„Kavos skardinės“ portfelis: investavimo strategija, pranašesnė už 97 % profesionalų

Trumpai, apie ką šįkart kalbėsime:

• vidutinis investuotojas praranda 63 % potencialios grąžos dėl elgsenos klaidų;
• „nupirkau ir pamiršau“ strategija yra pranašesnė už 97 % profesionalių valdytojų rezultatus;
• 20–30 įmonių portfelis, laikomas 30+ metų;
• vienintelė taisyklė: NIEKO NEDARYTI. 

 

Kodėl dauguma investuotojų pralaimi rinkoje?

Dažna paradoksali problema: nors ilgalaikės akcijų rinkos grąžos istoriškai siekia 9–10 % per metus, vidutinis investuotojas uždirba gerokai mažiau. DALBAR tyrimai atskleidžia šokiruojančią realybę: per 30 metų 100 000 Eur investicija į S&P 500 indeksą virsta 1 364 138 Eur, bet vidutinio investuotojo sprendimai tą patį 100 000 Eur paverčia... tik 500 000 Eur.

Prarastas potencialas: 864 138 Eur – arba 63 % potencialios grąžos!

„JP Morgan“ Asset Management tyrimai rodo panašias tendencijas: nuo 2001 iki 2020 metų vidutinis investuotojas atsiliko nuo paprasto 60/40 portfelio net 3,5 % kasmet. Rezultatas? 100 000 Eur su „nupirkau ir laikau“ strategija virsta ~387 000 Eur, o su vidutinio investuotojo sprendimais – tik ~199 000 Eur.

Tai ne rinkos ir ne fondų valdytojų kaltė, bet tikrų tikriausia investuotojų elgsenos problema – kai perkama kainoms pakilus, panikuojant parduodama, o portfelis nuolat keičiamas.

O kas nutiktų, jei elgtumėtės priešingai? Jei nusipirktumėte ir tiesiog... pamirštumėte?

Skamba per paprastai? 1950-aisiais metais vienas advokatas netyčia atliko būtent tokį eksperimentą.

Atsakymas, kodėl daugelis pralaimi, glūdi ne rinkoje, o veidrodyje. „New York Stock Exchange“ duomenų analizė atskleidžia neįtikėtiną realybę: vidutinis investuotojas laiko akcijas vos 5,5 mėnesio.

Palyginkite tai su 1950-aisiais metais, kai tipiškas investuotojas laikydavo akcijas vidutiniškai 8 metus – net 17 kartų ilgiau!

Kas pasikeitė? Nuliniai sandorių mokesčiai, mobiliųjų prekybos programėlių ir socialinės žiniasklaidos FOMO (angl. fear of missing out – baimė kažką praleisti) sukūrė ekosistemą, kurioje investuotojai tapo prekiautojais. Rezultatas: nuolatiniai pirkimai ir pardavimai, mokesčiai kapitalo prieaugiui ir, svarbiausia, netinkamas laikymas – pirkimas aukštumose, pardavimas žemumose, vadovaujantis emocijomis. 

Paslaptis mirusio advokato seifo dėžutėje

Pirmą kartą ši investavimo strategija buvo aprašyta 1984-aisiais profesionalaus investicijų patarėjo Roberto Kirby. Jam ši idėja kilo dar 1950-aisiais, kai dirbo stambioje investicijų konsultavimo organizacijoje, kurios dauguma klientų buvo privatūs asmenys. Viena iš tokių jo klienčių buvo moteris, kurios vyras staiga mirė. Velionio profesija – advokatas, tad jis taip pat tvarkė ir jos finansus bei buvo R. Kirby firmos pagrindinis kontaktas.

Našlė paveldėjo turtą ir paskambino R. Kirby pasakyti, kad norėtų pridėti savo mirusio vyro vertybinius popierius prie savo portfelio, kurį R. Kirby kompanija valdo jau daugelį metų. Gavęs klientės mirusio vyro akcijų portfelio sąrašą, jis pastebėjo keistą dalyką – advokatas slapta naudojosi jų firmos rekomendacijomis žmonos portfeliui, kad atrinktų, kurias pozicijas pirkti savo akcijų portfeliui formuoti.

