Keturių dienų skandalas su keršto prieskoniu. Anatomija

2021 m. Arvydas Paukštys užsibrėžė, kad per artimiausią dešimtmetį „Teltonikos“ įmonių pardavimai išaugs 10 kartų, o į plėtrą bus investuota virš 3 mlrd. Eur.

Tokia ambicija nusileidžia gal tik profesoriaus Vlado Algirdo Bumelio planui iki 2030 m. į biotechnologijų miestelį „Bio City“ investuoti 7 mlrd. Eur.

Tačiau į priekį judėjusius „Teltonikos“ investicinius planus, kuriuose – ir valstybei reikšmingais pripažinti „Teltonika High-Tech Hill“ projektai, A. Paukštys penktadienį pareiškė stabdantis.

Kabeliai ir keliai

„Neįveikiama kliūtis – Lietuvoje nėra 63 MW elektros“, socialiniame tinkle „LinkedIn“ penktadienį parašė verslininkas.

Pasak jo, „Via Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad „jie nuolat konfliktuoja su „Litgrid“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje.

Šiuo metu, anot jo, statomos 4 naujas gamyklos, kurios vasarą bus baigtos. Tačiau iš reikalingų joms 22 MW elektros bus užtikrinta tik 7,2 MW.

Jis vardina ir kitus barjerus. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Teltonikos“ projektams suteikė teisę išsinuomoti 30 ha valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti. Projektus privalu įgyvendinti per 5 metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus. Pradėti projektuoti pastatų – neįmanoma.

Su ministerija pasirašytose sutartyse yra numatytas įgyvendinimo laikotarpis su galimybe jį pratęsti. Tačiau A. Paukštys skundėsi, kad prašymas dėl pratęsimo atmestas.

Viešas pareiškimas prilygo skambiam antausiui Vyriausybei, ministerijoms ir pavaldžioms institucijoms. Žiniasklaida suskubo skambinti tiek pačiam verslininkui, tiek premjerei ir ministrams. Deja, nesėkmingai. 

Į socialiniame tinkle parašytą skandalą sukėlusią žinią sureagavo tiek laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, tiek Aušrinė Armonaitė, laikinoji ekonomikos ir inovacijų ministrė. Verslininko su nuostaba klausta, kodėl jis tiesiog nepaskambino: premjerei, ekonomikos ir inovacijų ar energetikos ministrams? Kodėl nepasakė, kad turi problemų?

„Matydamas, kokią audrą sukėlė mano žinutė apie „Teltonika High-Tech Hill“ projekto stabdymą socialiniuose tinkluose ir medijoje, kiek daug komentarų pasipylė, tiek palaikančių, tiek nesuvokiančių, kas vyksta iš tiesų, turiu išsklaidyti kai kuriuos mitus, kol dar neatvėso susikaupusios emocijos“, – šeštadienį bandė paaiškinti A. Paukštys.

Jis užsiminė, jog valdžios neveiklumas galėjo kilti dėl to, kad šalies prezidento rinkimuose jis parėmė Gitaną Nausėdą.

„Viskas labai stipriai pasikeitė po prezidento rinkimų. Matyt, mano auka prezidento rinkimuose kažką taip įskaudino ar nuvylė, kad dingo motyvacija“, – laiške dėstė verslininkas.

Žinia, G. Nausėda antrajame rinkimų ture varžėsi ir laimėjo prieš I. Šimonytę.

Neskani politinė košė

Užuominą nieko nelaukdami pasičiupo politikai. Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas pažadėjo Vyriausybėje steigti kovos su biurokratija komisiją. 

Lukas Savickas, tik užėmęs ekonomikos ir inovacijų ministro krėslą, susitarė iškart susitikti su A. Paukščiu, gelbėti projektą ir mažinti perteklinių reikalavimų.

„Tai skandalinga situacija, kuriai tikriausiai jau reikalingas ir atsakingų institucijų tyrimas. Dabar jau kalbame ne apie atskirų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų aplaidų pareigų vykdymą ar jų nevykdymą. Kalbama apie galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, keršijant už tai, kad žmogus pasinaudojo savo pilietinėmis teisėmis. Tai pažeidžia tiek atsakingo valdymo, tiek Konstitucijoje numatytų pilietinių teisių principus ir daro didžiulę žalą tiek Lietuvos ekonomikai, tiek demokratijai“, – kalbėjo Frederikas Jansonas, prezidento patarėjas.

O Generalinė prokuratūra  pirmadienį paskelbė vertinanti informaciją dėl projekto stabdymo priežasčių.

Ypač skaudžiai „Teltonikos“ savininko priekaištus priėmė A. Armonaitė, skaičiuojanti, kad per kadenciją dėl šios grupės projektų surengta arti šimto susitikimų. Pats A. Paukštys viešuose renginiuose ir susitikimuose, anot jos, pažymėdavo, kad tai yra pirma ministerijos vadovybė, kuri nori konkrečiai padėti. Ir vienintelė ministrė, kuri realiai padėjo. Todėl penktadienio žinia jai tapo nemalonia staigmena.

