Vilnius taps bandymų erdve nekilnojamojo turto ir miestų technologijų startuoliams

Startuolius ir tradicinius NT verslus vienijanti asociacija „Proptech Lithuania“ pristatė platformą „CityShift Hub“, skirtą spartinti naujų nekilnojamojo turto technologijų testavimą realiomis sąlygomis viešose ir privačiose erdvėse. Didele rinka ar kapitalu pasaulyje pasigirti negalinti Lietuva inovacijų kūrėjus siekia pritraukti kitais retais pranašumais – greičiu, lankstumu, bendruomene ir mažesne biurokratija. 

Anksčiau sužibusi finansinių technologijų startuolių sektoriuje, Lietuva naują proveržį siekia sukurti proptech srityje. Tai – skaitmeniniai sprendimai ir nauji fiziniai produktai, skirti efektyvinti privačius ir viešus nekilnojamojo turto objektus, miesto erdves ar infrastruktūrą. 

Turto technologijų sektoriuje pati Lietuva jau turi keletą tarptautinių sėkmės istorijų: daugiau kaip 120 mln. USD užsakymų portfelį JAV jau valdančią fasadų projektavimo ir gamybos įmonę „Dextall“ ar pastatų valdymo sistemų optimizavimo įrankį „Exergio“. Vis dėlto šios srities startuolius ir didžiąsias NT kompanijas vienijanti „Proptech Lithuania“ Lietuvoje mato daug didesnį potencialą.

„Lietuvoje turime tai, ko dažnai trūksta gerokai didesniems inovacijų ir finansų centrams – greitį ir atvirumą naujovėms. Viešasis sektorius čia išlieka atviras bendradarbiavimui, esame nedideli, todėl sprendimus priimame greičiau, o technologijų kūrėjams ir investuotojams galime pasiūlyti svarbiausią resursą – galimybę testuoti sprendimus realiomis sąlygomis“, – sako „Proptech Lithuania“ valdybos pirmininkas ir „Eika Group“ generalinis direktorius Domas Dargis.

Tad norėdama apie inovacijas ne tik kalbėti, bet ir skatinti realų jų diegimą, asociacija šį mėnesį pristatė platformą „CityShift Hub“. Tai – miestus, proptech startuolius, NT verslus, investuotojus, akademinę bendruomenę ir kitus interesantus vienijanis bendradarbiavimo įrankis, skirtas padėti realiomis sąlygomis išbandyti turto technologijų srities naujoves.

„CityShift Hub“ vadovė Erika Kuročkina pasakoja, kad didžiuosiuose pasaulio miestuose startuoliams nelengva gauti prieigą prie duomenų, sprendimų priėmėjų ar, juo labiau, infrastruktūros ir viešų ar privačių erdvių, kuriose būtų galima išbandyti naujai kuriamus produktus.

„Bet visa tai yra būtina siekiant kurti išmanesnius, tvaresnius ir patogesnius miestus. Todėl vietos ir užsienio startuolius, miestus, akademinę bendruomenę ir kitus pokyčių kūrėjus kviečiame jungtis prie „CityShift Hub“ ekosistemos, tapsiančios „žaliuoju koridoriumi“ išbandyti naujas idėjas praktikoje. Jau kitąmet planuojame organizuoti temines dirbtuves tokiose srityse kaip pastatų atnaujinimas, tvarumas ar kasdienė miesto gyvenimo kokybė, pasiūlysime spręsti konkrečius miestų ar verslų iššūkius, tačiau „CityShift Hub“ visuomet bus ir platforma sujungti bet kurią naują idėją su norinčiais pirmiesiems ją išbandyti praktikoje iš viso pasaulio“, – sako E. Kuročkina.

Nors naujoji platforma nėra orientuota į vieną konkretų Lietuvos miestą, didžiausia ir atvirų duomenų srityje pirmaujanti Vilniaus savivaldybė jau tapo pirmąja oficialia „CityShift Hub“ partnere. Jos administracijos direktorius Adomas Bužinskas šiai iniciatyvai įsipareigojo suteikti prieigą prie miesto duomenų ir skaitmeninių, institucinį palaikymą bei galimybę bandyti naujas idėjas tam tikrose sostinės erdvėse.

„Manau, kad ši platforma verslams, universitetams ar viešosioms įstaigoms padės greičiau sukurti geresnius ir žmogiškesnius miestus. Ilgą laiką miestai pagrindinį dėmesį skyrė gatvėms ar vamzdžiams, bet ne ką mažiau svarbūs yra duomenys, inovacijos, gyventojų įsitraukimas. Vilnius gali tapti duomenimis grįstų sprendimų laboratorija, tad džiaugiamės būdami aktyviais šios iniciatyvos partneriais“, – teigia A. Bužinskas.

