G20 viršūnių susitikime aršiai diskutuojama dėl Vašingtono ultimatumo Ukrainai, sekmadienį atstovai renkasi ir Ženevoje
Atnaujinta skyriumi Vokietijos reakcija
Susitikime Johanesburge dalyvaus tokie pasaulio lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kitų didžiųjų šalių lyderiai.
Tačiau D. Trumpas susitikimą boikotuoja, o jo vyriausybė sakė, kad PAR prioritetai, įskaitant pasaulinio bendradarbiavimo skatinimą dėl prekybos ir klimato kaitos, prieštarauja JAV politikai.,
Beje, susitikime nedalyvauja ne tik D, Trumpas, bet ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Vis dėlto vietoj pastarojo atvyko premjeras Li Qiangas, kuris pagal hierarchiją yra antras žmogus Kinijoje, praneša Vokietijos naujienų agentūra n-tv.
V. Putinas ribotai keliauja į užsienio šalis, nes dėl karo veiksmų prieš Ukrainą prieš jį gali būti taikomas tarptautinis areštas ar kitos teisminės priemonės, kurias inicijavo Tarptautinis baudžiamasis teismas ar kai kurios valstybės, o PAR yra tarp šalių, kuri įsipareigojusi taikytu areštą. Taigi G20 savo noru boikotuoja tik D. Trumpas.
Nedalyvauja, bet figūruos
Vis dėlto JAV prezidentas figūruos pirmajame Afrikoje surengtame svarbių ekonomikų susitikime – dėl netikėtai ir vienašališkai Vašingtono pateikto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje didžiąja dalimi pagal Rusijos tikslus.
Po skubiai surengto pokalbio telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu E. Macronas, F. Merzas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pabrėžė, kad „bet kokiam susitarimui, turinčiam įtakos Europos valstybėms, Europos Sąjungai (ES) ar NATO, reikia Europos partnerių patvirtinimo arba sąjungininkų konsensuso“.
JAV rengdamos planą nesitarė su Europa, bet Senojo žemyno lyderiai šeštadienį turi susitikti G20 kuluaruose ir aiškiai parodyti, kad „jokie dalykai, susiję su Ukraina, neturėtų būti sprendžiami be Ukrainos“, sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Pasak jos, kitas pasitarimas bus surengtas pirmadienį ir antradienį Angoloje vyksiančiame ES ir Afrikos Sąjungos (AS) viršūnių susitikime.
D. Trumpas įspėjo, kad Ukraina iki lapkričio 27-osios turi sutikti su jo administracijos pateiktu 28 punktų planu.
Deklaraciją priimti pavyko
Kaip ir tikėtasi, susitikime netrūksta aštrių diskusijų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pareiškė, kad G20, kuriam sunku spręsti tarptautines krizes, yra iškilęs pavojus.
„G20 galbūt artėja prie ciklo pabaigos“, – sakė jis šeštadienį prasidėjusiam Dvidešimtuko viršūnių susitikimui.
„Mums sunku drauge prie šio stalo spręsti svarbias krizes“, – sakė E. Macronas.
Vis dėlto susitikimo šeimininkė PAR paskelbė, kad jo pradžioje, nepaisant tradicijos ir JAV nepritarimo, buvo priimta deklaracija.
PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas sakė, kad prasidedant deryboms dalyvaujantys lyderiai vienbalsiai priėmė deklaraciją, nors jos paprastai priimamos tokių susitikimų pabaigoje. Detalių dėl deklaracijos turinio nepaskelbta, bet PAR vadino ją pirmojo G20 susitikimo Afrikoje pergale.
ES lyderiai tariasi
Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Vokietijos kancleris F. Mercas Ir JK ministras pirmininkas K. Starmeris susitiko o G20 viršūnių susitikimo kuluaruose, pranešė prancūzų prezidentūra.
Pasitarimas įvyko prieš platesnį susitikimą tuo pačiu klausimu, kai dalyvaus ir kiti Europos lyderiai.
K. Starmeris anksčiau sakė, kad siekiama „pasiaiškinti, kaip galime sustiprinti šį planą kitam derybų etapui“.
EK pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, jog sąjungininkai turėtų aiškiai parodyti, „kad jokie dalykai, susiję su Ukraina, neturėtų būti sprendžiami be Ukrainos“.
Šeštadienio popietę buvo paskelbtas bendras pareiškimas, kuriame sakoma, kad vienašališkas JAV planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo „yra pagrindas, dėl kurio reikės papildomai padirbėti“.
„Aiškiai kalbame dėl principo, kad sienų negalima keisti jėga. Taip pat esame susirūpinę siūlomais apribojimais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, dėl kurių Ukraina nebūtų apsaugota nuo būsimo užpuolimo“, – bendrame pareiškime sakė įtakingų Europos šalių, taip pat Kanados ir Japonijos lyderiai.
Vokietijos reakcija
Vokietijos kancleris F. Merzas įspėja JAV prezidentą D. Trumpą, kad jis neturėtų siekti karo pabaigos Ukrainoje be Kijevo ar europiečių sutikimo.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
„Karai negali būti baigti didžiųjų valstybių sprendimu, neatsižvelgiant į karo paveiktų šalių nuomonę, – sakė F. Merzas G20 viršūnių susitikimo Johanesburge metu.
Tam reikalingas tiek Ukrainos, tiek europiečių sutikimas.
„Juk tai karas Europos žemyne. Ir priklausomai nuo to, kaip šis karas baigsis, tai turės įtakos Europos saugumui“, – F. Merzą cituoja Vokietijos portalas „n-tv“.
Kancleris patvirtino, kad sekmadienį Ženevoje Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos saugumo politikos patarėjai susitiks su kolegomis iš Ukrainos ir JAV.
