Prancūzijos premjeras atsistatydino praėjus vos dienai po naujos vyriausybės pristatymo
Papildymai visame tekste
„Ponas Sebastienas Lecornu pateikė savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą respublikos prezidentui (E. Macronui), kurį jis priėmė“, – sakoma lakoniškame Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
E. Macronas praėjusį mėnesį paskyrė S. Lecornu į šias pareigas, tačiau iš esmės nepakitusi kabineto sudėtis, kurią jis pristatė sekmadienio vakarą, sulaukė griežtos kritikos.
S. Lecornu kadencija buvo trumpiausia iš visų ministrų pirmininkų šiuolaikinėje Prancūzijoje.
Atsistatydinantis premjeras pirmadienį pareiškė, kad nebuvo įvykdytos sąlygos, leidžiančios jam likti poste.
„Nebuvo įvykdytos sąlygos, kad galėčiau eiti ministro pirmininko pareigas“, – sakė S. Lecornu ir pasmerkė frakcijų, kurios, pasak jo, privertė jį atsistatydinti, „šališkus apetitus“.
Prancūzijos politika išgyvena suirutę nuo tada, kai prezidentas praėjusią vasarą žengė rizikingą žingsnį sušaukdamas pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Šis žingsnis atsisuko prieš jį – parlamentas susiskaldė į konkuruojančius blokus.
Septintas premjeras
Du tiesioginiai S. Lecornu pirmtakai, Francois Bayrou ir Michelis Barnier, buvo nuversti giliai susiskaldžiusiame parlamente kilus aklavietei dėl Prancūzijos biudžete numatytų taupymo priemonių.
Rugsėjo pradžioje E. Macronas, siekdamas sušvelninti gilėjančią politinę krizę, paskyrė 39 metų S. Lecornu septintuoju ministru pirmininku per visus savo darbo metus. Jis parėmė vieną artimiausių savo sąjungininkų, užuot pamėgindamas išplėsti vyriausybės patrauklumą visame politiniame spektre.
Pastarąsias tris savaites S. Lecornu surengė keletą konsultacijų su sąjungininkais centristais ir opozicijos lyderiais iš politinio spektro kairės ir dešinės, siekdamas parlamente susitarti dėl „nepuolimo pakto“, kad būtų galima priimti biudžetą.
Nė viena partija neturi pakankamai mandatų, kad galėtų valdyti savarankiškai.
Kelios kairiosios partijos, įskaitant žaliuosius, grasino šią savaitę inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo S. Lecornu.
Atrodo, kad šį šokiruojantį žingsnį pemjerą privertė žengti dešiniųjų respublikonų (LR) reakcija į vėlai sekmadienį paskelbtą ministrų kabinetą, dėl kurio partija ėmė svarstyti savo ateitį vyriausybėje.
Po šio pranešimo Paryžiaus akcijų rinka smuko.
Kol kas neaišku, kaip E. Macronas elgsis toliau. Iki šiol jis priešinosi raginimams dar kartą rengti pirmalaikius įstatymų leidybos rinkimus, taip pat atmetė galimybę atsistatydinti iki savo kadencijos pabaigos 2027 metais.
Tikimasi, kad 2027 metų prezidento rinkimai taps istorine Prancūzijos politikos kryžkele, nes Marine Le Pen vadovaujami Prancūzijos kraštutiniai dešinieji jaučia didžiausias galimybes perimti valdžią.
„Artimiausiomis savaitėmis vyks nauji (įstatymų leidėjų) rinkimai“, – prognozavo M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) lyderis Jordanas Bardella.
„RN akivaizdžiai bus pasirengęs valdyti“, – pridūrė jis.
M. Le Pen irgi paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Jokio paskutinio šanso
Respublikonai neketino pasiūlyti E. Macronui ir jo sąjungininkams paskutinio šanso dėl iš esmės nepasikeitusio ministrų kabineto, sakė dešiniosios partijos vicepirmininkas Francois-Xavier Bellamy.
Į vyriausybės sudėtį buvo įtrauktas ir buvęs ilgametis finansų ministras Bruno Le Maire'as, turėjęs eiti gynybos ministro pareigas.
Prancūzijos valstybės skola pasiekė rekordinį lygį, parodė praėjusią savaitę paskelbti oficialūs duomenys.
Prancūzijos skolos ir BVP santykis dabar yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje (ES) po Graikijos ir Italijos ir beveik dvigubai viršija pagal ES taisykles leidžiamą 60% ribą.
VERSLO TRIBŪNA
Seimas šio rudens sesijoje turėtų tvirtinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie privalomi įgyvendinant Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. birželio 7 d. Įmonės jos įgyvendinimui turi pradėti ruoštis jau dabar. Kokie Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos pagrindiniai tikslai, kaip jie atsispindės Darbo kodekso pakeitimuose, aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas, teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
Ankstesnės vyriausybės pastaruosius tris metinius biudžetus per parlamentą prastūmė be balsavimo – tai konstitucijos leidžiamas, bet opozicijos labai kritikuojamas būdas.
Tačiau S. Lecornu praėjusią savaitę pažadėjo užtikrinti, kad įstatymų leidėjai galėtų balsuoti dėl įstatymo projekto.
Vokietija: Prancūzija yra stabili
Vokietija pirmadienį pareiškė, kad stabili Prancūzija yra „svarbus indėlis į stabilumą Europoje“, po to, kai po mažiau nei mėnesio darbo atsistatydino prancūzų ministras pirmininkas.
Tačiau vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius tvirtino, kad „nėra pagrindo abejoti, jog Prancūzija yra stabili“, staigiam S. Lercornu atsistatydinimui pagilinus politinę krizę.