Kodėl tai svarbu

Didžiausia NT startuolių problema Europoje yra ne kapitalas, o biurokratija, reguliavimas ir lėti procesai, įvardija ir Europos proptech asociacijos valdybos pirmininkas Dirk Paelinck. Tad nors Lietuva vien dėl savo dydžio startuoliams greičiausiai neišspręs kapitalo klausimo, vien buvimas greičiausia, lanksčiausia ir draugiškiausia erdve praktiniams technologijų bandymams gali lemti didžiulį proveržį.

„Todėl „CityShift Hub“ platforma technologijų kūrėjams suteiks sąlygas nestrigti teoriniame idėjos lygyje, o iškart išbandyti savo produktus tikroje miesto aplinkoje ir plėstis jiems pasiteisinus. Inovacijų ir idėjų tikrai yra, tačiau jos privalo miestus ir gyventojus pasiekti daug greičiau. Tad suvesdami verslus, startuolius, skirtingas bendruomenes ir viešąjį sektorių, tikimės Lietuvą paversti greičiausia NT inovacijų paleidimo aikštele, o Vilnių – vienu geriausių miestų gyventi pasaulyje“, – teigia  CityShift HUB’o mecenatas, Civinity valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

Beje, advokatų kontoros "Triniti Jurex" advokatės Olgos Siominos teigimu, Lietuva per pastarąjį dešimtmetį sukūrė vieną pažangiausių teisinės ir reguliacinės aplinkos modelių regione fintech sektoriuje, tad toks pavyzdys galėtų būti sėkmingai pritaikytas ir proptech srityje. 

„Lietuvoje palankų startuoliams reguliavimą užtikrina stipri e. valdžios bazė, skaitmeninis įmonių registracijos procesas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įmonėms taikomos mokesčių lengvatos, taip pat „Startuolių viza“, kuri suteikia galimybę trečiųjų šalių specialistams lengviau atvykti ir dirbti Lietuvoje. Be to, Lietuva yra sėkmingai perkėlusi į nacionalinę teisę esminį ES teisinį reguliavimą šioje srityje. O būdama ES skaitmeninės bendrosios rinkos dalimi, Lietuva yra sukūrusi pažangią teisinio reguliavimo sistemą, skatinančią mokslinius tyrimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystę bei technologijomis grįstą verslo aplinką, kas gali būti stipriu atspirties tašku naujos platformos veikimui”, – tvirtina O. Siomina.

Sėkmės istorijos ir sausakimša konferencija

Naujoji platforma buvo pristatyta lapkritį Vilniuje pirmąkart vykusios tarptautinės „CityShift“ konferencijos metu. Renginys pritraukė tris šimtus dalyvių iš Lietuvos, Europos ir JAV – proptech startuolių, tradicinių NT verslų ar viešojo sektoriaus atstovų. Visa konferencija buvo pirmiausia skirta atkreipti dėmesį į nekilnojamojo turto technologijų potencialą ir iššūkius, taip pat pristatyti ligšiolinius bendruomenės narių pasiekimus.

Pavyzdžiui, kol Lietuva dar tik eksperimentuoja su skydine renovacija, lietuvių startuolis UAB „Dextall LT“ subūrė beveik 80-ies specialistų komandą, perrašiusia JAV modulinių fasadų taisykles. Bendrovės sukurtas pastatų fasadų projektavimo ir gamybos sprendimas jau šiandien yra pasiekęs 120 mln. USD vertės užsakymų portfelį renovuojamuose bei naujai statomuose pastatuose Niujorko valstijoje, įskaitant daugiabučius Manhatane šalia Centrinio parko. 

Gimtojoje šalyje dar mažai žinoma lietuviška technologija projektavimo darbus amerikiečiams jau sutrumpino nuo poros metų iki kelių dienų, o standartizuoti fasadų gamybos procesai bendrovei leidžia greitai aptarnauti užsakovus neturint nuosavų fabrikų. 

„Dextall“ yra vienas sėkmingiausių ir kartu iliustratyviausių proptech sektoriaus startuolių pavyzdžių: čia svarbiausia ne kapitalas, o idėja, įžvelgta galimybė, būdai ją kuo greičiau išbandyti realiomis sąlygomis ir partnerystės. 