„Vyras pritaikė vienintelį nedidelį savo paties patobulinimą mūsų patarimams: jis visiškai nekreipė dėmesio į pardavimo rekomendacijas,“ – pasakojo R. Kirby apie mirusį advokatą 

Pasirodo, jis tiesiog investuodavo apie 5 000 dolerių pagal kiekvieną rekomendaciją, įmesdavo sertifikatą į savo seifo dėžutę ir apie tai pamiršdavo.

„Nereikia nė sakyti, kad jo portfelis atrodė keistai. Jis turėjo keletą smulkių investicijų, kurių vertė buvo mažesnė nei 2 000 dolerių. Jis turėjo kelias investicijas, kurių vertė viršijo 100 000. Buvo ir viena milžiniška investicija, verta daugiau nei 800 000 dolerių, kuri viršijo bendrą jo žmonos portfelio vertę“.

Tuo tarpu žmonos portfelis, kurį profesionaliai valdė R. Kirby kompanija su visomis pirkimo IR pardavimo rekomendacijomis, buvo mažesnis nei viena šio advokato pozicija.

Tai nėra profesionalių valdytojų kritika – tik realybės patikrinimas, kad galbūt nuolatinis portfelio „optimizavimas“ nėra jau toks optimalus. 

„Kavos skardinės“ portfelio filosofija

Šią intriguojančią idėją R. Kirby pavadino „Kavos skardinės“ portfeliu. Pavadinimas kilęs iš tų laikų, kai žmonės dėdavo savo vertingus daiktus į kavos skardinę ir laikydavo ją po čiužiniu. Paprasta, saugu, jokių mokesčių ar išlaidų.

Panašiai ir su investicijomis: įdedi akcijas į „skardinę“ (portfelį) ir... pamiršti. Jokių sandorių išlaidų, jokių administracinių mokesčių. Sėkmė priklauso tik nuo to, ką į tą skardinę įdėjai.

R. Kirby suprato, kad tokia strategija niekada netaps populiari tarp investicijų valdytojų –plačiai pritaikius, ji radikaliai sumažintų finansų industrijos pajamas.

„Būtų smagu, įdomu (ir galbūt labai naudinga), jei kas nors ryžtųsi išbandyti šią idėją,“ – 1984 m. publikuoto straipsnio gale meta iššūkį R. Kirby.

Ar tai buvo tik laimingas atsitiktinumas? Pasirodo, ne. Yra fondas, kuris šį principą taiko jau beveik šimtmetį. 

90 metų eksperimentas: „Voya Corporate Leaders Trust“

Pasirodo, iššūkio net nereikėjo, nes kažkas iš tikrųjų jau pabandė ir, atrodo, toliau sėkmingai tęsia eksperimentą. Tai „Voya Corporate Leaders' Trust“ fondas (LEXCX), kuris neperka jokių naujų akcijų jau 90 metų.

Jų istorija gan paprasta: „Voya Corporate Leaders“ fondo įkūrėjai, atidžiai išnagrinėję tuo metu viešai kotiruojamų akcijų perspektyvas, 1935 m. nupirko 30 įmonių akcijų paketus ir paskelbė, kad jos niekada negali būti parduotos.

Kas nutiko per 90 metų? 1935 metai buvo įdomus laikas investicijoms. JAV tik atsigavo po Didžiosios depresijos, akcijų rinkos vis dar kėlė nepasitikėjimą. Fondo įkūrėjai pasirinko 30 stambiausių Amerikos korporacijų – geležinkelius, naftos kompanijas, pramonės gigantus. 

Per beveik devynis dešimtmečius:

• kai kurios įmonės išnyko subankrutavusios ar susijungusios,
• kai kurios transformavosi (Santa Fe geležinkelis → „Berkshire Hathaway“),
• kai kurios išliko („Procter & Gamble“, „Exxon Mobil“).

 

Iš pradinių 30 įmonių šiandien liko 21. O rezultatai? 

Rezultatai, kurie kalba patys už save

Aišku, įdomiausia – kaip jiems sekasi? Puikiai! Per pastaruosius 20 metų šis fondas lenkia savo indeksą ir, įvertinus išgyvenamumo paklaidą (angl. survivorship bias) dėl sujungtų ar likviduotų fondų, aplenkė 97 % kitų tos pačios turto klasės kategorijos aktyviai valdomų akcijų fondų, nepaisant savo 0,4 % metinio valdymo mokesčio.

