„Kavos banko“ patirtis: skaitmenizacija – ne pasirinkimas, o būtinybė

Šiuo metu UAB „Kavos bankas” žalią kavą ji importuoja iš trijų žemynų, 21 šalies ir vartotojams siūlo daugiau nei 35 jos rūšis. Be to, norėdama kontroliuoti kavos kokybę įmonė nuomojasi plantaciją Brazilijoje. Gražvydas Vilčinskas, „Kavos banko“ vadovas ir įkūrėjas, pasakoja, kad verslas prasidėjo nuo vieno skrudinimo aparato ir gimė iš nuoširdžios meilės kavai.

„Pirmą kartą kavą paskrudinome dar 2004 metais, mažame penkių kilogramų skrudintuve. Tačiau netrukus supratome, kad tai – daugiau nei hobis. 2009 m. individuali veikla virto įmone, ir nuo tada turime vienintelį tikslą – siūlyti aukštos kokybės kavą“, – pasakoja vadovas. 

Projektas pasirodė laiku

Pasak G. Vilčinsko, norint išlaikyti konkurencingumą sparčiai besikeičiančioje rinkoje, skaitmeninimas tapo neišvengiamu ir strategiškai svarbiu sprendimu. Todėl „Kavos bankas“ paruošė projektą „UAB Kavos bankas gamybos skaitmeninimas“, kuriam dalinį finansavimą (858.890 Eur) skyrė Europos regioninės plėtros fondas pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“.

„Kaip ir dauguma vietinių gamintojų, jautėme stiprų spaudimą iš didžiųjų Europos žaidėjų. Ieškojome būdų augti ir išlaikyti konkurencingumą, todėl natūraliai atsirado poreikis modernizuoti procesus. „Pramonės skaitmeninimas LT“ projektas pasirodė labai laiku – jis atitiko tiek mūsų ambicijas, tiek praktinius poreikius. Tai buvo tarsi kvietimas žengti žingsnį į priekį“, – kaip sugalvojo dalyvauti projekte prisimena vadovas.

Gavęs finansavimą, „Kavos bankas“ įdiegė visiškai automatizuotą kavos gamybos – skrudinimo malimo ir pakavimo – liniją. Taip pat įsidiegė verslo valdymo sistemą (ERP), kuri leidžia centralizuotai valdyti visus gamybos, tiekimo ir logistikos etapus.

„Šie sprendimai mums leido padidinti našumą, tiksliau planuoti gamybą, optimizuoti žaliavų naudojimą bei greičiau reaguoti į rinkos poreikius“, – naudas skaičiuoja pašnekovas.

Vadovas sako, kad investicija padėjo išspręsti ankstesnes problemas, susijusias su gamybos proceso technologiniais apribojimais ir užsakymų įvykdymo vėlavimu.

„Tai buvo vienas pagrindinių tikslų ir jį pavyko pasiekti. Anksčiau patirdavome vėlavimų dėl ribotų pajėgumų ar nesklandaus gamybos planavimo, o dabar, kai naudojame  skaitmeninius įrankius ir naują įrangą, šios problemos praktiškai išnyko. Visa grandinė – nuo žaliavos priėmimo iki galutinio produkto – veikia kur kas greičiau ir sklandžiau“, – sako G. Vilčinskas. 

Investuoja į verslo ateitį

Gintarė Kuncaitytė, priemonę administruojančios Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė, sako, kad pagrindinis priemonės „Pramonės skaitmeninimas“ tikslas – paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines pramonės įmones skaitmenizuoti gamybos procesus ir  diegti inovatyvias technologijas, tokias kaip robotizavimas, automatizavimas, dirbtinio intelekto sprendimai ar išmanieji valdikliai.

„Tam, kad Lietuvos pramonės įmonės būtų konkurencingos ir galėtų pasiūlyti geriausios kokybės ir kainos produkciją, būtina investuoti į inovatyvias gamybos technologijas. Lietuvos įmonių darbo produktyvumas dar atsilieka nuo ES vidurkio, todėl ypač svarbu skirti finansavimą tokiems projektams ir, sumažinus bendrovėms finansinę našą, paskatinti jas investuoti į skaitmenines gamybos technologijas“, – pabrėžia ji.

G. Kuncaitytės nuomone, kuo greičiau augs šalies bendrovių darbo produktyvumas, tuo konkurencingesnės jos bus ES ir pasaulio mastu.

