Dėl menkesnio vėjo didmeninė elektros kaina per savaitę paaugo 51%
Rugsėjo 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 51% nuo 53 Eur/MWh iki 80 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati – 80 Eur/MWh, Estijoje – 70 Eur/MW, nurodo „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos augo elektros kaina, daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse. Matome, kad importo srautai iš Skandinavijos užtikrino stabilų tiekimą, o eksporto apimtis iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo. Tai rodo, jog elektros rinkoje kainas ir toliau labiausiai lemia gamybos šaltinių balansas bei regioniniai srautai“, – pranešime cituojamas Deividas Šikšnys, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.
Rugsėjo 29 d. duomenimis, mėnesinė vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos zonai siekia 83,23 Eur/MWh, beveik 4% daugiau nei rugpjūtį. Jei paskutinė mėnesio diena neatneš netikėtumų, rugsėjis būtų brangiausias metų mėnuo nuo kovo. Praktiškai identiška mėnesinė vidutinė rugsėjo elektros kaina buvo ir pernai (83,54 Eur/MWh), kai 2023 m. ji siekė 117,28 Eur/MWh).
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2% nuo 203 GWh iki 208 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 65% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 134 GWh elektros energijos – 25% mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 178 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų gamyba augo 73% nuo 24 GWh iki 41 GWh. Vėjo elektrinių gamyba mažėjo 63% nuo 106 GWh iki 39 GWh. Saulės jėgainių generacija augo 2% nuo 32 GWh iki 33 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 7 GWh.
Šiluminės elektrinės ir praėjusią savaitę buvo daugiausiai vietinės elektros pagaminęs šaltinis (30%), nors nedaug atsiliko vėjo jėgainės (29%).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 39% šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. 80% importuotos elektros perduota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14% iš Latvijos, o likę 6% iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 65% nuo 70 GWh iki 25 GWh. Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 60% Lenkijos kryptimi ir 27% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1% Švedijos kryptimi ir 75% Lietuvos kryptimi.
