Dainius Dundulis: kodėl logistikos ir gamybos kompleksą kūrėme Kėdainiuose

1993 m. įkurta „Rivona“ priklauso „Norfos“ įmonių grupei ir kartu su mažmeninės prekybos bendrove „Norfos mažmena“ sudaro jos branduolį. Veiklos pradžioje „Rivonos“ sandėliai buvo įkurti Vilniuje, po kelerių metų perkelti į Šiauliuose tuomet įsigytas patalpas.

Patogu ir logistikai, ir gyventojams

„Tačiau logika ir skaičiavimai rodė, kad racionaliausia logistikos centrą turėti Kėdainiuose ar Jonavoje. Dabar iš Kėdainių net tolimiausi šalies kampeliai, pavyzdžiui, Skuodas ir Zarasai, yra nutolę panašiu atstumu, o tai mums leidžia prekes į parduotuves pristatyti operatyviau ir su mažesniais kaštais. „Norfos“ parduotuvės veikia visoje Lietuvoje, jos nėra sukoncentruotos tik didžiuosiuose šalies miestuose, todėl toks sprendimas sudaro galimybes mūsų sunkvežimiams su prekėmis greitai pasiekti net nedidelius miestelius bet kur Lietuvoje“,– pasakoja „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ generalinis direktorius.

Jis akcentuoja, kad įvairių sandėlių ir gamybos padalinių – reguliuojamos temperatūros ir greito apyvartumo bei ilgo galiojimo prekių sandėlių, konditerijos ir kulinarijos gaminių gamybos bei kepyklos, žuvies sūdymo ir rūkymo cechų, daržovių ir vaisių sandėlių bei fasavimo pajėgumų – sutelkimas į vieną kompleksą leidžia optimizuoti logistiką.

„Kasdien iš šio logistikos ir gamybos komplekso į mūsų parduotuves išvažiuoja apie 100 sunkvežimių su įvairiomis prekėmis. Įvairių sandėlių ir gamybos padalinių sutelkimas leidžia maksimaliai su mažiausiomis sąnaudomis išnaudoti transporto galimybes. Esame suskaičiavę, kad kiekvieną parduotuvę per dieną vidutiniškai pasiekia tik apie 1,5 sunkvežimio ir dažniausiai tik rytais. Kadangi didelė dalis „Norfos“ parduotuvių įkurtos gyvenamuosiuose rajonuose, toks logistikos optimizavimas sukelia mažiausius nepatogumus gyventojams“, – akcentuoja D. Dundulis.

Kiekvienai prekių grupei – specialūs konteineriai

Jis atkreipia dėmesį, kad atskiroms prekių grupėms yra pritaikyti specialūs transportavimo konteineriai.

„Suprantama, kad, pavyzdžiui, mūsų vaisių ir daržovių ceche automatizuotais konvejeriais įvairaus svorio sufasuotos bulvės, burokėliai ar svogūnai į parduotuves turi keliauti jiems pritaikytuose konteineriuose, o konditerijos ir kulinarijos gaminiai, duona, sūdyta ar rūkyta žuvis – tik jiems skirtuose“, – aiškina „Norfos“ parduotuvių vadovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną Kėdainių komplekso privalumą: į vieną vietą sutelkus sandėliavimą pasiekta, jog su beveik 70% prekių „dirbama be likučių“, t. y. pristatytos tiekėjų jos ne sandėliuojamos, o iš karto rūšiuojamos ir skirstomos į parduotuves. Taip pasiekiami ne tik mažesni sandėliavimo kaštai, bet ir bet kurių prekių, net ilgesnio galiojimo, operatyvus pristatymas į parduotuves.

