D. Peskovas: V. Putinas pasirengęs kalbėtis su E. Macronu, Paryžius ketinimą laiko sveikintinu
V. Zelenskis: JAV turi daryti didesnį spaudimą Rusijai
Dmitrijus Peskovas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ nurodė, kad V. Putinas „išreiškė pasirengimą užmegzti dialogą su Macronu“.
„Todėl, jei yra abipusė politinė valia, tai galima vertinti tik teigiamai“, – pažymėjo Kremliaus atstovas.
„Sveikintina, kad Kremlius viešai sutiko su šiuo požiūriu. Artimiausiomis dienomis nuspręsime, kaip geriausia elgtis toliau“, – pareiškė Eliziejaus rūmai.
E. Macronas šią savaitę sakė manantis, kad Europa turėtų vėl kreiptis į V. Putiną dėl karo užbaigimo.
„Tikiu, kad mūsų, kaip europiečių, ir ukrainiečių interesas yra rasti tinkamą pagrindą atnaujinti šią diskusiją“ artimiausiomis savaitėmis, teigė Prancūzijos prezidentas.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį sutarė suteikti Ukrainai 90 mlrd. Eur paskolą, skirtą padengti gresiantį biudžeto trūkumą, karui tęsiantis jau beveik ketverius metus.
Tačiau jiems nepavyko susitarti dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo šiai paskolai surinkti.
Kremlius neigia, kad rengiamasi trišalėms deryboms tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV
Kremlius sekmadienį neigė, kad numatomos trišalės derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų, diplomatams susirinkus Majamyje deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Šiuo metu niekas rimtai neaptarė šios iniciatyvos ir, kiek žinau, ji nėra rengiama“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
V. Zelenskis: JAV turi daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą
Ukrainos prezidentas šeštadienį paragino Jungtines Valstijas daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Vašingtonas pasiūlė pirmąsias tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas per pusmetį, tačiau vėliau išreiškė skepticizmą, ar tai padėtų.
V. Zelenskis teigė, kad tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją nutraukti karą, ir paragino Vašingtoną padidinti spaudimą Maskvai, kad tai įvyktų.
„Amerika turi aiškiai pasakyti: jei ne diplomatija, tai bus visiškas spaudimas (...) Putinas kol kas nejaučia tokio spaudimo, koks turėtų būti“, – sakė jis, pabrėždamas, kad reikia didesnio ginklų tiekimo Ukrainai ir sankcijų visai Rusijos ekonomikai.
Ukrainos lyderio komentarai Kyjive pasirodė tuo metu, kai Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas atvyko į Majamį, kur deryboms, tarpininkaujant JAV specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui ir prezidento Donaldo Trumpo žentui Jaredui Kushneriui, taip pat susirinko Ukrainos ir Europos delegacijos.
„Diskusijos vyksta konstruktyviai“, – žurnalistams sakė K. Dmitrijevas, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaida. Anot ruso, „jos prasidėjo ir tęsiasi šiandien, ir tęsis ir rytoj“.
D. Trumpo pasiuntiniai stūmė taikos planą, pagal kurį Jungtinės Valstijos suteiktų Ukrainai saugumo garantijas, tačiau tikėtina, kad Kyjivas turėtų atsisakyti dalies teritorijų – tokia perspektyva daugeliui ukrainiečių nepatinka.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pažadėjo neversti Ukrainos sudaryti jokio susitarimo, sakydamas, kad „taikos susitarimo nebus, nebent Ukraina su juo sutiks“. Jis pridūrė, kad gali prisijungti prie šeštadienio derybų Majamyje, savo gimtajame mieste.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis atskleidė, kad Vašingtonas pasiūlė derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija. Jis pridūrė, kad europiečiai irgi galėtų dalyvauti ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą“.
Tačiau vėliau žurnalistams jis sakė: „Nesu tikras, ar iš to galėtų išeiti kas nors naujo.“
Vėliausią kartą Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialiai tiesiogiai derėjosi liepą Stambule, po to buvo apsikeista belaisviais, bet didesnių rezultatų nebuvo.
