I. Ruginienė – apie perpildytą kantrybės taurę ir idėjas, kaip panaudoti „Sodros“ perviršį
Atnaujinta skyriumi „Pritaria prezidento iniciatyvai „Sodros“ biudžeto perviršį panaudoti pensijoms“.
„Ta kantrybės taurė yra perpildyta. Man nepatinka visiškai, kuomet mes nesugebame susikaupti ir racionaliai įvertinti įvairių etapų ir įvykių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.
„Aš esu darbo žmogus, esu orientuota į rezultatą ir tos politinės batalijos (...) man visiškai nepatinka. Vakar jau pasakiau – man jau gana, aš tęsti šitaip nenoriu. Susikoncentruokime į darbą ir pasižiūrime, dėl ko mes atėjome į politiką, arba reikia skirtis ir galvoti apie kitus koalicijos modeliavimo etapus“, – pridūrė ji.
Paskirtoji premjerė sako, kad jos kantrybė išseko dėl „Nemuno aušros“ veiksmų derinant minimų ministrų kandidatūras.
„Kaip premjerė esu suinteresuota, kad kuo greičiau visa Vyriausybės sudėtis prisiektų, ir siūliau visokeriopą pagalbą. (...) Bet tas toks, žinote, noriu, nenoriu, patinka, nepatinka, taip, anaip... Man taip nepriimtina“, – teigė I. Ruginienė.
Visgi ji tvirtino, kad ministrų kabineto formavimas eina link pabaigos, ir procesą bus galima užbaigti kitą savaitę.
„Mačiau nemažai šviesių veidų, kurie supranta padėties rimtumą, ir aš labai tikiu, kad visi susiims, nuo politikavimo pereis prie realių darbų ir pagaliau ateis tos dvi pavardės, kurias galėsime patvirtinti“, – kalbėjo politikė.
Ji teigia tebematanti prasmę socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ koalicijoje, tačiau toliau nebeleis „tampyti gumytės“.
„Nenoriu būti pašto balandis, nenoriu, kad susidarytų įspūdis, kad galima juokauti valstybės klausimuose, galima galbūt daugiau šou elementų čia įvesti. (...) Arba konstruktyviai dirbame, arba ieškosime kitų sprendimų“, – sakė I. Ruginienė.
Ji tvirtino kad būtų pasiruošusi vadovauti ir mažumos Vyriausybei.
Suirutė netrukdo ruošti valstybės biudžeto
Besitęsiantys sunkumai netrukdo ruošti valstybės biudžeto, tvirtina paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.
„Jau nestringa (biudžeto formavimas – BNS), nes daviau nurodymą pradėti derybas. Nepaisant to, ar tęsis ar nesitęs Vyriausybės formavimo procesas, jau prasideda derybos dėl biudžeto ir darbai eina savo eiga“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, darbai dar labiau įsibėgės Seimui patvirtinus Vyriausybės programą.
„Tas darbas vyksta. Be abejo, laukiame, kada Vyriausybės programa bus patvirtinta. Tada galėsim pilna jėga pasinerti į savo sritis. Tada sprendimai bus daug lengvesni, nes įgaliojimai ateis ir naujos komandos savo ministerijose galės pilna jėga dirbti“, – kalbėjo ji.
Paskirtoji premjerė yra sakiusi, kad 2026-ųjų valstybės biudžetas bus tvarus, o jo deficitas neviršys 3% bendrojo vidaus produkto.
Chaosą kelia „Nemuno aušra“
BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atmetė „Nemuno aušros“ į aplinkos ministrus siūlytą Povilą Poderskį ir Mindaugą Jablonskį – į energetikos, nes šie neįtikino, kad tinkamai gins viešąjį interesą.
Valstybės vadovas paprašė naujų kandidatūrų, tuomet „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad jų neteiks, nes prezidentas neturi teisės neskirti kvalifikuotų valdančiosios daugumos kandidatų, tvirtino, jog koalicijos sutartis nevykdoma ir ji nebegalioja, vėliau svarstė teikti tuos pačius kandidatus į ministrus arba partijos atstovus.
Galiausiai R. Žemaitaitis pareiškė, kad partija iš koalicijos trauktis neketina, o dėl ministrų kandidatūrų žada apsispręsti ketvirtadienį.
G. Nausėda yra sakęs „Nemuno aušros“ narių ministrais neskirsiantis, nes šios partijos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo, o dėl partijos finansavimo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.
Socialdemokratai tikisi, kad rugsėjo 23 dieną Seimas patvirtins Vyriausybės programą, naujieji ministrai su premjere prisieks ir galės pradės dirbti.
Pritaria prezidento iniciatyvai „Sodros“ biudžeto perviršį panaudoti pensijoms
I. Ruginienė pritaria Gitano Nausėdos iniciatyvai dalį „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam pensijų indeksavimui. Tai padėtų užtikrinti pensijų didinimą ateityje, kai valdžią perims naujos politinės jėgos, sako ji. Anot politikės, šalies vadovo pasiūlymas dera ir su jos pačios rengiamu pensijų didinimo planu.
„G. Nausėdos projektas daugiau yra apie ateitį – kad užtikrintų, kad ir ateities Vyriausybės imtųsi tos pačios politikos ir didintų pensijas. Tai, turbūt, daugiau bus tame etape labai svarbu, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. – Svarstytinas tikrai projektas, jokiu būdu nenuneigia to projekto, kurį mes rengiame dėl pensijų didinimo“.
G. Nausėdos siūlymą Prezidentūros atstovai ketvirtadienį turėtų teikti Seimui – individualiai pensijos daliai indeksuoti siūloma papildomai skirti nuo 20% iki 75% planuojamo „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
I. Ruginienė tikino mananti, kad projektas sulauks parlamento palaikymo.
Pasak projekto iniciatorių, jį priėmus papildomas pensijų indeksavimas bus skaidresnis, objektyvesnis, labiau priklausomas nuo „Sodros“ pajamų ir mažiau politizuotas. Be to, tikimasi, kad pensijų augimas bus spartesnis ir nuoseklesnis.
Prezidentūra skaičiuoja, kad tai leistų pensijoms papildomai skirti apie 100 mln. Eur.
I. Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad žadama spartinti pensijų indeksavimą, tam gali būti naudojamas „Sodros“ rezervas.
Dabar visas „Sodros“ rezervas skirtas pasiruošimui krizinėms situacijoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar jis siekia apie 3,644 mlrd. Eur, o kitų metų kovą turėtų išaugti iki 4,396 mlrd. Eur.
Ministerijos skaičiavimais, dėl konservatyvių ekonomikos augimo prognozių šiemet papildomai į rezervą gali būti gauta 200–300 mln. Eur daugiau negu suplanuota, o ši viršplaninė dalis galėtų būti panaudota papildomam pensijų didinimui.
REKOMENDUOJAME
