valymo prekių ir priemonių etiketės mirga pažadais: nuo magiškos švaros, stebuklingų sprendimų iki madingų užrašų „natūralu“ ar „tvaru“. Dažnai po šiomis sąvokomis slypi daugiau rinkodaros nei tikros atsakomybės už poveikį aplinkai. Švaros priemonių ekspertai pabrėžia – valymo priemonėse nėra jokios magijos, tik chemija ir fizika. O tvarumo atsakomybė gula ne tik ant gamintojo, bet ir ant vartotojo pečių.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Įmonėms, siekiančioms stiprinti tiekimo grandinės efektyvumą ir konkurencingumą, verta investuoti į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius tiksliau valdyti procesus, greičiau priimti sprendimus ir mažinti veiklos sąnaudas.
DI tiekimo grandinėje leidžia:
- Tiksliau prognozuoti paklausą;
- Optimizuoti atsargų valdymą ir logistiką;
- Sumažinti išlaidas ir pagerinti klientų aptarnavimą.
DI sprendimai suteikia įmonėms galimybę analizuoti didelius duomenų kiekius, atpažinti tendencijas ir modelius, kurie padeda tiksliau planuoti gamybą, valdyti prekių tiekimą bei optimizuoti transporto maršrutus atsižvelgiant į realias sąlygas – eismą, orus ar paklausos svyravimus. Tai leidžia ne tik sumažinti degalų sąnaudas ir CO₂ emisijas, bet ir padidina visos tiekimo grandinės efektyvumą.
Vienoje iš VMG grupės įmonių DI jau pritaikytas medienos faneros gamyboje – džiovykloje įdiegtas DI pagrįstas modulis, kuris iš anksto identifikuoja galimus „kamščius“ ir neleidžia jiems susiformuoti. Šis sprendimas padeda išvengti gamybos trikdžių, tiesioginių nuostolių ir papildomo logistikos anglies pėdsako – anksčiau dėl netikėtų sustojimų trūkumą tekdavo kompensuoti skubiais užsakymais iš kitų tiekėjų.
DI pritaikytas ir kokybės užtikrinimo sistemoje. Tai dar viena įmonės sukurta ir praėjusiais metais įdiegta technologija, skirta aptikti įvairius defektus detalėse bei jas pašalinti. Sistema naudoja didelės rezoliucijos kameras, kurios užfiksuoja vaizdus iš visų gaminio pusių. Dirbtinio intelekto bei mašininio mokymosi algoritmai juose automatiškai atranda neatitikimus ir nustato detalės rūšį. Aptikus defektą, sistema perduoda signalą broko numetimo stalui, kuriame brokuotos detalės yra pašalinamos.
Diversifikacija stiprina atsparumą
Tiekimo grandinės valdymas neatsiejamas nuo rizikų prevencijos ir atsparumo stiprinimo. Tai reikalauja ne tik operatyvumo, bet ir ilgalaikės strategijos. Pastarieji rinkos sukrėtimai – nuo COVID-19 pandemijos iki geopolitinių įtampų – parodė, kaip greitai gali sutrikti tiekimo srautai.
„Abiem atvejais susidūrėme su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis ir vėluojančiais užsakymais. Situaciją padėjo suvaldyti diversifikuota tiekėjų bazė“, – teigia V. Burškytė. Anot jos, įmonė tiekimo grandinės rizikas valdo kurdama ilgalaikes partnerystes, taikydama tiekėjų vertinimo sistemas ir nuolat stebėdama jų veiklos atitiktį.
Tiekėjų diversifikavimas – vienas iš pagrindinių būdų mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio ir užtikrinti tiekimo grandinės atsparumą. Įmonės, kurios bendradarbiauja su keliais tiekėjais skirtinguose regionuose, gali greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų, logistikos trikdžių ar geopolitinių rizikų. Diversifikuota tiekėjų bazė leidžia ne tik sumažinti veiklos pertraukų tikimybę, bet ir sustiprina derybines pozicijas bei skatina inovacijas per konkurenciją tarp tiekėjų.
„Tiekimo grandinės valdymas šiandien reikalauja ne tik operatyvumo, bet ir strateginio mąstymo. Įmonės, kurios investuoja į skaitmeninius sprendimus, diversifikuoja tiekėjų bazę, vertina partnerius pagal ESG kriterijus ir aktyviai valdo rizikas, įgyja ne tik didesnį atsparumą išorės sukrėtimams, bet ir tvarų konkurencinį pranašumą. Tokios praktikos leidžia ne tik užtikrinti veiklos tęstinumą, bet ir sumažinti ateities kaštus, susijusius su importuojamo anglies pėdsako apmokestinimu“, – apibendrina „Swedbank“ tvarumo vadovė.
