Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą priims pusę migrantų, už pusę – mokės
„Mes siūlome taikyti tokį proporcingą modelį, kuris leistų užtikrinti ir kaip valstybės narės solidarumą ES, parodant dėmesį, prisimenant ir kitų šalių pagalbą, kai turėjome ypač didelius srautus instrumentalizuotos migracijos“, – Ministrų kabineto posėdžio metu sakė Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministras.
Lietuva įsipareigojimą turės pradėti vykdyti nuo 2026 metų birželio.
Kita vertus, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva norėtų priimti mažiau nei pusę migrantų.
„Greičiausiai mūsų derybinė pozicija būtų priimti tam tikrą žmonių kiekį netgi nuo birželio mėnesio. Tai reiškia, kad mes prašytume dar labiau sumažinti – iki ne daugiau kaip 40 žmonių – nes skaičių turime pagrįsti tuo, kad mūsų institucijos privalo patikrinti tuos žmones, saugiai juos integruoti“, – kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Pagal pernai gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva buvo įpareigota kasmet priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,28 mln. Eur.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), galutinis valstybių narių finansinių įnašų dydis bus nustatytas vėliau Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą.
V. Kondratovičius teigia, kad finansinio įnašo dydis gali būti mažesnis, nei skaičiuota anksčiau.
Ministerijos teigimu, už kiekvieną perkeltą asmenį Lietuva gaus 10.000 Eur iš ES prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.
Nustatytą finansinį įnašą Lietuva turėtų mokėti 2027 metais, tad šios lėšos turės būti numatytos dar kitų metų biudžete.
Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantus, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o per sieną su Baltarusija reguliariai bando patekti neteisėti migrantai.
VRM duomenimis, nuo 2021-ųjų Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau nei 24.000 mėginimų neteisėtai kirsti valstybės sieną.
Migracijos departamentas spalį nurodė, kad šalyje iš viso registruota per 211.000 užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
Europos Komisija pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija ir Lietuva – rimtą migracijos spaudimą.
