Ilgalaikis finansinis saugumas – tvariausia investicija į komandą
Ji akcentuoja, kad šiuolaikinio darbdavio atsakomybė jau seniai neapsiriboja vien išmokamu atlyginimu.
„Darbdaviui keliami aukštesni lūkesčiai, vis svarbesnė tampa jo socialinė atsakomybė, rūpestis darbuotojų sveikata, emocine būsena ir net jų šeimos gerove. Tai – vis dažniau minimas darbdavio patrauklumą lemiantis veiksnys, nes žmonės nori jaustis užtikrintai“, – sako pašnekovė.
Lūkesčiai darbdaviui – aiškūs
Geopolitinis neapibrėžtumas ir struktūriniai pasaulio poslinkiai sparčiai perbraižo verslo aplinką ir darbotvarkę. Tokioje dinamiškoje aplinkoje kinta ir darbuotojų lūkesčiai.
„Stabilus ir kompetencijas atitinkantis atlyginimas išlieka svarbus, tačiau žmonės vis dažniau ieško darbdavių, kurie ne tik užtikrina finansinį stabilumą, bet ir rūpinasi darbuotojų gerove. Jie tikisi darbdavio dėmesio jų sveikatai, šeimai, motyvacijai.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų gerą darbdavį pirmiausia sieja su gebėjimu darbuotojams užtikrinti stabilumo ir saugumo jausmą.
„Nuolatinis darbuotojų motyvacijos palaikymas, jų poreikių išklausymas ir įgyvendinimas, rūpinimasis darbuotojų asmenine ir šeimos gerove – tokius kriterijus geram darbdaviui dažniausiai išskiria lietuviai“, – svarbiausius darbuotojų motyvacijos akcentus vardija A. Spruogienė.
Anot pašnekovės, darbdaviams svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje kartu dirba kelios skirtingos darbuotojų kartos. Tai kelia naujų iššūkių, nes kiekviena amžiaus grupė turi skirtingas vertybes, požiūrį į darbą bei gyvenimo prioritetus.
„Vyresni darbuotojai dažniau pabrėžia finansinį saugumą, sveikatos ir socialines garantijas, stabilumą bei šeimos ir darbo balansą, o jaunajai kartai svarbesnis lankstumas, įmonės kultūra, saviugdos bei karjeros augimo galimybės. Dėl šių skirtumų darbdaviams tenka ieškoti pusiausvyros ir pasiūlyti tokį naudų krepšelį, kuris atitiktų visų darbuotojų kartų poreikius bei užtikrintų, kad kiekvienas iš jų jaustųsi vertinamas“, – teigia A. Spruogienė.
Ilgalaikė finansinė nauda
Ji pasakoja, kad atsižvelgdami į skirtingų kartų lūkesčius, darbdaviai vis dažniau plečia papildomų naudų paketus ir ieško išskirtinių sprendimų. Tarp jų – ir metų pradžioje rinkai pristatytas atnaujintas, lanksčiai prie verslo klientų bei jų darbuotojų poreikių prisitaikantis PZU Darbuotojų ir jų šeimų draudimas.
Darbuotojų ir jų šeimų draudimo paketą sudaro 13 skirtingų draudimo apsaugų ir papildomų paslaugų darbuotojams ir jų šeimų nariams. Darbuotojai apdraudžiami ne vien gyvybės draudimu, bet ir nuo nelaimingų atsitikimų, 46 kritinių ligų, mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju, artimųjų mirties atvejais, ir kt.
Anot A. Spruogienės, vienas didžiausių šio draudimo privalumų – kuriama reali, ilgalaikė nauda darbuotojui.
„Tradicinės naudos dažnai suteikia momentinį pasitenkinimą, bet neturi ilgalaikės finansinės ar emocinės vertės. Sporto abonemento ar vaisių biure kuriama vertė greitai pasimiršta. Šios, į gerą savijautą ar laisvalaikį orientuotos naudos dažnai nėra aktualios visiems darbuotojams. O gyvybės draudimas teikia apčiuopiamą ilgalaikį efektą. Tai viena iš nedaugelio papildomų naudų, kuri realiai reiškia finansinę pagalbą darbuotojui ir jo šeimai sunkiu momentu, o taip pat – ypatingomis, džiugiomis progomis“, – pasakoja A. Spruogienė.
Ji priduria, kad gyvybės draudimą galima personalizuoti atsižvelgiant į darbuotojo poreikius.
„Be to, jeigu darbo santykiai nutrūksta, darbuotojas gali pats perimti draudimo polisą“, – apie išliekamąją vertę pasakoja „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ personalo skyriaus vadovė.
Naujas reiškinys šalies rinkoje
Pašnekovė sako, kad JAV, Skandinavijoje, Vakarų Europoje, Kanadoje ar Australijoje gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimas jau dešimtmečius laikomas standartine naudų paketo dalimi, kuri didelėse įmonėse dažnai yra privaloma:
„Šiose rinkose veikiantys verslai pabrėžia, kad tai – vienas efektyviausių būdų pademonstruoti ilgalaikį rūpestį, nes padeda šeimai išvengti finansinės katastrofos nelaimės atveju“.
