Konkurencijos taryba: „Capital Realty“ ir dar 20 NT agentūrų sudarė kartelinį susitarimą
Papildyta Dmitrijaus Semionovo, „Capital Realty“ direktoriaus, komentaru
Anot Konkurencijos tarybos, bendrovės susitarė klientams taikyti ne mažesnį kaip 3% komisinį mokestį ir taip apribojo tarpusavio konkurenciją.
Konkurencijos tarybos duomenimis, nuo 2015 m. vasario iki 2020 m. gruodžio vyko reguliarūs susitikimai, kurių metu „Capital Realty“ ir NT agentūros bendrai sprendė, kokių priemonių imtis, kad franšizės tinkle nebūtų taikomas mažesnis nei 3% komisinis mokestis ir agentūros tarpusavyje nesivaržytų klientams siūlydamos pigesnes tarpininkavimo paslaugas.
[infogram id="27460ea1-003d-4eaa-a42b-8c33e917f9b4" prefix="rTZ" format="interactive" title="Statyba ir NT. Konkurencijos tarybos skirtos baudos NT agentūroms."]
Anot Konkurencijos tarybos, agentūrų vadovai aktyviai susirašinėjo bendru el. paštu ir diskutavo, kaip užtikrinti, kad susitarimo būtų laikomasi.
Viename iš susirinkimų vadovai nutarė atidžiau stebėti, kokiomis sąlygomis agentūros pasirašo sutartis su klientais, buvo renkami duomenys apie taikomų komisinių mokesčių dydžius ir tokia informacija dalijamasi tarpusavyje, o tos agentūros, kurios uoliausiai laikėsi susitarimo, buvo nurodomos kaip sektini pavyzdžiai.
[infogram id="8907dabb-4710-44ab-88ff-7accf72ea3ec" prefix="PPt" format="interactive" title="Statyba ir NT. Konkurencijos tarybos užfiksuoti „Capital“ vidiniai pokalbiai"]
Dmitrijus Semionovas, „Capital Realty“ direktorius, VŽ sakė, kad buvo šokiruotas Konkurencijos tarybos sprendimo, ir mano, kad baudos skirtos nepagrįstai. Dėl to įmonė ruošiasi kreiptis į teismą.
„Capital Realty“ konsultavosi su teisininkais prieš biurams teikdamas rekomendacijas dėl komisinio dydžio, ir pagrįstai tikėjosi, kad elgiasi visiškai teisėtai. Vis dėlto, Konkurencijos taryba šiuo sprendimu paneigė tokią teisėtumo prezumpciją ir panaikino teisinį aiškumą bei tikrumą, nepagrįstai prilygindama neprivalomo pobūdžio rekomendacijas karteliniam susitarimui“, – komentavo D. Semionovas.
Jis teigė, kad tokios rekomendacijos yra leidžiamos siekiant išlaikyti vieningą tinklą.
Anot jo, kiekvienas „Capital“ franšizėje dirbantis brokeris „buvo ir yra laisvas savarankiškai spręsti, kokio dydžio komisinį taikyti santykiuose su klientais“.
„Todėl apie jokį kainų kartelį ar bendrą susitarimą dėl komisinio mokesčio dydžio negali būti kalbama“, – teigė jis.
D. Semionovo įsitikinimu, Konkurencijos tarybos sprendimas „stokoja išsamios analizės, yra pagrįstas neteisingomis prielaidomis, klaidingomis brokerių bendravimo interpretacijomis“.
„Nepaisant nustebimo ir nusivylimo, įmonė laikosi visų teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir sąžiningos konkurencijos principus. Jokiuose karteliniuose susitarimuose bendrovė nedalyvavo ir neketina dalyvauti“, – aiškino „Capital Realty“ direktorius.
Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos pirmininkė, pranešime teigė, kad agentūros susitarimu siekė apriboti tarpusavio konkurenciją, dėl ko nukentėjo tinklo tarpininkavimo paslaugomis naudojęsi NT pirkėjai.