„JAV turime vos apie 10 darbuotojų, o didžiulis mūsų tyrimų ir plėtros padalinys yra Lietuvoje. Mūsų šalis pagrįstai garsėja dėl greičio, žmonių kūrybingumo ir lojalumo“, – konferencijoje sakė „Dextall“ vadovas Europai T. Astrauskas.

Būtent partnerystės, entuziazmas ir sektoriaus perspektyvos lėmė, kad nedidelio bendraminčių rato susitikimu turėjęs būti renginys vos per kelis mėnesius virto tarptautine konferencija  „CityShift“ su daugiau kaip 300 dalyvių ir buvusia Kopenhagos vyr. architekte Camilla van Deers, per 100 mln USD investicijų pritraukusio JAV startuolio vadovu Troy Aaron Harvey, Europos Proptech asociacijos vadovu Dirck Paelink, NT inovacijų strategais Gregory Pitl ir Antony Slumbers, „Nozomi Networks“ vadovu Michael Dugent bei kitais ryškiais pranešėjais. 

Kitas ryškus Lietuvos proptech bendruomenės narys – pastatų valdymo optimizavimo platforma „Exergio“ – tam tikra prasme taip pat yra susijęs su renovacija, t.y. naujų technologijų diegimu jau pastatytuose objektuose (angl. retrofit). Bendrovės kuriamas ir stambios verslo centrų valdytojos „Eastnine“ Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje jau naudojamas įrankis padeda sumažinti energijos sąnaudas ar užbėgti būsimiems gedimams už akių vien optimizuojant esamą pastatų valdymo įrangą bei jos fiksuojamus duomenis.  

Paradoksalu tai, kad vos kelių ar keliolikos metų skaitmeninėms technologijoms šiandien taip pat praverčia „skaitmeninė renovacija“, padedanti prisitaikyti prie griežtėjančių reikalavimų ar siekti tvarumo tikslų. 

„Rinkoje dažnai nesusimąstoma apie skaitmeninę renovaciją. Pastatuose yra daugybė techninės ir programinės įrangos, bet valdytojai vis tiek neturi pilno vaizdo ir gerai nesupranta, kas, kur, kada ir kodėl veikia“, – sakė „Exergio“ vadovas Donatas Karčiauskas.  

Jo bendrovės kuriamas įrankis net apynaujuose „Eastnine“ perkamuose ar vystomuose verslo centruose leidžia pasiekti 20-30 proc. energijos sutaupymų, o, pvz., matuojamos ir analizuojamos liftų vibracijos bei begalė kitų duomenų leidžia iš anksto suplanuoti infrastruktūros priežiūros darbus. 

Nors minėti startuolių pavyzdžiai yra komerciškai ryškiausi, Lietuvoje veikia dar dešimtys turto technologijų sektoriaus pradedančių verslų, su kuriais bendradarbiauja ar į kuriuos investuoja ir didieji NT vystytojai ar valdytojai. Todėl „Proptech Lithuania“ nekilnojamojo turto technologijų bendruomenei siekia sukurti geriausias sąlygas susitikti, bendrauti, megzti vietos ir tarptautinius ryšius – naujojoje platformoje, elektroninėje erdvėje, gyvuose susibūrimuose ar tęstine neabejotinai virsiančioje „CityShift“ konferencijoje. 

Juk bendradarbiavimo ir galimybių testuoti naujoves realiomis sąlygomis svarbą pabrėžia ir pačios didžiosios NT kompanijos. Pavyzdžiui, lietuvišku „Exergio“ įrankiu besinaudojančios „Eastnine“ generalinis direktorius Kęstutis Sasnauskas atvirai kvietė kūrėjus parodyti ir realiomis sąlygomis išbandyti savo produktus. 

„Vien dabar per minutę mūsų pastatų įranga į duomenų bazes perduoda beveik 40 tūkst. skirtingų parametrų. Ir tai tik iš vieno pastato! Dar nežinau, ką galima padaryti su didžiąja dalimi šių duomenų, galbūt jie pravers ateities dirbtinio intelekto įrankiams. Tačiau tikiu, kad yra žmonių, kurie norėtų padėti rasti sprendimų ir galimybių. Jau esame įsitikinę, kad svarbu nebijoti bandyti, todėl esame atviri partnerystėms ir kviečiame sprendimų kūrėjus kalbėtis“, – nuo scenos sakė K. Sasnauskas.

Prisijungti prie „CityShift Hub“ platformos technologijų ir miestų kūrėjai kviečiami portale cityshifthub.eu.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3307?placement=