VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2025-10-19 04:00

Nuo 2026 m. keisis individualios veiklos iš kriptovaliutų apmokestinimas: ką svarbu žinoti

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, mokesčių teisės ekspertė Birutė Čirbaitė.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, mokesčių teisės ekspertė Birutė Čirbaitė.
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.

Susiklosčiusioje situacijoje gyventojai, vykdantys, pavyzdžiui, individualią prekybos kriptovaliutomis veiklą pagal pažymą, iš kurios, pagal šiuo metu rinkoje vyraujančią kriptovaliutų paklausos bei jų kainų augimo tendenciją, turi galimybę uždirbti ženklias pajamas, ieško įvairių sprendimų, įskaitant ir kraštutinį galimą sprendimo variantą – išvykti nuolatinai gyventi į kitą valstybę bei tapti kitos valstybės, siūlančios palankesnį gautų pajamų apmokestinimo režimą, rezidentu mokesčių tikslais.

Tačiau gyventojas, išvykęs iš Lietuvos nuolatinai gyventi į kitą valstybę, pateikęs mokesčių administratoriui šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus (Gyventojo, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, Išvykimo iš Lietuvos deklaraciją) bei nutraukęs su Lietuva bet kokius asmeninius, socialinius ar ekonominius ryšius (taip pat turintis nuolatinę gyvenamąją vietą tik užsienio valstybėje, Lietuvoje kalendoriniais metais išbūnantis trumpesnį negu GPMĮ nustatytą dienų skaičių), negali būti užtikrintas, kad mokesčių administratorius išvykimo mokestiniu laikotarpiu bei ateityje nelaikys jo nuolatiniu Lietuvos gyventoju GPM tikslais ir neapmokestins jo po galutinio išvykimo iš Lietuvos gautų individualios veiklos pajamų Lietuvoje. 

Kas laikoma reikšmingais ryšiais su Lietuva? 

GPMĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos (pagal šią nuostatą, jei asmuo išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju tik iki išvykimo dienos) tais atvejais, kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai interesai yra: 1) kai fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba 2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) oficialiai skelbiamame GPMĮ 4 straipsnio 4 dalies komentare yra paaiškinta: „fizinis asmuo, kuris tris vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, išvyksta į vieną iš Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-12-22 įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų tikslinių teritorijų sąraše išvardytų teritorijų, tačiau jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų arba Lietuvoje turi individualią įmonę, arba daugiau kaip 30 procentų jo per tą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gaunamų pajamų sudaro pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) ir dar du ateinančius mokestinius laikotarpius (kalendorinius metus)“. 

Tikslinės teritorijos ir mokestinės pasekmės 

Taigi, pagal pacituotą nuostatą, jeigu fizinis asmuo, kuris tris vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas ir kurio pagrindinės (didesnės kaip 30 proc.) išvykimo laikotarpiu gautos pajamos buvo gautos iš Lietuvoje vykdytos individualios veiklos, galutinai išvyko iš Lietuvos į tikslinę teritoriją (pavyzdžiui, Azorus, Madeirą ar Maldyvus, tikslinių teritorijų sąrašą savo įsakymu tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras), jis turės sumokėti GPM Lietuvoje ne tik nuo išvykimo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, bet ir vykdyti šią mokestinę prievolę dar du po išvykimo einančius kalendorinius metus.

Vertinant nurodytąją teisės normą iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad individualią veiklą vykdantį nuolatinį Lietuvos gyventoją su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai tik tuo atveju, jeigu jis daugiau kaip 30 procentų pajamų gauna iš Lietuvoje esančių šaltinių, t. y. pajamos siejamos su jas išmokėjusiu Lietuvos fiziniu ar juridinius asmeniu. Tačiau GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punktas prie pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, priskiria bet kokios veiklos Lietuvoje pajamas. VMI GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentare yra paaiškinusi, kad gyventojo iš bet kokios veiklos (darbo veiklos, sporto veiklos, atlikėjo veiklos, individualios veiklos ir pan.), nesvarbu, iš kokio asmens gautos pajamos laikomos turinčiomis ,,šaltinį“ Lietuvoje, jeigu tokia veikla yra vykdoma Lietuvoje. Laikoma, kad veikla yra vykdoma Lietuvoje, jeigu gyventojas ją faktiškai vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, individualią veiklą vykdančiam gyventojui, dėl Lietuvoje didėjančios mokesčių naštos svarstančiam ir ketinančiam priimti sprendimą tapti tikslinės teritorijos rezidentu mokesčių tikslais, reikėtų įsivertinti GPMĮ 4 straipsnio 4 dalies nuostatas ir galimai kilsiančias mokestines pasekmes.

Kartu pažymėtina, jog iki 2025 m. gruodžio mėnesio pabaigos yra galimi sprendimai, darantys įtaką nuo 2026 m. išaugančiam individualios veiklos pajamų iš kriptovaliutų apmokestinimui. 

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, mokesčių teisės ekspertė Birutė Čirbaitė.

52795
130817
52791