IT darbo rinka: kandidatų daugiau, bet tinkamų – vis dar trūksta
„Atea“ atliktas didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrimas, įtraukęs net 1273 respondentų, atskleidė, kad per artimiausius metus IT srityje organizacijoms labiausiai reikės saugumo ekspertų (55 proc.), IT architektų (37 proc.) ir debesijos ekspertų (36 proc.).
„IT sprendimų priėmėjų trejų metų prioritetų sąraše kibernetinis saugumas tvirtai užima pirmąją vietą, tad nenuostabu, kad ir saugumo ekspertų poreikis yra didžiausias. Planuojamų investicijų sąrašo viršuje taip pat rikiuojasi debesijos paslaugos, taigi matome ir augančią debesijos ekspertų paklausą“, – tyrimo rezultatus komentuoja Giedrė Vinickienė, „Atea“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
CVbankas.lt skelbimų duomenys patvirtina šias tendencijas ir praktikoje. „Nors šiuo metu vis dar dominuoja skelbimai, ieškant programuotojų, tikrai matome, kad sparčiai auga kitų sričių specialistų poreikis: nuolat ieškoma saugumo, debesijos ekspertų, IT architektų, inžinierių, analitikų“, – vardina Živilė Koncevičienė, portalo CVbankas.lt vadovė.
Anot jos, sunkiausiai darbdaviams sekasi užpildyti labiau nišines, sparčiai augančias ar nesenai susikūrusias pozicijas, tokias kaip kibernetinio saugumo, DI kompetencijų turintys specialistai, duomenų analitikai ir inžinieriai ar minkštųjų įgūdžių turintys specialistai. „Šių kompetencijų paklausa sparčiai auga, nes kuriasi naujos pozicijos įmonėse, o specialistų rinkoje taip greitai neatsiranda“, – nurodo Ž. Koncevičienė.
Tuo tarpu universitetų atstovai tvirtina, kad jau dabar bando numatyti būsimus pokyčius ir iš anksto adaptuoja studijų programas. Anot dr. Jolitos Bernatavičienės, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto atstovės, sparčiai augant skaičiavimo galioms, didėjant duomenų srautams ir pereinant nuo tradicinių našiosios infrastruktūros sprendimų prie kvantinių skaičiavimų, aiškiai išryškėja pažangių IT kompetencijų svarba. „Dirbtinis intelektas vis plačiau integruojamas į verslą, pramonę, viešąjį sektorių ir kitas sritis, todėl rinkai reikia naujo profilio IT specialistų. Lietuva statys nacionalinę dirbtinio intelekto gamyklą „LitAI“ (AI Factory), o ši iniciatyva dar labiau padidins tokios kvalifikacijos poreikį“, – sako ji.
Tarp naujų IT kompetencijų: pokyčių valdymas ir tvarumas
Šiaurės ir Baltijos šalių regiono IT vadovų tyrimas taip pat parodė, kad palyginti su 2024 m., ženkliai – nuo 20 iki 30 proc. – išaugo pokyčių valdymo ekspertų paklausa. Taip pat gerokai padidėjo, nors ir nuo mažos pradinės reikšmės, tvarumo ekspertų paklausa (nuo 5 iki 10 proc.).
„Tai nėra grynosios IT kompetencijos, o kur kas platesni, daugiau sričių apimantys įgūdžiai, kurie reikalingi dabartinėms IT komandoms“, – komentuoja Jurgita Brusokaitė, „Atea“ personalo valdymo partnerė.
Ji priduria, kad IT specialistų vaidmuo išsiplėtė – jie dirba ne tik su technologijomis, bet ir formuoja organizacijų veiklos kryptį, prisideda kuriant veiklos procesus, sprendžiant organizacijų iššūkius. „Pavyzdžiui, pokyčių valdymo ekspertai padeda organizacijoms sklandžiai įgyvendinti naujus technologinius sprendimus, užtikrinti, kad darbuotojai priimtų šiuos pokyčius ir efektyviai juos naudotų. Tai specialistai, kurie sugeba suderinti techninius ir žmogiškuosius aspektus“, – pasakoja ji.
IT tvarumo ekspertai (Green IT) rūpinasi, kad technologiniai sprendimai būtų ne tik efektyvūs, bet ir atsakingi aplinkosaugos, ekonomijos, socialinio atsakingumo atžvilgiu – optimizuoja energijos suvartojimą, siekia mažinti technologinės veiklos poveikį aplinkai, gerina IT infrastruktūros gyvavimo ciklą, padeda organizacijoms sumažinti skaitmeninį anglies dioksido pėdsaką. Dirbant su tokiais sprendimais svarbios ne tik IT ir tvarumo žinios, bet būtini analitiniai įgūdžiai ir strateginis mąstymas.