Perskaitykite dar kartą: fondas, kuris NIEKO nedaro 90 metų, rodo geresnius rezultatus nei 97 % profesionalių valdytojų, kurie dirba pilnu etatu, turi verslo magistro diplomus, naudoja sudėtingus algoritmus ir „aktyviai valdo riziką“. 

Kaip tai įmanoma? Kodėl nieko nedarymas veikia geriau nei darymas?

Yra kelios gilios priežastys, kodėl „kavos skardinės“ strategija veikia. 

1. Išlaidų magija

Kiekvienas sandoris kainuoja.

• Brokerio komisiniai (net jei 0 %, yra paslėpti spread'ai – skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų).
• Mokesčiai kapitalo prieaugiui (Lietuvoje 15 % arba 20 %, kai kuriose šalyse iki 30%).
• Rinkos poveikio kainos (jūsų pačių sandoriai judina kainą prieš jus; valdant mažesnes sumas mažiau aktualu, bet labai priklauso nuo akcijų dydžio ir likvidumo).

 

Tyrimai rodo, kad vidutinis aktyvus investuotojas patiria 2–3 % metinių išlaidų. Per 30 metų tai PERPUS sumažina galutinį turtą dėl sudėtinių palūkanų. 

2. Elgsenos finansų realybė

Investuotojai nuolat:

• perka po didelių kainų kilimų (FOMO),
• parduoda po kainų kritimų (panika),
• per daug prekiauja dėl iliuzinio pasitikėjimo savimi,
• seka „karštus“ sektorius ir tendencijas – istoriškai bloga strategija, nes tuomet mokama per brangiai.

 

„Kavos skardinė“ eliminuoja visas šias klaidas, nes... jūs tiesiog nieko nedarote. 

3. Turtą sukuria laikas rinkoje, o ne bandymas nuspėti rinkos kilimus ir kritimus

Garsus posakis „Time in the market beats timing the market“ čia pasireiškia visu grožiu. Geriausios rinkos dienos dažnai ateina po blogiausių – jei jūs bandote „išeiti ir grįžti“, praleisite būtent tuos šuolius, kurie sukuria didžiąją dalį grąžos.

Tyrimai rodo, kad jei praleistumėte vos 10 geriausių S&P 500 dienų per 30 metų, jūsų grąža sumažėtų PERPUS. 

4. Verslo augimo galia

Geros įmonės AUGA – ne tik akcijų kaina, bet ir pajamomis, pelnu, dividendais. Jei, tarkime, turite „Procter & Gamble“ 50 metų, jūs gaunate:

• dividendų augimą (P&G didino dividendus 67 metus iš eilės),
• naujų produktų linijų sukūrimą,
• tarptautinės plėtros naudą.

 

Šis verslo augimas yra tikrasis akcijų kainų variklis ilguoju laikotarpiu. 

Išmestos iš indekso: dar vienas įrodymas, kad kantrybė atsiperka

Gali pasirodyti paradoksalu, bet esama dar vieno įspūdingo fenomeno, kuris patvirtina „kavos skardinės“ filosofiją: akcijos, pašalintos iš indeksų, dažnai lenkia naujai įtrauktas.

Pasak Rob Arnott iš Research Affiliates tyrimo (1990–2022 m.):

• naujai į indeksą pridėtos akcijos vidutiniškai atsilieka nuo savo indekso 1–2 % per kitus metus,
• pašalintų akcijų grąža viršija rinką daugiau nei 5 % per metus per ateinančius penkerius metus.

 

Kodėl? Naujai įtraukiamos akcijos yra įkainotos maždaug dvigubai didesniu rinkos daugikliu nei pašalintos – investuotojai per brangiai moka už „karštą“ statusą. Tuo tarpu pašalintos akcijos, dėl priverstinio pardavimo spaudimo, tampa nepagrįstai pigios.