„Franšizės sutartys neturi tapti priedanga verslo atstovams sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus. „Capital“ franšizės tinklui priklausančios agentūros yra konkurentės ir tarpusavyje gali varžytis dėl klientų, perkančių tiek gyvenamąjį, tiek komercinį NT. Jeigu susitarimo nebūtų buvę, agentūros už brokerių paslaugas savo klientams būtų galėjusios savarankiškai nustatyti mažesnį komisinį mokestį“, – sakė J. Ivanauskienė.
Antras atvejis
Tai jau antrasis atvejis, kai dėl konkurencijos pažeidimų nubaudžiamos NT agentūros. VŽ primena, kad 2022 m. gruodį Konkurencijos taryba trims dešimtims Lietuvos NT agentūrų asociacijos narių už konkurencijos pažeidimus skyrė beveik 1 mln. Eur baudų.
Po daugiau nei 3,5 metų trukusio tyrimo didžiausios baudos skirtos NT paslaugų bendrovėms „Ober–Haus“ (450.640 Eur) bei „Inreal“ (124.660 Eur). NT agentūrų asociacijai skirta 4.490 Eur bauda.
Regionų administracinis teismas išnagrinėjęs asociacijos ir 29 NT agentūrų skundus, atmetė juos kaip nepagrįstus. NT agentūros šį sprendimą yra nusprendusios skųsti.
D. Semionovas aiškino, kad jį stebina Konkurencijos tarybos dėmesys NT agentūroms.
VERSLO TRIBŪNA
Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ – vienintelis RSHP (buv. Rogers Stirk Harbour + Partners) projektas Baltijos šalyse. Legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurta architektūros studija garsėja sprendimais, kuriuose konstrukcijos ir inžineriniai elementai atviri, demonstruojami kaip architektūrinės išraiškos dalis. Ši filosofija perteikta ir projektuojant „Sąvaržėlę“ – pastate numatyti individualizuoti „Schindler“ liftai išsiskirs savo ryškiu dizainu.
„Sėkmė – tai ne vienas staigus laimėjimas, ji susideda iš daugybės mažų kasdienių sprendimų“, – sako Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ vadovas. Ši mintis puikiai apibūdina ne tik jo vadovavimo principus, bet ir visos įmonės kelią. Per trisdešimt metų „Baltisches Haus“ išmoko augti, keistis neprarasdama savo vertybių ir išlaikyti verslumo dvasią.
Dar vienas svarbus žingsnis į tvaresnės ir inovatyvesnės transporto infrastruktūros ateitį – mūsų šalyje pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai realiomis eismo sąlygomis. Magistraliniame kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai jau įrengtas pirmasis bandomasis ruožas, kuriame naudojami specialiai sukurti asfalto mišiniai, mažinantys pasipriešinimą riedėjimui. Projektą „Klimatui neutralios kelių ir gatvių dangos“ įgyvendina AB „Kelių priežiūra“ ir VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas, bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra.
Viena didžiausių nekilnojamo turto vystytojų Lietuvoje, bendrovė „Rewo“, sudarė sandorį su bendrovės “Novus Asset Managament” valdomu investiciniu fondu „Riverside real estate fund“ dėl projekto Bukčiuose pardavimo. Už neskelbtiną sumą projektą pardavusi „Rewo“ toliau susitelks į kitų NT projektų Vilniuje vystymą ir portfelio plėtrą, o Bukčiuose naujasis savininkas įgyvendins daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas.
„Natūraliai kyla klausimas, kas lėmė tokį didelį Konkurencijos tarybos dėmesį šiam iš nedidelių verslų susidedančiam sektoriui, kuris ir taip susiduria su sudėtingais iššūkiais pastaraisiais metais bei pasižymi stipria konkurencija“, – sakė jis.
„Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei yra daug svarbesnių sektorių, kur konkurencija iš tiesų ribota ir kurie reikalauja didesnio Konkurencijos tarybos dėmesio, kaip kad kasdienių prekių – maisto produktų, vaistų, degalų, kurių kainos nuolat kyla, sektoriai“, – pridūrė D. Semionovas.
