„Sveika, Neringa“ ir „Švyturys“: bendras darbas dėl tvaresnės ateities
„Šis festivalis mums artimas savo esme – tai rūpestis unikalia Lietuvos gamta, bendruomeniškumas ir labai konkretūs darbai. Remdami „Sveika, Neringa“ prisidedame prie tvarumo kultūros augimo ir rodome, kad atsakomybė už aplinką – ne vien deklaracijos“, – sako „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
„Per dešimtmetį „Sveika, Neringa“ tapo reiškiniu. Tai renginys, kuriame dera prasminga misija ir bendrystė prie jūros – dieną savanoriai vyksta į Pilkąsias kopas, kur šalina invazinius augalus ir pina apsaugines tvoreles. Tokie darbai suvienija skirtingus žmones ir palieka labai apčiuopiamą naudą aplinkai“, – priduria festivalio prodiuseris Edmundas Jakilaitis.
Atsakomybė veiksmais
Paramos festivaliui iniciatyva dera su platesne „Švyturys-Utenos alaus“ tvarumo veiksmų kryptimi, kurių centre visada buvo rūpestis Lietuvos pajūrio ekologija ir išsaugojimu.
2006 metais Smiltynės mišką nusiaubus gaisrui, „Švyturys“ ir LRT inicijavo labdaros akciją ir koncertą „Atgaivinkime Smiltynę“, kurios dėka miško atkūrimui buvo surinkta daugiau kaip 100 tūkst. Litų ( 29 tūkst eurų). Tuomet „Švyturio“ darbuotojai, kartu su LRT televizijos ekrano žmonėmis, išdegusiuose plotuose vietoj kalnapušių pasodino kelis tūkstančius berželių ir pušelių. Po gaisro Smiltynėje per kelis metus atkurta per 50 hektarų miško.
2008 metais įmonė surengė aplinkosauginę akciją „Išsaugokime kopas“, kurios metu įmonės savanoriai kartu su aplinkosaugininkais rūpinosi kopų atstatymu, apsauga nuo erozijos. Ženkli parama Neringos miškų atstatymui skirta ir po 2014 metų gaisro.
Tuo pačiu „Švyturys-Utenos alus“ ypatingą dėmesį skiria darbuotojų savanorystei. Kolegos dalyvauja ne tik gamtosaugos akcijose, bet ir jungiasi prie „Maisto banko“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, „Carito“ veiklų, padeda gyvūnų prieglaudoms bei senjorų namams, tvarko miesto erdves ir ežerų pakrantes. Įmonė ragina darbuotojus patiems siūlyti idėjas, kur šiuo metu pagalba būtų reikalingiausia, ir jungtis prie jų įgyvendinimo. Tokia praktika, pasak R. Viršilo, duoda dvigubą naudą – visuomenė gauna konkrečią pagalbą, o darbuotojai patys jaučia didesnį pasitenkinimą darbu bei stipresnį ryšį su bendruomene: „Verslas nėra tik rėmėjas – tikras pokytis gimsta tada, kai įsijungia žmonės ir jų daromi darbai.“
Ambicingi tikslai ir realūs darbai
Įmonės tvarumo strategija remiasi globalia „Carlsberg“ programos „Together Towards Zero and Beyond“ vizija. Svarbus jos punktas - kad iki 2025 m. visa įmonės naudojama energija bus gaunama tik iš atsinaujinančių šaltinių – jau įvykdytas. Ilgalaikis tikslas – iki 2040 m. visoje vertės grandinėje, nuo žaliavų tiekimo iki transportavimo ir pardavimo, nepalikti jokio papildomo CO₂ pėdsako. Šie tikslai siejami su kasdieniais sprendimais gamyklose ir biuruose: nuo atliekų rūšiavimo, energijos taupymo ir atsakingo vandens naudojimo iki darbuotojų švietimo bei jų asmeninio pavyzdžio. Naujausioje įsitraukimo apklausoje net devyni iš dešimties bendrovės kolegų pritarė, kad įmonė realiai rūpinasi aplinkosauga.
„Mūsų tvarumo siekiai nebūtų įmanomi be žmonių – kolegų, partnerių ir savanorių. Kiekvienas mažas veiksmas priartina prie didelio tikslo, o dalyvavimas „Sveika, Neringa“ – puikus būdas tai paversti realybe. Socialinės atsakomybės srityje mobilizavus komandą galima pasiekti daug daugiau ir užkrėsti pavyzdžiu platesnę visuomenę“, – apibendrina R. Viršilas.