Išmani Lietuva Išmani Lietuva Išmani Lietuva Išmani Lietuva Išmani Lietuva

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2025-12-18 05:30

Lietuvos žemės ūkio laukia transformacija – biomasės perdirbimas tampa pagrindiniu proveržio varikliu

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė ir moderatorė Vilija Ramanauskienė.
VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė ir moderatorė Vilija Ramanauskienė.
Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.

Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.

Būtinybę keistis diktuoja ir dabartinė ekonominė situacija. Norint pasiekti Vakarų Europos rodiklius, būtina perdirbti Lietuvoje užauginamą žaliavą, o ne ją eksportuoti.

„Tose šalyse, kur išvystyta gyvulininkystė, daržininkystė, netgi sukuriama nuo 5 iki 15 tūkstančių eurų iš vieno hektaro. Ką tai rodo, kad mūsų žemės ūkis dabar daugiau pakrypo į augalininkystės sektorių ir išvežame žaliavas“, – teigia prorektorė.

Atsakymu į šiuos iššūkius tampa glaudžios mokslo ir verslo partnerystės, kurioms prioritetą teikia Vytauto Didžiojo universitetas. Siekiama, kad mokslininkų sukurtos naujos technologijos nenugultų ataskaitose ar mokslinėse publikacijose, bet būtų komercializuojamos. Universitetas veikia kaip partneris, kuris teikia tarpdisciplinines kompetencijas ir padeda verslui efektyvinti esamus procesus bei kurti visiškai naujus produktus.

Žemės ūkį iš esmės keičia skaitmenizacija, robotizacija, didelių duomenų analitika ir dirbtinis intelektas. Dirbtinio intelekto sprendimai ūkininkams leidžia valdyti rizikas realiuoju laiku, o sumaniosios technologijos didina sektoriaus patrauklumą jaunimui. 

„Į žemės ūkį dabar ateina daug sumaniųjų technologijų. Tai – įvairūs tiksliojo ūkininkavimo metodai, dirbtinis intelektas. Laukia tam tikri iššūkiai, bet tuo pačiu ir didelės galimybės“, – mokslo ir verslo partnerystės svarbą pabrėžia VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna.

Kaunas ir Kauno rajonas turi ambiciją tapti šios srities lyderiu Baltijos šalyse – Akademijoje intensyviai ruošiamasi atidaryti Agrobiotechnologijų tyrimų centrą ir industrinį parką. Naujoji bioekonomikos strategija akcentuoja aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tokius kaip biopolimerai, bioplastikai ar net tekstilė. Profesorė dr. A. Miceikienė pabrėžia galimybes Lietuvos verslui transformuotis remiantis bioekonomikos strategija, nes kartu su šia strategija ateina finansavimas naujiems verslo modeliams ir naujiems produktams. Tikimasi, kad vieni pirmųjų rezultatų bus biologiniai augalų apsaugos produktai, naujos kartos trąšos ir baltymais praturtintas naujas maistas.

Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su VDU prorektore prof. dr.  Astrida Miceikiene ir VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu prof. dr. Vigilijumi Jukna apie Lietuvos potencialą žemės ūkyje.

52795
130817
52791