Daugelyje šių organizacijų į gyvybės draudimo paketą taip pat automatiškai įtraukiami ir šeimos nariai arba siūloma galimybė darbuotojui savarankiškai papildyti polisą šeimai palankesnėmis sąlygomis.
Pasak A. Spruogienės, Lietuvoje iki 2020 m. darbuotojų gyvybės draudimas buvo gana retas reiškinys. Jį didesnės organizacijos, tokios kaip bankai, draudimo bendrovės, tarptautinės įmonės, dažniausiai siūlydavo tik vadovams ar kitiems aukštesnio rango specialistams.
„Pagrindinė priežastis paprasta: darbdaviai labiau orientavosi į lengviau apčiuopiamas ir komunikuojamas naudas, tokias kaip sveikatos draudimas, sporto klubo abonementas, papildomos atostogos ar mokymai. Nuo 2020–2022 m. gyvybės draudimas, ypač su sveikatos, nelaimingų atsitikimų ar kritinių ligų apsauga, vis dažniau yra įtraukiamas į naudų paketus. Kaip papildomą naudą jį pasitelkia bendrovės, kurios akcentuoja platesnį požiūrį į darbuotojų gerovę – t. y., rūpinasi ne tik darbuotoju, bet ir jo šeima“, – pasakoja pašnekovė.
Ji skaičiuoja, kad „Alliance for Recruitment“ ir „Amrop“ duomenimis, 2023 m. apie 25 proc. įmonių visiems darbuotojams teikė gyvybės arba nelaimingų atsitikimų draudimą. Šis procentas kasmet auga.
Svarbiausia – aiški komunikacija
Tyrimai ir darbdavių apklausos rodo, kad dauguma darbuotojų vis dar aiškiai supranta tik sveikatos draudimo vertę, kurią junta, kai naudojasi kompensuojamomis paslaugomis, lankosi pas sveikatos specialistus, įsigyja vaistų.
„Gyvybės draudimas kol kas dar dažnai suvokiamas kaip „tolima“ tema, kuri aktuali tampa tik tada, kai ištinka nelaimė. Tačiau, minėtos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, požiūris pamažu keičiasi: net 82 proc. respondentų pritaria idėjai, kad geras darbdavys turėtų pasirūpinti darbuotojų draudimu, o 37 proc. apklaustųjų mano, kad darbdavys turėtų pasirūpinti ir darbuotojų šeimų narių draudimu“, – į pokytį dėmesį atkreipia A. Spruogienė.
VERSLO TRIBŪNA
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Darbuotojų lūkesčiai keičiasi – papildomų naudų krepšelyje pirmenybė tenka ilgalaikiams sprendimams, kurie, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, saugumą užtikrintų ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Kas kuria saugumo jausmą net ir užvėrus biuro duris, kaip tokie sprendimai veikia praktikoje ir kodėl jie tampa verslo vertybes atspindinčiu standartu, pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
„Minkštųjų“ papildomų naudų bumas baigiasi – geopolitinės turbulencijos laikais darbuotojai vis labiau vertina tai, kas suteikia realų saugumo jausmą, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti asmeninę bei šeimos gerovę. Tyrimai rodo, kad būtent tokias pridėtinės vertės priemones su aiškiai veikiančiais mechanizmais darbuotojai vertina labiausiai, o darbdaviams tai atsiperka didesniu įsitraukimu ir motyvacija.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Tą patvirtina ir tarptautiniai tyrimai, kurie rodo, kad 70 proc. darbuotojų gyvybės draudimą vertina kaip privalomą (angl. essential) naudą, o daugiau kaip 60 proc. jų nurodo, jog ši nauda didina pasitikėjimą darbdaviu ir jausmą, kad organizacija rūpinasi darbuotojais kaip žmonėmis.
Įmonėms, kurios svarsto apie galimybę darbuotojams pasiūlyti gyvybės draudimą, A. Spruogienė pataria pirmiausia aiškiai įsivardinti tikslą ir išsiaiškinti realius darbuotojų poreikius bei prioritetus.
„Ši nauda neturėtų būti pateikiama tik kaip dar vienas pasiūlymas papildomų naudų krepšelyje. Į gyvybės draudimą reikėtų žvelgti kaip į organizacijos vertybių ir kultūros tęsinį“, – mano ji.
Išsigryninus idėją ir susidėliojus planą, būtina paruošti aiškų ir paprastą pasiūlymą bei suprantamai paaiškinti naudą darbuotojams.
Ji priduria, kad dalis darbuotojų iš pradžių gali nesuprasti skirtumo tarp sveikatos draudimo, kuris kompensuoja tik gydymą įvairiose gydymo įstaigose, ir gyvybės draudimo, kuris suteikia finansinę apsaugą darbuotojui ir jo šeimai netikėtų situacijų atveju. Todėl darbdavys turi paaiškinti skirtumus ir naudą.
„Su darbuotojais reikia komunikuoti aiškiai ir paprastai, pateikiant realistiškų pavyzdžių, vengiant sudėtingų draudimo terminų, atsakant į visus jiems kylančius klausimus bei pateikiant aiškias naudas“, – pataria gyvybės draudimo bendrovės personalo skyriaus vadovė A. Spruogienė.