Be to, A. Armonaitė priminė, kad dėmesys ekonominiam bendradarbiavimui su Taivanu kliuvo tuometei opozicijai ir L. Savickui, kuris dėl to kreipėsi į STT. 2023 m. sausį buvo viešai keliami klausimai dėl Taivano investicijų Lietuvoje.

Kaip žinoma, „Teltonika“ kartu su Taivano agentūra ITRI turi susitarimą dėl puslaidininkių technologijos perdavimo.

O ir pats verslininkas, regis, yra linkęs nuo mestų įtarimų kiek atsitraukti.

„Įsivaizduokite, jeigu pas jus įmonėje dirba nemotyvuoti žmonės ir nenori operatyviai vykdyti savo pareigų, tempia, derina kažką 4 mėnesius, kaip už tai nubausti? Žmogus tiesiog pasyviai atlieka savo pareigas. Aš nežinau, ar prokuratūra gali apkaltinti žmogų, kad jis tai daro keturis kartus lėčiau, nei galėtų daryti. Gal jis tiesiog neturi motyvacijos, gal yra kokia nors kita priežastis“, – LRT laidoje svarstė A. Paukštys.

Jis pridūrė labai atsiprašantis I. Šimonytės, kuriai lapkričio 15 d. sukako 50 metų, kad sugadino jai „nuotaiką tokio gražaus jubiliejaus proga, nors ji čia visai ne prie ko“.

Vizijos

A. Paukštys lygiai taip pat visus nustebino 2020 m. spalio 30 d., kai „Teltonikos“ išplatintame pranešime buvo paskelbta, kad Vilniuje, Liepkalnyje, iki 2024 m. turėtų iškilti „Teltonika High- Tech Hill“ pastatų kompleksas. Investicijos į kompleksą, į kurį persikels grupės laboratorijos, gamyba ir kt., su pastatais ir gamybos įranga viršys 220 mln. Eur.

Galima palyginti: 2017 m. pabaigoje į Kauno LEZ buvo pritraukta tuomet viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvos istorijoje – 95 mln. Eur vokiečių „Continental“.

O 2021 m. pavasarį, pasaulį kaustant lustų krizei, „Teltonika“ atskleidė siekį iki 2030 m. Lietuvoje pastatyti puslaidininkių gamyklą.

„Gerai būtų gamyklą turėti jau 2030 m. 2,5 mlrd. Eur investicijų planą įgyvendinsime paeiliui. Turime pasiekti tam tikrą apyvartos lygį – mūsų gaminių skaičius auga, bet jis iki tų metų padidės dešimt kartų. Kiekvienas lustas mums labai svarbus. Dabar jų sulituojame 5 mln., o ateityje sulituosime 50 mln. Tada jau reikės turėti gamyklą“, – „Verslo žinioms“ tuomet kalbėjo A. Paukštys.

Tada jis pirmąkart parodė ir verslo plėtros strategiją iki 2030 m., kurioje skaičiuota, kad visos bendrovės investicijos į puslaidininkių pramonę per 2026–2032 m. sudarys apie 2,55 mlrd. Eur. O bendros „Teltonikos“ investicijos per 10 metų viršys 3 mlrd. Eur.

Investuoti į aukštąsias technologijas numatyta iš augimo – pardavimo pajamas kasmet didinti 30%.

Tų pačių 2021 m. pabaigoje „Teltonika EMS“ su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį dėl technologijų centro kūrimo Molėtų rajone. Įsipareigota į šį centrą investuoti iki 34 mln. Eur, sukurti apie 480 naujų darbo vietų.

Per 2022 m. su ministerija pasirašytos stambaus investuotojo sutartys dėl „Teltonika High-Tech Hill“ pirmojo ir antrojo etapo statybų su įsipareigojimu investuoti atitinkamai 30 ir 96 mln. Eur.

Projektams suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ir iki 20 metų laikotarpiu leidžiama naudotis nuliniu pelno mokesčio tarifu.

2023 m. pavasarį įmonių grupės technologijų centras Molėtuose buvo baigtas statyti.

Per 2023 m. „Teltonika IoT Group“ pardavimai padidėjo 7,7%, iki 293 mln. Eur. Konsoliduoto grynojo pelno uždirbta 22% daugiau negu prieš metus – 45,7 mln. Eur.

Audros nepranašavo

Šią vasarą buvo baigta virš 30 mln. Eur kainavusi „Teltonikos“ biuro statyba. Ir pertvarkyta grupės struktūra. A. Paukštys perleido „Teltonikos“ įmonių valdymą Mariui Derenčiui. Pats liko investicijų valdymo įmonės „AGP Investments“ vadovu.

