Kremlius: per derybas su amerikiečiais kompromiso dėl okupuotų Ukrainos teritorijų nepasiekta
Papildymai visame tekste.
Susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo dalis Vašingtono pastangų stumti į priekį savo karo užbaigimo planą.
„Kol kas neradome kompromiso, tačiau kai kurie amerikiečių sprendimai gali būti aptariami“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą apie okupuotas Ukrainos teritorijas sakė vyriausiasis Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak jo, kai kurios siūlomos formuluotės Maskvai netinka, todėl darbas bus tęsiamas. J. Ušakovas atskleidė, kad pradinis JAV planas buvo suskirstytas į keturias dalis, kurios buvo aptartos per penkias valandas trukusį susitikimą Kremliuje.
„Buvo punktų, dėl kurių galėjome susitarti“, – teigė J. Ušakovas, tačiau pažymėjo, kad prezidentas „neslėpė mūsų kritiško, netgi neigiamo požiūrio į daugelį pasiūlymų“.
Rusija ir JAV susitarė neatskleisti derybų esmės, tačiau išlieka bent viena didelė kliūtis susitarimui – susijusi su Rusijos reikalavimu, kad jai būtų perleistos nuo 2022-ųjų vasario okupuotos teritorijos.
J. Ušakovas žurnalistams sakė, kad per derybas su amerikiečiais kompromiso dėl okupuotų Ukrainos teritorijų kol kas nepasiekta. Jo teigimu, be šių teritorijų Rusija nemato Ukrainos krizės sprendimo. Ukraina taip pat atmeta galimybę atsisakyti rusų užimtų teritorijų.
Nepaisant to, patarėjas pokalbį pavadino „labai naudingu ir konstruktyviu“, nors pripažino, kad tiek Vašingtone, tiek Maskvoje dar laukia daug darbo.
Paklaustas, ar šalių pozicijos po susitikimo nutolo viena nuo kitos, J. Ušakovas patikino: „Nenutolo, tai tikrai.“
Rusijos pareigūno teigimu, abi pusės taip pat susitarė neatskleisti derybų esmės.
Prieš derybas Kremliuje V. Putinas griežtai kritikavo Europos vaidmenį derybose, ir apkaltino senąjį žemyną bandymu sabotuoti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos dar prieš jam susitinkant su JAV pasiuntiniais. Jis perspėjo, kad jeigu Europa nori kariauti, Rusija tam pasirengusi „jau dabar“.
Rusija ir Ukraina trečiadienį pareiškė esančios pasirengusios tolesnėms deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, siekiant užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Marco Rubio: padaryta tam tikra pažanga JAV ir Rusijos derybose dėl Ukrainos
Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius, antradienį transliuotame interviu pareiškė, kad derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo padaryta „tam tikra pažanga“.
„Mes stengėmės išsiaiškinti – ir manau, kad padarėme tam tikrą pažangą – su kuo ukrainiečiai galėtų susitaikyti, kas jiems suteiktų saugumo garantijas ateičiai“, – kanalo „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity sakė M. Rubio.
Pasak JAV diplomatijos vadovo, Vašingtonas viliasi, kad pasiektas kompromisas leis Ukrainai „ne tik atstatyti savo ekonomiką, bet ir klestėti kaip šaliai“.
Ukrainos atstovai: V. Putinas apsimeta, kad domisi taika
Ukrainos ir Europos pareigūnai trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsimetant, kad jis domisi taikos pastangomis po Kremliuje penkias valandas trukusių derybų su JAV pasiuntiniais. Andrijus Sybiha, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pareiškė, kad V. Putinas turėtų „nebešvaistyti pasaulio laiko“.
Yvette Cooper, Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė, sakė, kad Rusijos lyderis turėtų nutraukti „triukšmavimą ir kraujo liejimą, būti pasirengęs sėsti prie derybų stalo ir paremti teisingą ir ilgalaikę taiką“ Ukrainos ir Europos saugumo labui.
Vokietija trečiadienį taip pat išreiškė abejonę, kad Rusija siekia derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo, JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniams išvykus iš Kremliaus be jokio apčiuopiamo proveržio dėl taikos susitarimo.
„Mes sveikiname visas derybas, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Tačiau šiuo metu nematome jokių ženklų, kad Rusija pereitų prie derybų režimo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Užsienio reikalų ministerija.
Europa didina paramą Ukrainai
Briuselyje susitikę Europos NATO šalių užsienio reikalų ministrai vis labiau nekantravo dėl Maskvos.
