Kaip investuotojams priimti sprendimus D. Trumpo pasaulyje
Vaidotas Rūkas, „Artea Asset Management“ vadovas, pataria investuotojams išlaikyti šaltą protą, nepriimti impulsyvių sprendimų bei laikytis ilgalaikės investavimo strategijos – būtent tai, o ne rinkos svyravimų vaikymasis, užtikrina didžiausią pelną ilgalaikėje perspektyvoje.
„Šiųmetiniai rinkų svyravimai nėra išskirtiniai, nes vidutinė JAV akcijų rinkų korekcija kiekvienais metais ir anksčiau buvo apie 10%, tačiau net ir 20-30% svyravimai yra laikomi natūraliais.
2023-2024 m. turėjome vienus geriausių metų investuotojams, todėl nenuostabu, kad 2025 m. prasidėjo rinkų smukimu. Jeigu pažvelgtume į JAV mažos kapitalizacijos įmonių istoriją, tai smukimai būna ir dar dažnesni bei gilesni. Ir nepaisant šių veiksnių, investuoti vis tiek naudinga. Ilguoju laikotarpiu investicijos generuoja reikšmingą grąžą, nepaisant kasmetinių rinkų svyravimų“, – kalba V. Rūkas ir priduria, kad vidutinė ilgalaikė JAV metinė akcijų grąža yra artima dviženkliam procentui.
Vis dėlto mažmeniniai investuotojai jautriau išgyvena rinkos svyravimus ir dažniau keičia investicijų kryptis, parduoda ir vėl perka akcijas. Deja, „J. P. Morgan“ statistika rodo, kad tokie impulsyvūs sprendimai nebūtinai būna palankiausi investuotojams, ypač turint omenyje ilgalaikę perspektyvą.
„Jeigu įvertintume, kad ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos generuoja dviženklę grąžą, o subalansuotas portfelis uždirba 6-7%, tai „J. P. Morgan“ tirtu 2002-2021 m. periodu vidutinis investuotojo uždarbis vos lenkia infliaciją ir buvo 3,6%. Tai tik dar kartą patvirtina, kad kilimai ir kritimai yra natūralus kapitalo rinkų palydovas“, – apibendrina V. Rūkas.
Respublikonai vs demokratai
Amžinas klausimas – respublikonų ar demokratų partijos valdymo laikotarpis yra palankesnis investuotojams. V. Rūkas, remdamasis istoriniais duomenimis, sako, kad nėra vienos aiškios tendencijos, nes įvykiai kapitalo rinkose ilguoju laikotarpiu sutampa su ekonomikos ciklais, o ne su konkrečios partijos politika.
„Visgi vieną aspektą galima išskirti. Pastaruoju metu prieš kiekvienus naujus prezidento rinkimus investuotojai tapdavo atsargūs, investuodavo rezervuotai, o po rinkimų prasidėdavo didesni pirkimai kapitalo rinkose. Tokia elgsena pastebėta ir prieš Joe Bideno kadenciją, ir prieš pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją 2016 m. Įdomu tai, kad artėjant 2024 m. rinkimams investuotojai į kapitalo rinkas įliejo daug milijardų, nes tikėjosi didelės grąžos, kurią siejo su D. Trumpo palankiu požiūriu į verslą. Tą patvirtino ir didelių įmonių vadovų gausa inauguracijos renginiuose“, – kalba V. Rūkas.
Panašu, kad šį kartą pasitvirtino patarlė „Aukštai šokęs, žemai pulsi“ ir dideli lūkesčiai dėl JAV prezidento nepasiteisino. Priešingai – metų pradžioje išgąsdino investuotojus.
Taigi, kas nutiko? Ką D. Trumpas padarė kitaip nei investuotojai tikėjosi?
„Pirmiausia, naujasis prezidentas sukėlė neapibrėžtumą, kuris yra net didesnis nei per pandemiją. Įsivaizduokime verslininkus, kurie tokioje aplinkoje turi priimti milijardinės vertės sprendimus. Juk investavimas daugiausia grindžiamas prielaida, kad ateitis bus panaši į praeitį, o ši prielaida, regis, yra kaip niekad trapi“, – pasakoja V. Rūkas.
Ką daryti?
Kas bus ateityje – niekas nežino, bet svarbu išmokti prisitaikyti. V. Rūkas išskiria keletą priežasčių, kada rinkose fiksuojami didžiausi kritimai: pasiūlos šokai (pvz., karai, COVID-19), netvaraus turto kainų ar skolų/paskolų augimas, kurios sukelia domino efektą.
V. Rūkas, komentuodamas dabartinę situaciją, ragina atkreipti dėmesį į skolas.
„Analizuojant gyventojų ir valstybių skolų rodiklį, dabar esame saugesnėje situacijoje nei 2000-2008 m. Nors valstybių skolos, ypač JAV, yra pasipūtusios, tačiau gyventojai ir verslai yra įsiskolinę mažiau nei prieš 2008 m. ekonominę krizę. Šių skolų mažėjimo tendencija yra gana ryški, todėl, ypač Vakarų valstybėse, galime jaustis šiek tiek saugiau“, – akcentuoja V. Rūkas.
Vertindamas kapitalo rinkas, „Artea Asset Management“ vadovas, pabrėžia, kad su viena išimtimi JAV ir technologijų sektoriumi, kapitalo rinkos yra įkainuotos vidutiniškai, o kartais net žemiau vidurkio.
„JAV kapitalo rinka yra įkainuota brangiau bei istorinis vidurkis, tačiau tam yra svarių priežasčių – šioje šalyje veikia didžiausios pasaulio kompanijos, veikiančios technologijų priekyje. Taigi brangumo faktą galime fiksuoti, tačiau jis nėra be priežasties“ – sukonkretina specialistas.
Kapitalo rinkos ir verslai pastaruoju metu gyvena neapibrėžtumo sąlygomis, nors ekonominiai parametrai didelių sukrėtimų nerodo, tačiau įvyko retas Vakarų valstybėse nutikimas – politikų sukeltas pasiūlos šokas. JAV komunikacija ir veiksmai tapo didelio nepasitikėjimo ir neapibrėžtumo priežastimi, o įvesti muitai sukėlė nerimą dėl būsimos paklausos šoko ir prekių kainų kilimo.
„Didelis neapibrėžtumas, remiantis istoriniais duomenimis, yra tinkamas laikas papildyti savo investicijų portfelį. Vis dėlto svarbiausia, kai kalbame apie investavimą, yra ne laikas ar priemonių pasirinkimas, o strateginis turto paskirstymas: jeigu investuojame į akcijų rinkas, tuomet ilguoju laikotarpiu ir gausime atitinkamą grąžą, jei lėšas sudedame į indėlį – uždarbis bus lygus indėlio grąžai“, – apibendrina V. Rūkas.