„IT srityje ryškėjantis „minkštųjų“ įgūdžių poreikis galbūt padės ir daugiau moterų įsilieti į IT rinką. Tradiciškai čia moterų dalis vis dar maža: anot tyrimo, vos 22 proc.“, – tikisi „Atea“ atstovė.
Auganti „minkštųjų“ įgūdžių svarba
Tai, kad „minkštieji“ įgūdžiai IT srityje tampa vis labiau aktualūs pastebi ir „CVbankas.lt“ vadovė. „Ypač jei kalbame apie vadovaujančias pozicijas, tai čia pirmiausia bus vertinami „minkštieji“ gebėjimai. Be abejo, jei darbdaviui reikia konkrečių techninių žinių – pirmiausia į jas ir bus atsižvelgiama. Vis dėlto bet kuriai pozicijai yra naudinga abiejų sinergija, nes darbdaviai vis atsakingiau vertina ne tik turimas žinias, bet ir į tai, kad darbuotojas sėkmingai įsilietų į komandą, o tam paprastai yra reikalingi komandinio darbo, komunikacijos įgūdžiai“, – akcentuoja Ž. Koncevičienė.
„Minkštųjų“ įgūdžių ugdymui vis daugiau dėmesio skiria ir universitetai, rengiantys IT specialistus. Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto atstovė dr. J. Bernatavičienė pabrėžia, kad studentai gali naudotis individualių studijų galimybe – net 60 ECTS kreditų skiriama laisvai pasirenkamiems dalykams, tarp kurių galima rinktis komunikacijos, lyderystės ar kitų kompetencijų ugdymo kursus.
„Be to, tam tikri minkštųjų įgūdžių elementai integruoti tiesiogiai į IT studijų programas. Nors techniniai ir technologiniai gebėjimai išlieka itin svarbūs, jie derinami su komunikacijos, projektų valdymo ir kitomis šiuolaikiškam IT specialistui būtinomis kompetencijomis“, – pasakoja dr. J. Bernatavičienė.
IT specialistų paklausa svyruoja, atlyginimų augimas sulėtėjo
Kalbant apie naujausias darbo rinkos tendencijas, lankomiausio darbo portalo CVbankas.lt trečiojo ketvirčio duomenimis, IT specialistų paklausa yra šiek tiek sumažėjusi: 5 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, ir 9 proc., lyginant su šių metų antruoju ketvirčiu.
„Šių specialistų paklausa yra linkusi svyruoti, pavyzdžiui, pirmasis šių metų ketvirtis buvo labai aktyvus, tad bendrai IT specialistų paklausa išlieka maždaug 2024 metų lygyje. Tiesa, ji yra gana ženkliai nukritusi lyginant su 2021 ir 2022 metais, kai stebėjome tikrai didelį IT srities bumą“, – tvirtina Ž. Koncevičienė.
VERSLO TRIBŪNA
Europos Komisijos duomenimis per pastarąjį dešimtmetį informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis Lietuvos darbo rinkoje padvigubėjo ir net pranoko ES vidurkį – 2024 metais šie specialistai sudarė 5,3 proc. visų dirbančiųjų, kai ES vidurkis siekia 5 proc. Lankomiausio darbo portalo CVbankas.lt statistika atskleidžia, kad per pastaruosius metus kandidatų į vieną IT poziciją padaugėjo 9 proc., o lyginant su 2023 metais – net 40 proc. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ilgus metus apie IT specialistų trūkumą kalbėję darbdaviai dabar galėtų džiaugtis didesniu pasirinkimu, tačiau jie tvirtina, kad tinkamų, specifinius įgūdžius ir kompetencijas turinčių darbuotojų rasti vis dar sunku.
Pastaraisiais metais bankininkystė patyrė didesnį šuolį nei per kelis ankstesnius dešimtmečius. Bankų klientai tikisi realaus laiko sprendimų, aiškaus dizaino ir paslaugų, veikiančių be papildomų pastangų. „Citadele“ banko vadovės Rūtos Ežerskienės teigimu, šiuolaikinė bankininkystė orientuojasi į kliento patirtį , o ne vien procesus. Pasak jos, lūkesčius šiandien diktuoja klientai, o tempą – technologijos, ir būtent jų sankirtoje formuojasi naujas konkurencinis pranašumas.
