D. Maikštėnas: pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje Lietuvai realu turėti 2031–2033 m.
Papildyta antru skirsniu
„Vienas (parkas – BNS) vystomas, kitam – konkursas (vyksta). 2030 metais aš nemanau, kad bus jūrinis parkas, bet po 2030-ųjų – tarp 2031 m. ir 2033 m. – yra visai realu turėti pirmą parką. Jeigu bus poreikis daugiau, grupė bus pilnai pasiruošusi turėti ir daugiau tame periode“, – trečiadienį Seimo socialdemokratų frakcijos posėdyje kalbėjo D. Maikštėnas.
Šiuo metu „Ignitis grupė“ kartu su partneriais vysto 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko komercinį projektą „Curonian Nord“, o birželio pradžioje paskelbtas antrojo tokios pat galios parko vystytojo konkursas, kurio nugalėtojas galėtų pretenduoti į valstybės paramą.
D. Maikštėnas nepaaiškino, kurio projekto įgyvendinimo terminus turėjo omenyje.
Kaip skelbta anksčiau, „Ignitis grupė“ šiemet pripažino, jog 2030 metais numatyta komercinė parko veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų, nes tiek Baltijos šalyse, tiek Europoje vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio, projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis kyla sunkumų projekto finansavimui.
„Ignitis grupės“ vadovybė dėl to buvo sulaukusi premjero Gintauto Palucko, prezidento Gitano Nausėdos bei kai kurių politikų kritikos.
Seimas birželį pavedė Valstybės kontrolei atlikti projekto auditą, o G. Paluckas sudarė vyriausybinę darbo grupę abiejų vėjo parkų jūroje vystymo priežiūrai.
Be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą grupės antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
Anksčiau skelbta, kad antrasis jūros vėjo parkas elektrą turėtų pradėti gaminti apie 2033 metus.
Baterijų parkas išplės „LitPol Link“ komercinius srautus
„Ignitis grupė“ vadovas Socialdemokratų frakcijoje taip pat sakė, kad grupei įgyvendinus 130 mln. Eur vertės elektros kaupiklių parko projektą bus galima labiau išnaudoti jungtį į Lenkiją „LitPol Link“ komerciniams srautams.
„Pati jungtis (...) yra pakankamai plati, bet dėl saugumo sumetimų jos išplėtimą į Lenkijos pusę, kiek suprantu, bus galima daryti, kai sistemoje atsiras daugiau baterijų. O baterijų tikrai atsiras“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
„Ignitis grupė“ liepos pradžioje pradėjo įgyvendinti 291 megavato (MW) galios kaupiklių projektą. 582 megavatalandžių (MWh) talpos baterijos bus įrengtos šalia antrinės grupės įmonės „Ignitis renewables“ vėjo parkų Kelmės ir Mažeikių rajonuose bei šalia Kruonio.
„Jos pilnai veiks sistemoje, padėdamos amortizuoti kainų fluktuacijas, ir jų buvimas leis, kiek suprantu, saugumo prasme plačiau atidaryti „LitPol Link“ kryptį. Iki „Harmony“ (Harmony Link – BNS) ypač tai svarbu, nes dabar mes esame tokiame šiek tiek uždarytame taške“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
Kaupiklių statybą planuojama pradėti šiemet, o komercinę veiklą – 2027 metais. Įrangą joms tieks Vokietijos bendrovė „Rolls-Royce Solutions“.
Baltijos šalims vasario pradžioje atsijungus nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir per vienintelę Lietuvos bei Lenkijos jungtį „LitPol Link“ prisijungus prie Vakarų Europos tinklų buvo sumažinti jos komerciniai pralaidumai.
Tuo metu dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“ – planuojama pastatyti iki 2030-ųjų.