Rusijos ir Europos dalyvavimas derybose Majamyje žymi žingsnį į priekį, palyginti su ankstesniais kartais, kai amerikiečiai derėjosi atskirai su kiekviena šalimi skirtingose vietose.
Tačiau mažai tikėtina, kad K. Dmitrijevas vestų tiesiogines derybas su Europa, nes santykiai tarp abiejų pusių tebėra įtempti.
Maskva, kuri 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, teigia, kad Europos dalyvavimas derybose tik trukdo bet kokiam taikos procesui.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus Pilaitės rajonas yra didžiausias ir gyventojų skaičiumi Vilniaus mieste ir nesustoja augti. Šiame rajone, Karaliaučiaus gatvėje įsikūrusiame „Omberg Group“ projekte „Vyšnios“, pabaigus 4 etapą, iš viso bus 608 butai ir 40 komercinių patalpų įvairiems verslams. Šalia projekto įrengtas parkas, sutvarkyta teritorija su patogia infrastruktūra. Todėl projektas išsiskiria patrauklumu ne tik tarp butų pirkėjų – čia jau aktyviai kuriasi ir verslai. Kai kurias patalpas galima įsigyti jau su jose įsikūrusių verslų nuomos sutartimis, užtikrinančiomis garantuotą investicinę grąžą.
Tvarumo istorijų rinkoje daugėja, o įmonių deklaruojami tikslai skamba gražiai. Visgi jei aiškių mechanizmų jiems įgyvendinti nematyti, pasitikėjimas tvarumu gali ištirpti greičiau nei CO2 skaičiai ataskaitose. Todėl „G“, valdysena, tampa ypač svarbia ESG dalimi, kuri geriausiai parodo, ar tvarumas yra reali strategija, ar tik komunikacijos kampanija.
Universalus dizainas (angl. Universal Design, Inclusive Design arba Accessible Design) – ilgą laiką į šią temą žiūrėjau kaip į svarbią, bet nišinę sritį. Kai mes, „PinProof Packaging“, kuriame išskirtinius pakuočių projektus kosmetikos, elektronikos ar maisto produktams, maniau, kad tai filtras, kurį reikia įjungti tam tikrais atvejais – kuriant tik specifinius produktus, ir tai nėra „nuolatinio veikimo“ principas, kurį privaloma taikyti visoms pakuotėms.
Lauko reklama šiandien transformuojasi ir vis labiau remiasi duomenimis. Pasaulinės prognozės rodo, kad skaitmeninė lauko reklama stabiliai auga. Remiantis „Zenith“ prognozėmis, 2025–2027 m. skaitmeninės lauko reklamos augimas sieks 8–10% kasmet, o klasikinės reklamos augimas išliks apie 2–4%.
Rusija toliau spaudžia
Derybos Floridoje vyksta po to, kai Rusijos prezidentas pažadėjo tęsti puolimą Ukrainoje ir penktadienį vykusioje metinėje spaudos konferencijoje gyrė Maskvos pasiekimus mūšio lauke.
Šeštadienį Rusija paskelbė užėmusi du kaimus Ukrainos Sumų ir Donecko regionuose.
Tačiau V. Putinas užsiminė, kad Rusija galėtų sustabdyti savo niokojančius smūgius šaliai, kad Ukraina galėtų surengti prezidento rinkimus.
Tuo tarpu Ukrainos Juodosios jūros Odesos regione per naktinį Rusijos raketų smūgį uosto infrastruktūrai žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių, o beveik trys dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko pranešė, kad per išpuolį buvo pataikyta į civilių autobusą.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėję Rusijos smūgiai sukėlė chaosą pakrantės regione, be elektros ir šildymo liko šimtai tūkstančių žmonių.
Maskva anksčiau pareiškė, kad išplės smūgius Ukrainos uostams kaip atsaką į atakas prieš sankcijas pažeidinėjančius naftos tanklaivius.
Šeštadienį Ukraina pareiškė sunaikinusi du Rusijos naikintuvus okupuoto Krymo aerodrome, praneša saugumo tarnyba SBU. Ukrainiečių kariuomenė teigė, kad smogė Rusijos naftos platformai Kaspijos jūroje ir netoliese esančiam patruliniam laivui.