„Tai reiškia, kad didės jų sukuriama pridėtinė vertė, o tuo pačiu – ir Lietuvos BVP. Be to, turint modernią skaitmeninę įrangą atsiranda daugiau galimybių kurti inovatyvius produktus ir pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Šios investicijos prisideda ne tik prie konkrečios įmonės, bet ir prie pramonės ekosistemos stiprinimo, – apie naudą verslui, darbuotojams ir valstybei kalba vadovė. 

Skaičiuoja skaitmenizacijos naudas

Anot G. Vilčinsko, „Kavos bankas“ nuosekliai auga kiekvienais metais: didina gamybos apimtis ir klientų ratą.

„Pagrindiniai mūsų klientai – prekybos tinklai, kavinių ir biurų segmentas, taip pat didmenininkai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Individualūs vartotojai mus atranda ir per el. parduotuvę bei firminę parduotuvę Kaune“, – vardija vadovas.

Pasak jo, svarbiausias pokytis, kurį įmonei atnešė skaitmenizacija, yra išaugęs efektyvumas.

„Automatizuoti procesai sumažino žmogiškųjų klaidų riziką, pagreitino gamybą ir leido padvigubinti pajėgumus. Taip pat žymiai pagerėjo gamybos planavimo ir atsargų valdymo procesai, kur kas nuoseklesnė tapo gamybinė disciplina. Dabar galime greičiau įvykdyti užsakymus, išlaikydami tą pačią kokybę, o tai didina klientų pasitikėjimą ir mūsų konkurencinį pranašumą“ – teigia vadovas.

G. Vilčinskas sako, kad skaitmenizacijos dėka atsivėrė ir papildomų vertės kūrimo galimybių.

„Pagerėjo kokybės kontrolė, įdiegėme aukščiausius higienos ir saugos standartus, darbuotojai dirba su modernia įranga, tai teigiamai veikia jų motyvaciją ir darbo kokybę. Gamyboje naudojami oksidatoriai su brangiųjų metalų filtrais išvalo kvapus, dūmus ir daleles – į aplinką patenka tik švarus oras. Įsirengėme saulės elektrines, kurios mažina elektros sąnaudas ir padeda mums tapti tvaresniems. Taip pat apie 80 proc. mūsų naudojamų pakuočių yra perdirbamos. Turime ISO 22000 (FSSC) sertifikatą, kuris patvirtina, kad mūsų produkcija atitinka griežčiausius saugos reikalavimus“, – naudomis dalijasi pašnekovas. 

Ne vienkartinis procesas

G. Vilčinskas sako, kad artimiausiu bendrovė planuoja plėsti rūšinės kavos ir mišinių asortimentą, stiprinti prekių ženklus „PUPA“ ir „Kavos bankas“, bei investuoti į mažmeninę prekybą.  Be to, įmonė ir toliau investuos į skaitmenizaciją ir inovacijas.

„Skaitmeninimas nėra vienkartinis procesas – tai nuolatinė investicija į plėtrą, efektyvumą ir tvarumą. Šiuo metu aktyviai dirbame su inovatyviais pakavimo sprendimais, nes norime kiek įmanoma sumažinti poveikį aplinkai. Taip pat svarstome galimybę įdiegti papildomų automatizavimo sprendimų gamyboje ir logistikoje“, – akcentuoja vadovas.

G. Kuncaitytė pritaria, kad ateityje pramonės įmonės vis plačiau ieškos galimybių kaip sukurti ar įdiegti dirbtinio intelekto sprendimus, taip pat vis aktualesnis taps tvarumas ir inovacijos. Todėl versle šiuo metu suintensyvėjusi skaitmenizacija taps nuolatine būsena. Į tai skirstydama paramą atsižvelgia ir „Inovacijų agentūra“.

„Šiuo metu finansavimas skiriamas gamybinės įrangos įsigijimui, kad bendrovės galėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti tvarias darbo vietas. Ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrins į verslo konkurencingumą ir prisidės prie klimatui neutralios ekonomikos. Taip pat yra galimybių gauti finansavimą dirbtinio intelekto sprendimams kurti bei diegti, inovatyviems produktams kurti ir turimiems produktams pristatyti užsienio parodose“, – verslui siūlomas galimybes įvardija pašnekovė.