„Be to, mūsų automatizuotos sistemos nuolat stebi ir tikrina, kad tiekėjai pristatytų tam tikro numatyto likusio laikotarpio galiojimo prekes, o jei šie reikalavimai būtų pažeisti, prekės net negalėtų būti priimtos, t. y. nesvarbu, koks galiojimas taikomas prekei, ji parduotuves gali pasiekti tik su ganėtinai ilgu likusiu galiojimo laiku“, – aiškina D. Dundulis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3052?placement=

Ateitis – prekių transportavimo dėžių unifikavimas

Jis įsitikinęs, kad logistiką būtų galima dar labiau automatizuoti ir optimizuoti bei sumažinti transporto poreikį bei, atitinkamai, būti ekologiškesniems, jei prekybos tinklas galėtų naudoti vienodas prekių transportavimo dėžes, kurios kompaktiškai būtų sudedamos ant į parduotuves siunčiamų padėklų. Deja, dabar „Norfos“ unifikuotas dėžes prekėms transportuoti naudoja tik apie dešimtadalis tiekėjų, todėl dalis padėklų sukomplektuojami nepakankamai racionaliai.

„Negana to, Kėdainių komplekse turime įkūrę apie 8.000 m2 atskirą sandėlį įvairiai iš parduotuvių grąžinamai tarai. Jame suvežamos įvairių tiekėjų daugkartinės dėžės, čia jos, esant reikalui, plaunamos ir sukomplektuotos grąžinamos tiekėjui. Šiame sandėlyje taip pat suvežami ir rūšiuojami padėklai, iš taromatų – stiklo buteliai ir kita surinkta tara, o taip pat polietileno plėvelės ir kartonas bei popierius, kurie presuojami ir išvežami perdirbti. Į čia patenka ir vartojimui netinkami vaisiai bei daržovės, kurie perduodami atliekų perdirbėjams. Šis sandėlis ypač imlus rankų darbui, jame mažiausiai automatizavimo, – akcentuoja D. Dundulis. – Neabejoju, kad netolimoje ateityje automatizavimo poreikis ir logistikos sąnaudų optimizavimas atves prie sprendimo tiekėjams pasirinkti prekybos tinklų unifikuotas dėžes savo prekėms pristatyti. Tuomet savo logistikos sandėliuose galėtume dar labiau automatizuoti ir robotizuoti procesus, palengvinti darbininkų darbą.“

Automatizavimas sandėlį „padidina“ 3 kartus

„Norfos“ parduotuvės ir „Rivonos“ sandėliai pirmųjų automatizuotų sprendimų sulaukė prieš beveik du dešimtmečius. Pavyzdžiui, automatinė prekių užsakymo į parduotuves sistema „Norfoje“ veikia jau beveik du dešimtmečius. Ši sistema padeda žymiai sumažinti maisto švaistymą, nes parduotuvės gali patiekti labai tikslius konkrečių reikalingų prekių užsakymus, todėl gerokai sumažėjo neparduodamų prekių likučiai. „Rivonos“ sandėliuose jau beveik dešimtmetį veikia prekių rūšiavimo ir surinkimo išvežimui į parduotuves automatizuota sistema, kurią naudojant net per šventinius prekybos pakilimus pavyksta suvaldyti pašokusius užsakymus ir juos paruošti laiku bei tvarkingai.

Šiuo metu Kėdainių komplekse iš esmės modernizuojamas ilgo galiojimo sausų prekių sandėlis. Diegiami modernūs sprendimai tame pačiame sandėlio plote leis sandėliuoti iki 3 kartų daugiau padėklų, o prekių rūšiavimą paspartins apie 2 kartus. Naujas sprendimas įvairiais parametrais gerokai lenkia dabar naudojamą, kuris buvo diegtas prieš beveik dešimtmetį.

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ generalinis direktorius skaičiuoja, kad prekyboje logistikos sąnaudos sudaro didelę išlaidų dalį. Todėl jų optimizavimas turi įtakos visos prekybos sistemos veiklai ir galutinei prekių kainai, Beje, pernai „Norfos“ tinkle prekių kainos vidutiniškai didėjo tik 0,39%.