Premjerė: vežėjai turėtų protestuoti Baltarusijos pusėje
Papildyta vežėjų komentaru.
„Vežėjai turėtų protestuoti turbūt Baltarusijos pusėje, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Rugienienė. – Nes mes viską padarėme, kad mašinos judėtų. Nuo pat pirmos dienos, kai uždarėme sieną, mes aiškiai sakėme, kad leidžiame sugrįžti namo (...) vežėjams ir lietuviškam turtui“.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas trečiadienį BNS patvirtino, kad gruodžio 10 dieną vežėjai Vilniuje ketina rengti protesto akciją.
Ji organizuojama Minskui vis dar neišleidžiant lietuviškų vilkikų, nepaisant to, jog siena su Baltarusija jau atidaryta kelias savaites.
Premjerės teigimu, sulaikydama transportą Baltarusija „demonstruoja savo agresiją“ Lietuvos atžvilgiu: „Jei reiktų protestuoti, tai prieš Lukašenkos režimą.“
Anot E. Mikėno, kitą trečiadienį vilkikai nuo 10 val. iki 19 val. važiuos Gedimino prospektu, bet dar sprendžiama, ar protestuos tik „Linavos“ vežėjai, ar ir jai nepriklausantieji.
„Protestas bus, šiandien (trečiadienį – BNS) turėjome posėdį 9 val. su savivaldybės atstovais (...), leidžia mums iki 130 transporto priemonių, o kiek jų bus, dar tarsimės, – BNS sakė „Linavos“ prezidentas. – Nedarysime mitingo ar eitynių, bus paruošta peticija ir įteikta Vyriausybei, o galbūt ir Seimui“.
„Gedimino prospektas bus uždarytas prie aikštės šalia Seimo ir nuo Vyriausybės iki Katedros aikštės, ten galėsime išrikiuoti vilkikus (...). Keletas mašinų bus su puspriekabėmis, – sakė Olegas Tarasovas, asociacijos viceprezidentas.
BNS rašė, kad premjerei Ingai Ruginienei praėjusią savaitę teigus, jog Baltarusijoje įstrigę apie 280 sunkvežimių, „Linava“ toliau tikina, kad Baltarusijoje yra apie 4.000 Lietuvos transporto priemonių, iš kurių 1.250 vilkikų.
Nepaisant atidarytos sienos, Minsko režimas lietuviškų krovininių transporto priemonių neišleidžia iš šalies ir nukreipė į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vilkiką ar puspriekabę imamas 120 Eur dienos mokestis, o po 4 mėnesių stovėjimo Minskas žada jas konfiskuoti.
Ministerijos teigia nežinančios problemos masto
Tuo metu ministerijų atstovai tikina, jog ieškant problemos sprendimo vis dar nežinomas jos mastas. Anot jų, komunikuojama su kitomis valstybėmis partnerėmis, tačiau konkretesnių veiksmų atskleisti jie viešai negali.
„Identifikuojame problemą, bet nežinome konkretaus jos masto, nes skaičiai (skirtingi – BNS) vyrauja dėl likusių transporto priemonių“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje trečiadienį sakė Gintaras Aleksandravičius, vidaus reikalų viceministras.
Anot jo, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) informacinę sistemą yra kelios dešimtys vilkikų, kurie išvažiavę į Baltarusiją ir negrįžę nuo 2022 metų, todėl jie taip pat įskaičiuojami į bendrą skaičių.
„Suprantame, kad kolegos iš vežėjų mato pasienyje ir šias transporto priemones, todėl galimai ir tie skaičiai yra nesueinantys“, – pridūrė Tomas Daukantas, Susisiekimo ministerijos kancleris.
Pasak G. Aleksandravičiaus, ieškoma sprendimų, kaip efektyviau susigrąžinti transporto priemones: „Vilkikams grįžus esame numatę tam tikrus sprendinius išleisti (iš Lietuvos – BNS) vilkikus be puspriekabių tam, kad jie parsitemptų likusias Baltarusijoje puspriekabes.“
„Noriu patikinti, kad ministerijoje yra supratimas, kad tai mūsų turtas ir darome viską, kas yra mūsų kompetencijoje. Tačiau negaliu atskleisti visko viešai“, – komiteto posėdyje sakė Vidmantas Verbickas, užsienio reikalų viceministras.
Anot V. Verbicko, pastarąsias savaites ministerijos veiksmai sprendžiant įstrigusių vilkikų problemą „susiję su informacijos plėtra ir paramos rinkimu įvairiais formatais“.
„Noriu patikinti, kad ministerijoje turime tiesioginį kontaktą su vežėjų atstovais (...), savo kompetencijos ribose kontaktuojame visais įmanomais kanalais tiek dvišaliais, tiek su kolegomis Latvijoje, Lenkijoje, vyksta konsultacijos per mūsų nuolatinę atstovybę Briuselyje“, – aiškino diplomatas.
Vežėjų atstovai: pykstame, nes siena buvo uždaryta neperspėjus
Savo ruožtu Erlandas Mikėnas, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas, sakė, kad vežėjų kantrybė baigėsi, nes jie dar vis nesulaukė konkrečių valdžios veiksmų, kaip bus grąžinami Lietuvos vilkikai.
„Vežėjai pyksta ir neprisiima atsakomybės, nes siena buvo uždaryta neperspėjus, mūsų manymu, neteisėtai ir neinformavus Baltarusijos pusės, (...) todėl vežėjai neprisiima atsakomybės“, – posėdyje teigė E. Mikėnas.
„(Valdžios atstovai – BNS) siūlo mums važiuoti protestuoti į Baltarusiją, nors reikėtų protestuoti prieš Vakarų Europos gamintojus, kurie gamina ir siunčia europietiškas prekes į Azijos šalis. Mes vežėjai tik pervežame prekes iš taško A į tašką B“, – sakė „Linavos“ vadovas.
Tuo metu 28 metus veikiančios logistikos įmonės „Kelruva“ vadovas Vitalijus Gigevičius teigė abejojantis sienos uždarymo pagrįstumu – anot jo, kontrabandinių balionų galbūt iš viso nėra.
„Mes gyvename civilizuotame pasaulyje ir manome, kad pasienis buvo uždarytas necivilizuotai. Su oro uostu (su Vilniaus oro uostu susiję – BNS) fokusai, kurie dabar vyksta, aš irgi negaliu tikėti, kad balionai tikrai egzistavo ir egzistuoja (...). Problema ta, kad ten užstrigo mūsų vilkikai. Mes esame transporto įmonės, mes nepolitikuojame, norime tiesiog savo turtą atsiimti. Žiūrime, kad niekas nieko nedaro, tik visi tenkina savo ambicijas už mano pinigus“, – kalbėjo V. Gigevičius.
VERSLO TRIBŪNA
Dirbtinis intelektas (DI) kelių ir infrastruktūros projektavimo sektoriuje jau tampa kasdienybe, o pirmieji rezultatai rodo, kad šie įrankiai taupo inžinierių laiką, mažina monotoniško darbo apimtis ir leidžia greičiau rasti projektų klaidas.
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