Buvo paaiškinta, kad tokius pokyčius lėmė plėtros planai, kuriuos įgyvendinant didinamas vystomų verslų skaičius. Tai reiškia, kad šeimos valdoma „AGP Investments“ formuos naujas įmonių grupes, kurios dirbs „atskirai nuo „Teltonikos“ prekių ženklo įmonių“.

Jų veikla apims elektronikos gamybos paslaugas ir puslaidininkių lustų projektavimą bei gamybą.

Prieš tris mėnesius, rugpjūtį, rašytame pranešime bendrovės žodžiai būsimos audros nepranašavo. Dar kartą pakartota, kad Vilniuje, Liepkalnyje, 55 ha ploto „Teltonika High-Tech Hill“ parke per penkmetį keliais etapais iškils daugiau nei 10 naujų gamybinės ir administracinės paskirties pastatų. Kad planuojama įdarbinti apie 6.000 darbuotojų.

Nurodyta, jog statomose trijose naujose gamyklose 2025 m. bus pradėtos gaminti spausdintinio montažo plokštės (PCB), plastiko ir mechanikos komponentai, taip pat veiklą pradės nauja elektronikos surinkimo gamykla, kurios gamybos pajėgumai sieks daugiau nei 18 mln. produktų per metus. 

Pažadai ir kiti dalykai

Pirmadienį laikinosios premjerės sušauktame pasitarime beveik visoms „Teltonikos“ grupės įkūrėjo keltoms problemoms buvo rasti sprendimai.

Rokas Masiulis, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas, patvirtino, kad jie perima kabelių, reikalingų „Teltonikai“ aprūpinti elektra, tiesimą. Dainius Kreivys, energetikos ministras, patikino, kad per kelias dienas grafikas dėl elektros linijos nutiesimo bus pateiktas. 

Marius Skuodis, susisiekimo ministras, ir Marius Švaikauskas, „Via Lietuvos“ vadovas, pažadėjo artimiausiu metu, tai yra per kelias savaites, inicijuoti Kelių techninio reglamento (KTR) pakeitimą dėl elektros tinklų kelio juostoje tiesimo išilgai. 

Kol kas tik valstybės svarbiems investiciniams projektams. Kitiems teks palaukti. Nes nėra aišku, kas prisiims tinklų iškėlimo kaštus, ateityje rekonstruojant ar tiesiant naujus valstybinės reikšmės kelius.

„Statybos gal neužges, tik sustos. Nusikels kokiems 2–3 metams tai, ką mes planavome iki 2028 m. pabaigti. Tad tikiuosi, kad iki 2032 m., kai yra galutinis terminas tam projektui, mums pavyks užbaigti, nebent kils dar kokių nors kliūčių“, – pirmadienį po susitikimo su institucijomis teigė A. Paukštys.

Visgi dabar verslininkas sako būsiąs atsargus – neprojektuosiantis naujų pastatų. Palauksiantis, kol bus elektra, kol bus pakeista žemės paskirtis.

„Kai matysiu, kad turiu galimybę tuos dalykus daryti, tada juos ir pradėsiu“, – pirmadienį žiniasklaidai kalbėjo verslininkas.

Išsiveržusi į viešumą verslininko neviltis dėl biurokratinių džiunglių paskatino atvirai kalbėti ir kitus. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, KTR įkaitais tapo keli šimtai verslininkų, investuojančių į naujus fabrikus, statančių elektromobilių įkrovimo stoteles, saulės bei vėjo jėgaines ir kt.

 Jų prašymai leisti tiesti kabelius išilgai kelių yra atmetami. Kaip rašo vienas „Verslų žinių“ skaitytojas, „esame STR (Statybų techninis reglamentas) ir KTR įkaitai, būtent įkaitai. STR leidžia atlikti tam tikrą teisinį veiksmą, o KTR neleidžia, nors jie abu yra galiojantys“.

Apie įstrigusius projektus prakalbo ir tokios stambios įmonės kaip „Telia“ ir „Ignitis“.

„Teltoniką“ išgirdo, o kas apgins smulkųjį verslą, klausia Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Anot jos, smulkieji verslai susiduria su administracinėmis kliūtimis, kurios prasideda nuo stringančių procesų valstybinėse institucijose iki dokumentų atmetimo dėl smulkmenų. Užuot leidus pataisyti smulkius neatitikimus, prašymai atmetami, įmonės šalinamos iš konkursų. O įsisukusios į teisminius ginčus nusigyvena iki bankroto.

G. Paluckas patikina, kad naujoji valdžia imsis priemonių, kad sumažintų biurokratinių kliūčių. Ketinama prie Vyriausybės sukurti specialią komisiją, kuri peržiūrės perteklinį reguliavimą ir biurokratiją. Ją žadama sudaryti iš valstybės institucijų ir visuomenės atstovų. Tokios komisijos nariai dirbtų be atlygio. Atlygis, jeigu biurokratizmas mažės.