200 Teksaso nacionalinės gvardijos karių D. Trumpo nurodymu atvyko į Ilinojų
Tai įvyko prieš planuojamą karių dislokavimą Čikagoje, kuriam griežtai priešinasi vietos demokratų pareigūnai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau buvo pasiuntęs karius į Los Andželo ir Vašingtono gatves ir įsakė juos dislokuoti Memfyje, Čikagoje ir Portlande, grasindamas pasinaudoti nepaprastosios padėties įgaliojimais, kad būtų galima tęsti tokias pastangas, jei teismai tam sutrukdys.
D. Trumpas, kuris praėjusią savaitę pasiūlė Amerikos miestus naudoti kaip JAV karinių pajėgų „mokymo aikšteles“, perdėjo neramumų Los Andžele ir nusikalstamumo Vašingtone mastą, kad pateisintų šiuos dislokavimus, o teisėjas teigė, kad jis tą patį padarė ir Portlande.
Kariai iš Teksaso buvo išsiųsti į Ilinojų kaip „federalių funkcijų, personalo ir turto apsaugos“ misijos dalis, sakė Pentagono pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, pridurdamas, kad gvardiečiai buvo mobilizuoti pradiniam 60 dienų laikotarpiui.
Kariai buvo pastebėti antradienį kariniame objekte Elvude, į pietvakarius nuo Čikagos.
Planuojamas šių pajėgų dislokavimas įsiutino demokratų gubernatorių J. B. Pritzkerį (Dž. B. Prickerį), kuris teigė, kad kariai „turėtų laikytis atokiau nuo Ilinojaus“ ir kad bet koks dislokavimas prieš jo valstijos vyriausybės valią prilygtų „invazijai“.
Savaitgalį D. Trumpas leido dislokuoti 700 Nacionalinės gvardijos karių Čikagoje, o tai išprovokavo Ilinojaus valstijos pareigūnų ieškinį, kuriame jie apkaltino prezidentą pasitelkus JAV karius „savo politiniams priešams nubausti“.
„Nebuvo susietas su faktais“
„Amerikos žmonės, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, neturėtų gyventi Jungtinių Valstijų kariuomenės okupacijos grėsmėje, ypač vien dėl to, kad jų miesto ar valstijos vadovybė neteko prezidento palankumo“, – teigė Ilinojaus generalinis prokuroras.
Tačiau teisėja April Perry, paskirta D. Trumpo pirmtako demokrato Joe Bideno, atsisakė išduoti laikiną apsaugos orderį ir vietoj to suplanavo posėdį ketvirtadienį.
Vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem gynė planą siųsti karius į Čikagą, teigdama, kad trečias pagal dydį JAV miestas yra „karo zona“.
D. Trumpas panašiai užsipuolė Portlandą, kuriame, kaip ir Čikagoje, dėl prezidento masinės deportacijos kampanijos smarkiai padaugėjo federalinių agentų, o tai paskatino protestus prie imigracijos dokumentų tvarkymo centrų.
D. Trumpas teigė, kad miestas yra „nuniokotas karo“ ir jame virte verda smurtiniai nusikaltimai.
Tačiau šeštadienį teismo nutartyje, laikinai blokuojančioje karių dislokavimą Oregone, JAV apygardos teisėja Karin Immergut rašė, kad „Prezidento ryžtas tiesiog nebuvo susietas su faktais“.
Protestai Portlande nekelia „sukilimo pavojaus“ ir „reguliariosios teisėsaugos pajėgos“ galėtų susidoroti su tokiais incidentais, rašė teisėja.
Į šią nesėkmę D. Trumpas sureagavo atvirai svarstydamas galimybę panaudoti Sukilimo įstatymą, kuris leidžia prezidentui dislokuoti kariuomenę Jungtinėse Valstijose siekiant numalšinti sukilimą, norėdamas pasiųsti daugiau karių į demokratų vadovaujamus JAV miestus.
„Ne veltui mes turime Sukilimo įstatymą“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad jį panaudotų, jei „žmonės būtų žudomi, o teismai mus stabdytų arba gubernatoriai ar merai mus stabdytų“.