Konkrečiu pavyzdžiu galėtų būti „Apartment Investment“ (AIV, 2020): pašalinta iš S&P 500 2020 m. gruodžio mėnesį, kad užleistų vietą „Tesla“ – vienoms karščiausių to meto akcijų. Kas nutiko toliau? Per pirmus 6 mėnesius po pašalinimo AIV akcija šovė aukštyn 60 %, tuo tarpu „Tesla“ smuko 10 % – 78,6 % skirtumas „išmestos“ akcijos naudai.

Matematika paprasta: investuotojas, kuris nepanikavo ir laikė AIV akcijas, pavertė savo $100 į $160. Tuo tarpu „karštosios“ „Tesla“ investuotojas neteko 10 % savo kapitalo. Būtent taip atrodo situacijos, kai rinka moka per brangiai už ažiotažą ir per pigiai už nuvylusią įmonę. 

Kodėl tai vyksta nuolat?

R. Arnott tyrimas (1991–2023) atskleidžia dar įspūdingesnius skaičius: investuotojas, sudaręs portfelį iš pašalintų akcijų ir laikęs jas 5 metus, būtų padauginęs savo kapitalą 74 kartus per 32 metus.

Ironiška: daugelis šių įmonių buvo populiariausios BŪTENT tada, kai buvo įtrauktos į indeksus – ir tai dažnai pažymėjo kainos viršūnę trumpuoju laikotarpiu.

Pamoka: rinka apdovanoja ne tai, kas populiaru šiandien, bet tai, kas išgyvena ir dirba toliau, nepaisant laikinų sunkumų – tai ir yra „kavos skardinės“ portfelio esminė idėja! 

Tikras istorinis testas: kas būtų nutikę su Dow 30 akcijomis nuo 1985 metų?

Užuot fantazavę apie tobulą akcijų pasirinkimą, pažvelkime į tikrą eksperimentą: kas būtų nutikę, jei 1985 metais būtumėte nupirkę visas 30 „Dow Jones Industrial Average“ (vienas seniausių ir plačiausiai sekamų JAV akcijų indeksų) įmones ir niekada jų nepardavę? 

Kas nutiko per 40 metų?

Katastrofos: 5 įmonės visiškai bankrutavo („Bethlehem Steel“, „Kodak“, „Sears“). Dar kelios vos išliko („General Motors“ bankrutavo 2009-ais, „General Electric“ prarado 90 % vertės). 

Mega-nugalėtojai: „Johnson & Johnson“ ($10 000 → $1 200 000), „McDonald's“ ($10 000 → $1 500 000), „Coca-Cola“, „Procter & Gamble“ – panašios istorijos. 

Vidutiniokai: dauguma likusių grąžino 20–50x. 

Matematika

Tarkime, investavote po 10 000 į kiekvieną = 300 000 pradinis kapitalas.

Galutinė suma (su dividendais): ~16 000 000

Tai ~53x grąža, arba 10,5 % metinė grąža, per 40 metų – nepaisant 5 visiškų bankrotų!

300 000 tapo 16 milijonų – ir jums nereikėjo būti akcijų atrankos genijumi. Tiesiog nupirkti didžiausias įmones ir... pamiršti. 

Kodėl „kavos skardinė“ veikia net su bankrotais?

Asimetrinės grąžos galia: jūsų nuostoliai riboti (maks. 100 % vienos pozicijos), bet pelnas neribotas (10x, 100x, 1000x+). 1 ar 2 „Johnson & Johnson“ tipo nugalėtojai lengvai kompensuoja 5–10 „Kodak“ tipo nesėkmių.

O kaip su technologine disrupcija? Taip, kai kurios įmonės bankrutuos. Bet 1985 Dow 30 pavyzdys rodo: net su 5 visiškais bankrotais portfelis veikė puikiai. Diversifikacija ir asimetrinė grąža yra jūsų apsauga.

Gerai, įrodymai įtikinami. Bet kaip tai pritaikyti praktiškai? Nuo ko pradėti? Kaip sukonstruoti savo „kavos skardinės“ portfelį? 

1. Kaip pasirinkti įmones (ir kodėl tai paprasčiau nei manote)

„Kavos skardinės“ portfelio grožis – paprastumas. Jums nereikia būti akcijų atrankos genijumi. Istorija rodo, kad paprasti metodai veikia puikiai.

