Vaidotas Rūkas: Lietuvos gyventojų turtą sparčiausiai augino pensijų fondai

Kitos likvidaus finansinio turto priemonės, kur gyventojai gali investuoti savarankiškai, tokios kaip investicijos kituose investiciniuose fonduose, sudarė vos 4,3 proc., gyvybės draudimas – 2,3 proc., viešai prekiaujamos akcijos – 3,5 proc., skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) – 2,1 proc.

Per pastaruosius 10 metų gyventojų likvidus finansinis turtas išaugo maždaug tris kartus. Daugelio finansinių priemonių dalis išliko tokia pati, išskyrus pensijų fondus, sumažinusius pinigų ir indėlių proporciją.

Pensijų fonduose sukaupto gyventojų turto dalis per šį laikotarpį išaugo beveik 5 kartus: nuo 2,1 mlrd. eurų iki 9,8 mlrd. eurų. Tai instrumentas, kuris gyventojams padėjo savo turtą auginti sparčiausiu tempu.

Ši suma taip ženkliai kilo dėl dviejų svarbiausių priežasčių – labai nuoseklaus periodinio įmokų mokėjimo ir investicinės grąžos, kuri, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, gyventojų finansinį turtą per visą 21 metų kaupimo laikotarpį papildė beveik 4 milijardais eurų. Už tiek pinigų būtų galima nutiesti tris naujutėlaites autostradas nuo Kauno iki sienos su Lenkija.

Kokios pensijos galite tikėtis

II pakopos pensijų reforma paskatino visuomenę diskutuoti apie pensijų sistemą, kurios dalimi II pakopos pensijų fondai ir yra. Ar pensininkų gerove gali pasirūpinti „Sodra“? Taip. Verta pasitikėti „Sodra“, kurios mokama pensija daugeliui sudarys svarbiausią dalį pajamų senatvėje.

Tačiau nepaisant dviženklio senatvės pensijų indeksavimo kasmet, šiuo metu pajamų pensijoje pakeitimo norma, Lietuvos banko duomenimis, sudaro vidutiniškai 47 proc., o jeigu uždirbate daugiau nei 3000 eurų į rankas, tai nesiektų 35 proc.

Prastėjanti demografinė padėtis Lietuvoje sunkina galimybes didinti pakeičiamumo normą, o vien jos išlaikymas pareikalaus papildomų mokestinių priemonių.

Laikoma, kad oriai senatvei gyventojo pajamos pensijoje neturėtų sumažėti daugiau nei trečdaliu ir sudaryti apie 70 proc. iš darbo gaunamų pajamų, buvusių prieš pensiją. Pensijų fondai sukurti padėti užpildyti šį trūkumą, kaip tai daroma socialiai pažangiose Vakarų šalyse.

Svarbu paminėti, kad vien papildomai kaupiant II pakopos pensijų fonde pajamas iš pensijos senatvėje gali pavykti padidinti apie 20 proc., o iki tikrai orios senatvės vis tiek reikėtų įgyti dar papildomų santaupų ar pajamų šaltinių – tam skirti ir III pakopos pensijų fondai, ir visa kita, į ką investuojate per gyvenimą. 

„Artea Asset Management“ skaičiavimu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir nuo pat pensijų fondų įkūrimo savo rizikos fonde kaupiantis 45-erių metų gyventojas šiuo metu jau turi per 17 tūkst. eurų.

Remiantis „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle, per 20 metų, likusių iki pensijos, jis tikėtina turėtų sukaupti iš viso apie 100 tūkst. eurų. Jo pensija sieks apie 1700 eurų (49 proc. to meto atlyginimo). Nedalyvaujant pensijų kaupime ji būtų apie 25 proc. arba 400 eurų mažesnė.

Nebijokite anuitetų

Diskusijose apie pensiją ir pensijų fondus gyventojams turbūt labiausiai ramybės neduoda sukauptų lėšų atsiėmimo klausimas. Būtent šį klausimą iš dalies pensijų kaupimo reforma išsprendė pasiūlius daugiau lankstumo: bent dalį lėšų, o tam tikrais atvejais – visas, atsiimti. Bet svarbiausias principas – lėšų išmokėjimas anuitetu (dažniausiai žmonės renkasi paveldimąjį anuitetą), liko.

Kodėl šis principas esminis ir svarbus? Kaupti pensijai II pakopos pensijų fonde dosniai skatina valstybė. Vien kitais metais kiekvienas įmokas mokantis kaupiantysis per metus į savo pensijų fondą gaus apie 400 eurų valstybės paskatą.

Tai reikšminga valstybės investicija į ateitį, nes mažų pensijų problemai spręsti ateityje valstybei gali reikėti daug daugiau milijonų negu šiandien išleidžiama paskatoms. Bet su viena sąlyga – gyventojai skatinami kaupti būtent pensijai ir iš II pakopos pensijų fondo gauti būtent pensiją – pajamas kiekvieną mėnesį. Tai yra paskatų ir anuitetų prasmė. Dėl to kaupiančiajam nėra, ko nerimauti. Vis tiek tų pinigų reikės kiekvieną mėnesį, kaip kad šiandien kiekvieną mėnesį reikia atlyginimo, na o jeigu pensijos nesulauktumėte, visos lėšos pensijų fonduose yra paveldimos.

Kad ir kokį taupymo ar investavimo kelią bepasirinktumėte, apie pensiją galvoti svarbu. Kai ji ateis, norėsis laiką skirti ramiam poilsiui, o ne rūpesčiams, kaip senti oriai.

Svarbu žinoti:

„Artea“ pensijų fondus valdo „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonė UAB „Artea Asset Management“. Kaupdami pensijų fonduose, jūs prisiimate su investavimu susijusias rizikas. Pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai ir prognozės negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Istorinės grąžos, numatomos grąžos ir prognozės pateikiamos informaciniais ir iliustraciniais tikslais. Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip individuali rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas UAB „Artea Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose, negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Prieš priimant sprendimą kaupti rekomenduojame atsakingai pasirinkti pensijų fondą, įvertinti investavimo strategiją, mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis bei pensijų kaupimo sutarties sąlygomis. Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra taip pat pagrįstas ir šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais bei šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir jų išaiškinimais, „Artea Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.