Plastiko pakuočių mokesčių šuolis: kas laukia ir kaip pasiruošti
Pagal galiojančius mokesčių pakeitimus, už neperdirbamas plastikines ar kombinuotas pakuotes teks mokėti iki 2,5-4 kartų daugiau nei dabar. Tai aktualu visoms įmonėms, kurios gamina ar importuoja produkciją ir tiekia ją į Lietuvos rinką – nuo maisto gamintojų, gėrimų ir kosmetikos tiekėjų iki elektronikos, statybinių medžiagų ar buitinės technikos platintojų.
Kas keičiasi?
Neperdirbamų pakuočių gamintojai ir importuotojai moka du mokesčius:
- Gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO) už pakuočių atliekų tvarkymą;
- Valstybei už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Iki 2024 m. skirtumai tarp perdirbamų ir neperdirbamų pakuočių bendrųjų mokesčių buvo nedideli. Tokie skirtumai nesudarė aiškaus ekonominio motyvo rinktis perdirbamas pakuotes.
Pavyzdžiui, vidutinės įmonės pakuočių atliekų apimtys siekia apie 100 tonų per metus. Už 2024 m. atliekas mokėtų bendrų mokesčių skirtumus matote grafike:
[infogram id="b539c83f-1792-4913-b38f-5e57f17f5662" prefix="npk" format="interactive" title="TR: Intechcentras"]
Nuo šių metų situacija keičiasi kardinaliai. Bendrieji mokesčiai už neperdirbamas pakuočių atliekas smarkiai didėja, ir mokesčiai už neperdirbamas pakuočių atliekas, lyginant su perdirbamomis, gali būti 2,5-4 karto didesni.
[infogram id="58f2cea0-d0d6-452a-9a71-379522095f01" prefix="jOH" format="interactive" title="TR: Intechcentras2"]
Tad remiantis duotu vidutinės įmonės su 100 tonų atliekų pavyzdžiu, tinkamai prisitaikiusi prie naujo modelio, ji per metus sutaupytų šimtus tūkstančių eurų.
Kaip pabrėžia ir gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis, šiandien pakuočių tvarkymo taisyklės griežtėja, o skirtumas tarp perdirbamų ir neperdirbamų pakuočių mokesčių tampa milžiniškas – už neperdirbamas teks mokėti kelis kartus daugiau: „Tai reiškia, kad įmonėms nebelieka kito kelio, kaip imti labai rimtai žiūrėti į savo pakuočių dizainą, medžiagų pasirinkimą ir pasiruošti visą reikalingą dokumentaciją, įrodančią gaminamų / naudojamų pakuočių perdirbamumą. Suprantama, kad verslui tai – nemažas iššūkis, bet kartu ir galimybė tapti dar tvaresniais bei inovatyvesniais. Dėl šios priežasties, imamės lyderystės ir drauge su partneriais įgyvendiname įvairius visuomenės švietimo projektus“.
Kodėl mokesčiai didėja?
Kaip teigia Aplinkos ministerija, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai priimti atsižvelgiant į gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą. Šis principas numato, kad gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už jų į Lietuvos rinką tiekiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.
Be to, pradėjus taikyti 2021 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintas pakuočių atliekų naudojimo užduotis, 2025 m. nebelieka galimybės šias užduotis vykdyti pakuočių atliekas deginant – tik perdirbant. Pakuočių atliekos ir toliau bus deginamos, bet tokiu būdu sunaikinus atliekas, nebebus gaunamos pažymos, įrodančios, kad pakuotė buvo sutvarkyta.
Vis tik ir sumokėjus mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tai neatleidžia nuo gamintojų ir importuotojų pareigų. Jei gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekos patenka į kolektyvinę pakuočių (įskaitant neperdirbamųjų) tvarkymo sistemą, jų pareiga prisidėti prie pakuočių sutvarkymo išlieka net ir sumokėjus taršos mokestį. Tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai turi gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO) apmokėti pakuočių (įskaitant neperdirbamųjų) atliekų tvarkymo, ir kitas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatytų GI pareigų vykdymo patiriamas sąnaudas.