A. „Indekso metodas“ (lengviausias)

Pirkite didžiausias 25–30 S&P 500 įmones pagal rinkos kapitalizaciją (paprasčiausia, bet nėra optimalu).

ARBA

Pasirinkite 25–30 įmonių iš skirtingų regionų ir sektorių:

•  JAV didžiosios įmonės („Apple“, „Microsoft“, „Berkshire“, „Johnson & Johnson“, „Exxon“ ir kitos),
• Europos lyderės (LVMH, „Nestlé“, SAP, ASML ir kitos),
• žinomos Azijos kompanijos („Samsung“, „Toyota“, TSMC, „Alibaba“, „Tencent“ ir kitos).
• Galite įterpti keletą mažesnių įmonių, kurios jums atrodo perspektyvios, galbūt net Lietuvoje kotiruojamas („Artea“, „Ignitis“, „Akola“, „Apranga“ ir kitos).
• Skirtingi sektoriai: technologijos, sveikatos priežiūra, vartojimo prekės, finansai, energetika.

 

B. „Kokybės filtras“ (šiek tiek daugiau darbo)

Ieškokite įmonių, kurios atitinka šiuos paprastus kriterijus:

• įmonė egzistuoja 15+ metų (išgyvenimo testas),
• dauguma periodų veikia pelningai per pastaruosius 10+ metų,
• jūs suprantate, ką įmonė daro (Buffetto taisyklė).

 

C. „Blue-chip“ metodas

• Pasirinkite įmones, kurias visi žino: „Coca-Cola“, „Alphabet“, „Visa“, „Procter & Gamble“ ir pan.
• Jei įmonė pardavinėja produktus, kuriuos naudoja jūsų tėvai, seneliai ir greičiausiai naudos jūsų vaikai – tai geras kandidatas.

 

Svarbiausia: per daug nesigilinkite. Kaip parodė 1985 metų Dow 30 pavyzdys, net su keliomis blogomis įmonėmis portfelis veikia puikiai.

Geriau pradėti DABAR su paprastu metodu nei laukti metus ieškant „tobulų“ įmonių. 

2. Kokia diversifikacija būtina

Minimalūs reikalavimai:

• 20–30 skirtingų įmonių,
• mažiausiai 5 skirtingi sektoriai,
• geografinė diversifikacija (JAV, Europa, Azija),
• dydžio diversifikacija (nuo mega iki mažesnių įmonių).

 

3. Kiek investuoti į kiekvieną įmonę

Lygios pozicijos (R. Kirby metodas) – paprasčiausias ir rekomenduojamas būdas: kiekviena įmonė = vienodas % portfelio, pvz.: 25 įmonės = po 4 % kiekviena.

Privalumai:

• maksimaliai paprasta,
• išvengiama prognozavimo,
• mažiau emocinio sprendimo,
• jūsų nugalėtojai laikui bėgant natūraliai augs ir užims didesnę portfelio dalį.

 

4. Kada pirkti (ir kodėl tai ne taip svarbu, kaip manote)

Svarbiausia žinia: nebandykite nustatyti tobulo laiko pirkti. „Kavos skardinės“ strategija veikia dėl ilgo laikymo laikotarpio ir ekstremalaus neveiklumo – tas pats „time in the market, not timing the market“, ne dėl tobulo įėjimo momento. 

Du paprasti metodai

1. Lump sum: jei turite kapitalą, investuokite viską iš karto. Istoriškai tai veikia geriausiai.
2. Dollar-cost averaging: jei jums neramu (arba pinigus gaunate periodiškai) –  paskirstykite investiciją per 6–12 mėnesių. Tai padės išvengti emocinio streso.

 

5. Kaip užtikrinti, kad tikrai neparduosite

• Netikrinkite portfelio per dažnai (pakanka kartą per ketvirtį ar net metus).
• Aišku, neturėkite jokių stop-loss'ų (automatinis pardavimas kainai nukritus tam tikru %).
• Geriausia, jei net išsitrintumėte trading aplikacijas iš telefono!
• Turėkite atskirą „pažaidimų“ sąskaitą, jei norite prekiauti.

