Turto banko įdirbis modernizuojant valstybės turtą – ir viešųjų įstaigų dėmesio centre

Pirmasis Klaipėdos kolegijos pastatų aukcionas įvyks jau šį spalį, o iš viso per kelerius metus aukcionuose planuojama parduoti 19,8 tūkst. kv. m ploto kolegijos turto, nuo garažų ir sandėliavimo patalpų iki mokyklos bei bendrabučio pastatų. Iš aukcionų surinktos lėšos bus skirtos naujo kolegijos pastato statyboms.

„Klaipėdos kolegijos pasirinktas modelis galėtų sudominti ne tik kitas švietimo įstaigas, bet ir daugelį viešųjų organizacijų, kurios vis dar išlaiko nebenaudojamus pastatus ar patalpas. Mūsų vertinimu, tokį turtą būtų racionalu realizuoti, o gautas lėšas nukreipti į modernių erdvių kūrimą“, – mano Turto banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė.

Viešosios įstaigos domisi nauja galimybe

Turto bankui ateityje tapus akcine bendrove, tikimasi dar didesnio pagreičio, parduodant ir efektyvinant viešųjų įstaigų turtą.  O viešosios įstaigos, žinodamos apie šią galimybę, jau atlieka savo „namų darbus“: įsivertina, ar turimas turtas bus naudojamas ateityje, kaip skubiai norima jį parduoti. Apsisprendusios šiam žingsniui, jos gali kreiptis į Turto banką.

„Mes mielai dalinamės savo kompetencijomis ir sukaupta patirtimi parduodant turtą. Galime padėti paruošti objektą pardavimui, padėti parengti statinių dokumentacijas. Jei reikia, mūsų ekspertai padeda pasirūpinti turto vertinimu ir pateikia rekomendacijas, kaip optimaliausiai realizuoti turtą. Užtikriname, kad pardavimo procesas būtų sklandus ir būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas“, – patikina G. Gurauskaitė.

Turto bankas nėra sukaupęs tikslios statistikos, kiek yra „užšaldyto“ viešųjų įstaigų turto Lietuvoje, kadangi įstaigos pavaldžios ne tik ministerijoms, bet ir savivaldybėms. Vis dėlto vertinant valstybės įstaigų ir institucijų duomenis matyti, kad kasmet atsisakoma dešimčių tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Vien per praėjusius metus institucijos atsisakė apie 50 tūkst. kv. m. Tai rodo didelį segmento potencialą, teigia Turto banko atstovė.

Beveik 50 mln. eurų per metus – į modernizavimą

Pasak G. Gurauskaitės, kiekvienas sėkmingas sandoris yra žingsnis efektyvesnio turto valdymo link. Valstybė atsisako jai nereikalingų objektų, o gautos lėšos grįžta kaip investicijos į vertės kūrimą visuomenei: „Tiek startavęs bendradarbiavimas su viešosiomis įstaigomis, tiek visi mūsų rengiami valstybės nekilnojamojo turto aukcionai iliustruoja Turto banko, kaip pokyčių akceleratoriaus, vaidmenį: vyksta ne tik turto perdavimas naujiems šeimininkams, bet ir spartinamas visos NT sistemos atsinaujinimas.“

Turto banko misija – siekti kuo efektyvesnio valstybės turto valdymo, aukcionuose parduodant valstybei nebereikalingą turtą ir surinktas lėšas skiriant kitų objektų modernizavimui arba jas pervedant į valstybės biudžetą. Vien šiemet į valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą yra suplanuota investuoti 47,8 mln. eurų, o per artimiausius ketverius metus – iš viso beveik 335 mln. eurų.

Kiek ir kokio nebenaudojamo turto dar yra valstybėje? G. Gurauskaitė pasakoja, kad dažniausiai tai – administracinės paskirties pastatai ar patalpos, garažai, sandėliavimo patalpos ir kt. Neretai jie yra įsikūrę patogiose miestų vietose, pasižymi puikiu susisiekimu su centrinėmis miesto dalimis ir tuo atkreipia potencialių investuotojų dėmesį. Kaip ir anksčiau, daugiausiai investuotojų dėmesio sulaukia didmiesčiuose ar kurortuose esantis nekilnojamasis turtas – nuo administracinių pastatų ar patalpų iki poilsio paskirties statinių.

Taip pat vis labiau domimasi nekilnojamuoju turtu, kuris gali būti pritaikytas modernioms darbo ar paslaugų erdvėms arba skirtas verslo plėtrai. Auga gamybos pastatų su žemės sklypais paklausa, ypač tuose regionuose, kur intensyviau plėtojama logistika ar gamyba. Rinkoje kylant tokiems poreikiams, aukcionai tampa strateginiu įrankiu užtikrinti diversifikuotą pasiūlą.

Aukcionai šiemet sulaukia daugiau pirkėjų dėmesio

Pirkėjai šiemet aukcionuose aktyvesni nei pernai – tą lemia ir bendra ekonominė aplinka.  2024 m. Lietuvos ekonomika augo vangiau, palūkanos buvo aukštesnės, todėl dalis investuotojų elgėsi atsargiau. Tačiau 2025 m. matomas teigiamas lūžis: euro zonos ekonomika grįžo į augimo fazę, Europos centrinis bankas pradėjo palūkanų mažinimo ciklą, o tai atpigino finansavimą. Taigi pirkėjai aukcionuose drąsiau konkuruoja dėl didesnės vertės objektų, daugiau įmonių ir fizinių asmenų svarsto apie investiciją į NT.

„Potencialių pirkėjų dėmesys yra labai svarbus dėmuo aukcionų kontekste. Turto banko organizuojami aukcionai yra vieši, todėl dalyvių skaičius neribojamas. Patys esame sukaupę dideles klientų duomenų bazes pagal įvairius segmentus, veiklos sritis, užtikriname didelę parduodamo turto sklaidą galimų pirkėjų auditorijai. Didelis aukciono dalyvių skaičius ne tik pabrėžia parduodamo objekto patrauklumą, bet ir pasižymi tiesiogine nauda valstybei. Dažnu atveju tai reiškia, kad aukciono galutinė kaina pakyla, ir ši suma investuojama į valstybės biurų atnaujinimą. Pavyzdžiui, šią vasarą viename iš aukcionų buvo fiksuota 80 dalyvių – tai iš tiesų daug“, – pabrėžia pašnekovė.

Turto banko skaičiavimais, aukcionų dalyvių aktyvumas šiemet leido galutines aukcionų kainas išauginti vidutiniškai apie 23 proc.

Šiemet nuo metų pradžios iki rugsėjo fiksuojama didesnė NT aukcionų dinamika nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 2025 m. jau surengti 452 aukcionai, , kai 2024 m. buvo įvykę 354 aukcionai.

Per 8 šių metų mėnesius parduoti 435 turto vienetai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu jų realizuota 349. Nors sandorių skaičius išaugo, bendra parduoto turto vertė buvo kiek mažesnė – 2025 m. ji sudarė 17,75 mln. eurų, o 2024 m. siekė 18,91 mln. eurų. Tai rodo, kad parduodami objektai šiemet vidutiniškai buvo mažesnės vertės, tačiau bendras pardavimų skaičius buvo didesnis.