Įsivaizduokite akcijas, kurios veikia tarsi bilietas į kelionę: tam tikram laikui įlipate į bendrovės „traukinį“, mėgaujatės kelione, o pasibaigus terminui – bilietą grąžinate ir atgaunate pinigus. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai, kurie įteisins būtent tokį instrumentą – išperkamąsias akcijas (angl. redeemable shares). Šio instrumento galimybes ir praktinį pritaikymą Lietuvoje apžvelgia Asta Šidlauskienė, Grant Thornton Baltic UAB Teisės skyriaus vadovė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad nors IT sritis yra viena geriausiai apmokamų (po vadovų), jų atlyginimai pastaruoju metu auga kiek lėčiau nei rinkos vidurkis. „Darbdavių vidutiniškai siūlomas atlygis mūsų portale per pastaruosius 6 mėn. net sumažėjo 1%. Tai turbūt yra pasekmė ir to, kad bendrai šios srities atlyginimai istoriškai buvo aukšti lyginant su rinkos vidurkiu, o ir specialistų atsirado kiek daugiau“, – komentuoja darbo rinkos ekspertė. Pagal geriausiai apmokamas pozicijas šiuo metu portale pirmauja IT komandų vadovai, aukštos kvalifikacijos programuotojai, inžinieriai ir DI architektai.
Portalo vadovė tvirtina, kad nepaisant kiek smuktelėjusios paklausos ir išaugusios darbuotojų pasiūlos, sąlygas visgi dar diktuoja darbuotojo pusė. „Nors specialistų turime nemažai, tikrai aukštos kvalifikacijos specialistų vis dar trūksta. Turime nemažai pradedančiųjų, persikvalifikavusių ar ką tik studijas baigusių darbo ieškančiųjų, bet didelę patirtį sukaupusiuosius prisitraukti vis dar sunku“, – pastebi ji.
IT specialistas po 5 metų: darbas su DI, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas
IT specialistus rengiančioms mokslo įstaigoms jau šiandien svarbu atsakyti į klausimą: kokio tipo IT profesionalų reikės ateityje ir kaip tam ruošti studentus jau dabar.
Anot dr. J. Bernatavičienės, po 5 metų IT specialistas neabejotinai dar glaudžiau su dirbs dirbtiniu intelektu. „Viena svarbiausių savybių bus gebėjimas efektyviai naudoti DI įrankius kasdienėms užduotims, kartu aiškiai suvokiant jų galimybių ribas ir rizikas. Taip pat vis daugiau vertės kurs specialistai, gebantys ne tik naudotis DI sistemomis, bet ir prisidėti prie jų kūrimo, tobulinimo ar integravimo į verslo procesus“, – sako ji.
Be to, darbo aplinka tampa vis labiau tarpdisciplininė, todėl itin svarbus bus gebėjimas bendradarbiauti mišriose komandose, kuriose susitinka IT, verslo, dizaino, duomenų, teisės ar kitos sritys. „Tokie jungtiniai gebėjimai – technologiniai, analitiniai ir socialiniai – ateityje bus vieni iš labiausiai vertinamų darbdavių“, – pabrėžia VU atstovė.
Dr. J. Bernatavičienė akcentuoja, kad vieni svarbiausių ateities IT specialisto gebėjimų bus kritinis mąstymas ir kūrybiškumas. „Dirbtinis intelektas perims standartines, pasikartojančias užduotis, o žmogus turės įvertinti, ar DI pasiūlytas sprendimas yra pagrįstas, etiškas ir tinkamas kontekstui,“ – tvirtina ji. Todėl būsimieji specialistai turės gebėti atpažinti DI generuojamas klaidas, šališkumą, matyti alternatyvas ir argumentuotai pagrįsti savo sprendimus.
„Asmeniškai savo studentuose labiausiai ieškau smalsumo ir gebėjimo gilintis, o ne tik plaukti paviršiumi. Noriu, kad jie patys keltų klausimus, kritiškai vertintų informaciją, ieškotų priežasčių ir gilesnių dėsningumų. Tikiu, kad būtent tokie, gilesnį mąstymą turintys žmonės taps profesionalais, kurie kurs prasmingus sprendimus ir po 5, ir po 10 metų“, – sako dr. J. Bernatavičienė.