Aplinkos ministerijos teigimu, šie pakeitimai:
- sustiprins gamintojų ir importuotojų atsakomybę dėl pakuočių ir jų atliekų tvarkymo,
- motyvuos tiekti perdirbamas pakuotes, diegti daugkartinių pakuočių sistemas ir mažinti pakuočių suvartojimo kiekį ir / ar rinktis mažesnio dydžio / matmenų pakuotes tai pačiai prekei / gaminiui,
- skatins tvaresnį verslo modelį, atitinkantį žiedinės ekonomikos principus.
Ką daryti įmonėms?
„Intechcentro“ sertifikuoto RecyClass auditoriaus Rimanto Damanskio teigimu, įmonėms dabar laikas atlikti „namų darbus“:
- Pakuočių auditas – nustatyti, kokia dalis pakuočių yra perdirbama ir kaip tai pagrįsti dokumentais;
- Pakuočių dizainas – įvertinti naujo pakuočių dizaino, formos, tūrio galimybes, dėl ko keičiasi pakuočių perdirbamumo klasė;
- Ilgalaikės strategijos peržiūra – galimybės pereiti prie kitų medžiagų ar daugkartinių pakuočių, įvertinant ilgalaikę perspektyvą, kad ateityje visos pakuotės turės būti perdirbamos.
Mūsų praktika rodo, jog įmonėms tvarkingai pasiruošus visą dokumentaciją, pakuočių auditas užtrunka iki trijų mėnesių. Jeigu reikia atrinkti, grupuoti pakuotes, gali užtrukti ir iki pusmečio. Tad jeigu įmonės nori spėti pasirengti ir už šių metų pakuočių atliekas mokėti mažiau, reikia ruoštis jau dabar.
VERSLO TRIBŪNA
Ilgametę patirtį sukaupusi statybų bendrovė UAB „Saulės projektas“ keičia pavadinimą – nuo šiol įmonė veiks vardu „Statio“. Tai – ne tik estetinė, bet ir strateginė transformacija: įmonė išgrynina savo veiklą ir koncentruojasi išskirtinai į statybos rangos darbus, atsisakydama nekilnojamojo turto vystymo funkcijos.
Nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio veiklą vykdo ūkio subjektas, įvairaus pobūdžio sutarčių rengimas, sąlygų derinimas sudarymas yra kasdienės veiklos dalis. Sudarytas sutartis reikia vykdyti, įgyvendinti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, valdyti kylančiusų padarinius. Sutartys ir yra tas teisinis įrankis, kuriuo naudojantis yra kuriami ir reguliuojami santykiai tiek tarp ūkio subjektų, tiek tarp privačių asmenų, tačiau net ir sutartimis reguliuojami ūkio subjektų tarpusavio santykiai, sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymas gali lemti ir sudėtingus teisinius ginčus, į kurių sprendimą neretu atveju yra įtraukiamos ir teisėsaugos institucijos, arba bandoma jas įtraukti.
Vilniaus centre duris atvėrė visiškai atnaujintas „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centras. Po daugiau nei pusantrų metų trukusių renovacijos darbų jis tapo moderniausiu ir vienu didžiausių tokio tipo centrų Baltijos šalyse. Naujos erdvės, technologijos ir dizaino sprendimai ne tik leidžia rengti įvairiausio formato renginius – nuo švenčių ir mokymų iki seminarų ar parodų – bet ir žada pritraukti dar daugiau tarptautinių konferencijų, stiprinant Vilniaus, kaip konferencijų turizmo sostinės, pozicijas.
Vilniaus verslo centrų rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna pastatų tvarumo standartai. Tarptautiniai sertifikatai tampa kokybės ženklais, parodančiais, kad biurų erdvės ne tik patogios dirbti, bet ir draugiškos aplinkai bei juose dirbantiems žmonėms. Vienas tokių pavyzdžių – verslo centras „Vertas“, ką tik atnaujinęs tarptautinį LEED „Platinum“ sertifikatą.