 

Vieninteliai leidžiami veiksmai: dividendų reinvestavimas ir naujo kapitalo pridėjimas prie egzistuojančių pozicijų arba naujų pozicijų įsigijimas. 

Psichologiniai iššūkiai ir kaip juos įveikti 

1. Meškų rinkos panika (2008, 2020, 2022)

Portfelis krenta -30 %, -40 %, -50 %, naujienos pilnos apokaliptinių antraščių, draugai pasakoja, kaip „išėjo grynais pinigais“. Jūsų smegenys šaukia: „PARDUOK DABAR!“

Ką daryti? NIEKO.

Tai yra strategija. Priminkite sau, kad istoriškai kiekviena meškų rinka buvo pirkimo galimybė, o ne katastrofa. 

Konkretus pavyzdys: Netflix (2011–2012): po kainų kėlimo skandalo ir „Qwikster“ nesėkmės akcijos krito 77 % (nuo ~$300 iki $77). 800 000 klientų atsisakė paslaugos. Finansų žiniasklaida prognozavo „Netflix“ mirties spiralę“.

Kas panikuodami pardavė ties $77, patyrė nuostolius. Kas išlaikė arba pirko, per kitą dešimtmetį gavo akcijų kilimą iki daugiau kaip $600 – vieną geriausių dešimtmečio rezultatų su 4 000 %+ grąža.

Pamoka: „katastrofa“, kurios visi baiminosi, pasirodė esanti didžiausia pirkimo galimybė per dešimtmetį. 

2008–2009 metais S&P 500 krito ~56 %. Kas pardavė, patyrė nuostolius. Kas laikė (arba pirko!), iki 2013 buvo viską atgavę ir toliau augo. Portfeliai, išsilaikę 2008–2022, išaugo ~300 %. 

2. FOMO bulių rinkos metu

Rinka auga kasdien, „karštų“ akcijų (kripto valiutų, NFT, meme stocks, DI) istorijos visur, jūsų „nuobodi“ kavos skardinė atrodo lėta, kyla pagunda aktyviai paprekiauti.

Ką daryti? NIEKO.

Priminkite sau R. Arnott duomenis: naujai įtrauktos karštos akcijos ATSILIEKA, o 90 % „karštų“ tendencijų išnyksta per 3–5 metus. Jūsų nuobodžios akcijos IŠLIEKA.

 Jei būtina, leiskite sau 5–10 % portfelio „pažaidimams“, bet pagrindinio portfelio NEJUDINKITE. 

3. Bankrotas ar krizė vienoje įmonėje

„Visa strategija neveikia!“, kyla noras parduoti visas kitas pozicijas, imate apgailestauti: „Kodėl pasirinkau ŠIĄ įmonę?“

Ką daryti? NIEKO.

Tai NORMALU. Diversifikacija egzistuoja būtent dėl šios priežasties.

 Viena bankrutuojanti įmonė iš 25 = -4 % portfelio. Bet viena „Apple“ ar „Amazon“ kompensuoja 10 bankrotų. Nepridėkite naujų pinigų į probleminę įmonę, bet ir neparduokite kitų. 

Mokesčių optimizavimas (arba kaip uždirbti 342 000 nieko nedarant)

Vienas didžiausių „kavos skardinės“ strategijos privalumų – mokesčių atidėjimas.

Lietuvoje (2025 m.):

• kapitalo prieaugio mokestis: 15 % (iki 253 065 Eur per metus), 20 % viršijančiai daliai;
• SVARBU: galite naudoti investicinę sąskaitą – mokesčiai mokami TIK išimant pinigus, ne kiekvienais metais.

 

Skirtumas dramatiškas. Pavyzdys: 100 000 Eur pradinis kapitalas, 10 % metinė grąža, 30 metų, 15 % mokesčiai.

• Aktyvus prekiautojas (mokesčiai kasmet): ~1 156 000 Eur.
• „Kavos skardinės“ investuotojas (mokesčiai tik pabaigoje): ~1 498 000 Eur.

 

Skirtumas: 342 000 Eur – beveik trečdaliu daugiau vien dėl mokesčių atidėjimo!