„Matome, kad Putinas nepakeitė jokio kurso. Jis agresyviau puola mūšio lauke, – sakė Margusas Tsahkna, Estijos užsienio reikalų ministras. – Visiškai akivaizdu, kad jis nenori jokios taikos.“
Elina Valtonen, Suomijos užsienio reikalų ministrė, išsakė tą pačią mintį.
„Kol kas nematėme jokių agresoriaus, tai yra, Rusijos, nuolaidų, ir manau, kad geriausia pasitikėjimo stiprinimo priemonė būtų pradėti nuo visiško ugnies nutraukimo“, – žurnalistams sakė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Išanalizavus Inovacijų agentūros eksporto diagnostikos įrankiu pasinaudojusių 376 Lietuvos įmonių rezultatus paaiškėjo, jog beveik 40 % įmonių turi aiškų augimo tarptautinėse rinkose potencialą, o dar beveik trečdalis verslų jau turi stabilius eksporto procesus ir realias pajamas.
SAP debesijos sprendimai, padedantys automatizuoti procesus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus, Lietuvos verslui – tikrai ne naujiena. Vis dėlto, lyginant su kitomis Europos šalimis, akivaizdu, kad mūsų tempas pereinant nuo lokalių (on-premise) prie debesijos sprendimų vis dar gerokai lėtesnis. Kodėl taip yra ir kokias galimybes atveria skaitmeninei verslo transformacijai skirtas SAP Cloud ERP? Įžvalgomis dalijasi kompleksines IT paslaugas ir modernius sprendimus valstybinėms bei privačioms įmonėms teikiančios UAB „InnoForce“ debesijos produktų vadovas Dovidas Nekrašas.
Lietuvos įmonės žengia į naują etapą – nuo šių metų pradžios joms tenka prisitaikyti prie dviejų Europos Sąjungos saugumo reikalavimų: DORA (skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentas) ir TIS2 (tinklų ir informacinių sistemų direktyva). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik dar viena biurokratinė prievolė, tačiau iš tiesų šie reikalavimai skatina į saugumą žvelgti plačiau – kaip į verslo tęstinumo ir pasitikėjimo pagrindą.
Direktyva išplečia reikalavimų taikymo sritį, didina į organizacijų ratą patenkančių subjektų skaičių ir numato griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus. Baltijos šalių esminėms ir svarbioms įstaigoms (angl. entities) privaloma:
Markas Rutte, NATO generalinis sekretorius, pareiškė, kad Ukrainos partneriai ir toliau siųs jai karinę pagalbą, siekdami užtikrinti, kad Maskvai būtų daromas spaudimas.
„Taikos derybos tęsiasi, tai yra gerai“, – sakė M. Rutte.
„Kartu turime užtikrinti, kad kol jos vyksta – o mes nesame tikri, kada jos baigsis – Ukraina būtų kuo stipresnėje pozicijoje ir galėtų tęsti kovą, kovoti prieš rusus. Bet taip pat stipriausioje įmanomoje pozicijoje, kai taikos derybos iš tikrųjų pasieks etapą, kai jie susės prie derybų stalo“, – sakė jis.
Vokietija, Lenkija, Norvegija, Norvegija, Nyderlandai ir Kanada pareiškė, kad kartu skirs dar apie 1 milijardą USD amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai programai.
Rugpjūtį Europos sąjungininkės NATO pradėjo ukrainiečiams pirkti amerikietiškus ginklus pagal finansinį susitarimą, vadinamą Ukrainos poreikių sąrašu (PURL).
Karas reikalauja vis daugiau gyvybių
Rusija ir Ukraina kariauja sekinamąjį karą mūšio lauke ir naudoja tolimojo nuotolio dronus bei raketas smūgiams už fronto linijos.
Per rusų dronų smūgį Ternivkoje žuvo du žmonės, o dar trys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Vladyslavas Haivanenka, Dnipropetrovsko srities gubernatorius.
Du sužeistieji yra kritinės būklės, sakė jis. Per išpuolį buvo sugriautas gyvenamasis namas, dar šeši apgadinti.
Rusija praėjusią naktį paleido į Ukrainą 111 dronų, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Užfiksuoti 27 dronų smūgiai trylikoje vietų.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad oro gynybos sistemos per naktį sunaikino 102 Ukrainos dronus.
Krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą naftos saugykloje Tambovo srityje, maždaug 200 km į pietus nuo Maskvos, pranešė Jevgenijus Pervyšovas, vietos gubernatorius.
