Į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido Rusijoje gaminamas „Gerbera“ dronas
Patikslinta informacija apie oro erdvę pažeidusį orlaivį.
Lietuvos karinėms oro pajėgoms pranešus apie pažeistą Lietuvos oro erdvę, premjeras Gintautas Paluckas buvo apsaugos paprašytas skubiai nutraukti tuo metu Vyriausybės rūmuose vykusį susitikimą su žiniasklaidos atstovais, kuriame dalyvavo ir VŽ žurnalistas, ir laikinai pasitraukti į tame pačiame pastate esančią slėptuvę.
Dėl įvykio į priedangą Seime nuvestas Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos pridūrė, jog užfiksavo link Lietuvos sienos iš Baltarusijos pusės artėjantį objektą. NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, duota užduotis stebėti objektą, tačiau, jam netrukus nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta, informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
.jpg)
Nedidelis lėktuvas nukrito netoli uždaryto Šumsko pasienio kontolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija. Pirminiais duomenimis, jis pagamintas iš faneros ir putplasčio.
„Nėra duomenų, kad ši skraidyklė būtų gabenusi krovinį. Pavojaus objektas nekelia“, – pranešė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, pastaruoju metu VSAT neretai fiksuoja atvejus, kai dronais, oro balionais, taip pat savadarbėmis skraidyklėmis iš Baltarusijos į Lietuvą bandoma gabenti kontrabandines prekes.
Pasieniečiai apie įvykį informavo Karines oro pajėgas.
D. Šakalienė: tai „Gerbera“ dronas
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vėliau patikslino, kad į Lietuvą iš Baltarusijos ketvirtadienį įskrido Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“.
„Mes galime patvirtinti, kad tai yra „Gerbera“, šiuo atveju, tokio drono naudojimas gali būti įvairus. Mes kaip tik dabar ir aiškinamės kokiais tikslais tai buvo padaryta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Anot jos, šiuo metu duomenų, kad tai buvo tyčia į Lietuvos teritoriją atsiųstas objektas, nėra.
Pirminiu D. Šakalienės vertinimu, visos institucijos į incidentą reagavo tvarkingai ir laiku, ji patikino, kad buvo pasiruošta imtis papildomų veiksmų, nustačius, jog įskridęs orlaivis gali kelti pavojų.
„Kadangi ši problema buvo išspręsta labai paprastu būdu, tolesnių pavojaus signalų siųsti visuomenei nebuvo poreikio, tačiau išbandyti tam tikrą algoritmą tikrai buvo matomas pagrindas“, – sakė ji, komentuodama sprendimą į slėptuves palydėti premjerą ir Seimo pirmininką.
D. Šakalienė teigė su vidaus reikalų ministru dar aptarsianti, kaip suveikė reagavimo algoritmas, kokių veiksmų dar reikėtų, kaip informuoti visuomenę.
Pasak ministrės, karinės oro pajėgos droną matė dar jam neįskridus į Lietuvos teritoriją.
Reaguojant į orlaivio sienos kirtimą, NATO oro policijos misiją šalyje atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, tačiau dronui „Gerbera“ po trumpo laiko nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta.
Ukrainoje kariavęs karys savanoris Arūnas Kumpis LRT radijui teigė, kad dronai „Gerbera“ gaminami Rusijos Tatarstano regione esančioje gamykloje, kuri taip pat tiekia dronus „Shahed-136“ bei rusiškus jų atitikmenis „Geran-2“.
Eksperto teigimu, „Gerbera“ pradėti gaminti kaip apgaulės dronai, imituoti anksčiau minėtus orlaivius. Jų paskirtis gali būti skirta atakoms ir elektroninėms kovos priemonėms.
„Niekas negalėjo nustatyti pavojų kelia ar nekelia, nes tai, kas yra jo viduje, vizualiai pamatyti negalima. Tai jis galėjo būti lygiai taip pat skristi su koviniu užtaisu“, – tvirtino A. Kumpis.
Pasak jo, Lietuva neturi priemonių dronams numušti.
„Nėra priemonių nei stebėti pasienio, nei reaguoti į tokius pavojus. Trumpojo ir vidutinio nuotolio gynybos sistemos nėra skirtos kovoti su mažais bepiločiais orlaiviais“, – pabrėžė karys.
Anot jo, prieš tokius dronus nieko negalėtų padaryti ir NATO naikintuvai.
VERSLO TRIBŪNA
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
Technologiniai pokyčiai, geopolitinis nestabilumas ir greitai kintančios rinkos sąlygos šiandien verčia įmones ieškoti naujų būdų, kaip išlikti konkurencingoms. Tokioje aplinkoje bendradarbiavimas tampa ne tik strategija, bet ir būtinybe – gebėjimas dalytis žiniomis, jungti skirtingas patirtis ir veikti kartu lemia, kurios organizacijos prisitaiko ir veikia sėkmingai, o kurios lieka nuošalyje.
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
„Patikėkite manimi, šios grėsmės yra realios, gal ne dienų, bet mėnesių klausimas, kada tokie bepiločiai orlaiviai kirs mūsų oro erdvę keliomis kryptimis ir keli iš karto“, – sakė A. Kumpis.
D. Šakalienės teigimu, vertinant grėsmės lygį, svarbus ir bepiločio tipas, ir jų kiekis.
„Kai kalbame apie tokio tipo objektus, įskrendančius į mūsų teritoriją, taip pat labai svarbu yra ir jų kiekis. Vienas iš „Gerberos“ tikslų yra perkrauti oro gynybos sistemas, kai jų yra labai didelis skaičius. Kai kalbame apie pavienį tokį objektą, suprantame, kad yra kitokio tipo situacija nei, pavyzdžiui, karo padėties, invazijos atveju. Tai yra pavienis incidentas, kurių rizika, artėjant pratyboms „Zapad“, realistiškai vertinant, išauga“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
Ji pabrėžė, kad „kariuomenėje šiuo metu darome tam tikrus darbus, kurie susiję su pasirengimu mūsų erdvės apsaugai labai įvairiomis priemonėmis“.
