Dienos akcentai: Prancūzijos vyriausybės fiasko ir technologijų sektoriaus lyderiai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pristatė naują vyriausybę, o jau pirmadienį premjeras Sebastienas Lecornu paskelbė apie atsistatydinimą. Prancūzijos politika išgyvena suirutę nuo tada, kai prezidentas praėjusią vasarą žengė rizikingą žingsnį sušaukdamas pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Šis žingsnis atsisuko prieš jį – parlamentas susiskaldė į konkuruojančius blokus. Du tiesioginiai S. Lecornu pirmtakai, Francois Bayrou ir Michelis Barnier, buvo nuversti kilus aklavietei dėl biudžete numatytų taupymo priemonių. Jei būtų paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai, valdžią greičiausiai perimtų kraštutinė dešinė, net jei Prancūzijos dviejų turų sistema neleis „Nacionaliniam sambūriui“ užsitikrinti absoliučios daugumos. 

Kodėl tai svarbu

Prancūzijos politinė krizė kelia grėsmę ne tik pačiai šaliai, bet ir visai Europai. Jei valdžia pereis į kraštutinę dešinę, tai gali pakeisti ES politiką dėl migracijos, ekonomikos ir žmogaus teisių, sukelti įtampą tarp valstybių narių ir suteikti šansą Rusijai daryti įtaką šaliai. Prancūzija yra svarbi ES ekonomikos ir saugumo dalis, o jos nestabilumas gali pakenkti bendrai ES strategijai, ypač sprendžiant ekonomines krizes ir biudžeto klausimus.