Dar vienas nuopuolio ratas

Sužinoję, kad valstybėje tvyrančio chaoso aplinkybėmis vakar pagaliau kažką nuveikė Seimas, būtume nuoširdžiai pasidžiaugę – piliečiams gerokai pabodo politinis turgus, kuriame karaliauja menki žmonės su didelėmis ambicijomis ir pilnomis kišenėmis interesų.

Savų, grupinių, bet toli gražu, ne valstybės interesų. Tikėtina, jei ne tas prakeiktas lietuvių nuolankumas, šio spektaklio dalyviai būtų seniai pagrilinti ant plastikinių sostinės šiukšliadėžių, kaip kad į savo valdžios klystkelius reaguoja karštakošiai prancūzai ar kiti europiečiai. Esame kantrūs, todėl politikai nesivaržydami šturmuoja naujus rekordus drumstame savo pasaulėlyje.

Štai, antradienį galėjo būti geroji žinia apie tai, kad tautos išrinktieji pagaliau ėmėsi svarbiausių visiems mums darbų. Ir tokių būta, tačiau šaukšto degutu tapo rytinėje posėdžio dalyje socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktas Baudžiamojo kodekso (BK) 228, 229 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – gelbėti „čekiukus“ rankiojančius, o aiškiau – mokesčių mokėtojų pinigus vagiančius liaudies tarnus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)