Paprastai tariant, aktyvus prekiautojas moka mokesčius 20–30 kartų per 30 metų. „Kavos skardinės“ investuotojas – vieną kartą. Visas likęs pelnas toliau auga be mokestinių frikcijų. 

Baigiamosios mintys

Asmeninė patirtis iš praktikos: mums, AB „Agathum“ komandai, ši „kavos skardinės“ filosofija – ne teorinis konceptas, o kasdienė realybė. Valdome daugiau nei 300 pozicijų akcijų portfelį ir perkame akcijas su intencija laikyti „amžinai“. Pardavimai reti – tik tada, kai reikia lėšų NT įsigijimams ar kitoms veiklos išlaidoms. 

Dabar pažvelkime į tai, ką mes visi sužinojome.

• 1950 metais miręs advokatas, kuris tiesiog pirkdavo ir pamiršdavo akcijas savo seife, gavo geresnius rezultatus nei profesionalių valdytojų portfeliai.
• „Voya“ fondas 90 metų nieko nedarydamas pasirodo geriau nei 97 % aktyvių valdytojų.
• R. Arnott tyrimas rodo, kad iš indeksų pašalintos akcijos dažnai lenkia naujai įtrauktas.
• DALBAR ir „JP Morgan“ duomenys rodo, kad vidutinis investuotojas praranda šimtus tūkstančių dolerių dėl savo elgsenos.

 

Modelis aiškus: mažiau veikimo = geresni rezultatai. Ką tai reiškia praktiškai?

Jei planuojate taikyti „kavos skardinės“ strategiją, štai pagrindinės gairės. 

Pagrindiniai principai

• Ilgalaikis požiūris: pirkite akcijas su tikslu jas laikyti 10–20–30 metų ar ilgiau.
• Ekstremalus neveiklumas: akcijos nėra parduodamos, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų. Tai ne klaida – tai strategija.
• Nesudėtingas akcijų parinkimas: naudokite paprastus metodus – rinkitės žinomas, prieinamas įmones JAV, Europoje, kituose regionuose ir galbūt net jūsų vietinėje rinkoje.
• Diversifikacija: 20–30 skirtingų pozicijų, diversifikuojant geografiškai ir pagal sektorius.
• Drausmė: atsispirkite pagundai keisti portfelį reaguodami į trumpalaikes tendencijas. Ištrinkite akcijų prekybos aplikacijas (arba jas naudokite tik su „pažaidimams“ skirta sąskaita)!

 

Privalumai

• Mažesnės sandorių išlaidos (beveik nulinės).
• Mažesnė mokesčių našta (mokate vieną kartą, kai parduodate akcijas lėšų vartojimui).
• Mažesnis streso lygis (nereikia sekti rinkų).
• Potencialiai didesnis ilgalaikis pelnas (1985 Dow 30 pavyzdys).
• Daugiau laiko kitoms gyvenimo sritims.

 

Trūkumai

• Reikalauja didelės kantrybės (30–40 metų!).
• Gali praleisti trumpalaikes galimybes (bet ar tikrai?).
• Sunku psichologiškai nieko nedaryti (bet būtent tai ir veikia!).
• Kai kurios įmonės bankrutuos (bet likusios nuostolį kompensuos su kaupu).

 

Didžiausias iššūkis – ne rinkos nepastovumas, ne įmonių bankrotai, ne ekonominės krizės. Didžiausias iššūkis – jūsų pačių emocijos, kantrybė ir gebėjimas nieko nedaryti, kai visi aplink jus kažką daro.

Istorija rodo, kad tie, kurie sugeba kontroliuoti save ir laikytis savo pasirinktos strategijos, dažnai būna apdovanoti.

Sėkmingų investicijų! 

Apie AB „Agathum“

AB „Agathum“ veikia nuo 2012 m. ir užsiima NT objektų pirkimu, pardavimu, valdymu ir nuoma, taip pat valdo diversifikuotą viešų vertybinių popierių portfelį.

Šiuo metu bendrovė valdo 22 mln. eurų turtą – apie 18 mln. eurų NT portfelį ir apie 4 mln. eurų vertybinių popierių portfelį.

AB „Agathum“ yra išleidusi viešą 2 mln. eurų obligacijų emisiją, kuri listinguojama NASDAQ Baltijos biržoje.