1. Pagrindinis
  2. Inovacijos
2025-10-23 05:55
Paulius Viluckas
Paulius Viluckas

„Ryšio norim, bokšto nenorim“: spartaus interneto plėtra – biurokratinėje mėsmalėje

Memorandumai ir deklaracijos – gerai, bet ryšio bangų jie nespinduliuoja

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nors Lietuva anksčiau neretai buvo vadinama interneto šalimi, pastaruoju metu tendencijos plėtojant 5G ir fiksuotojo ryšio priemones nedžiugina. Geras internetas miestuose dabar traktuojamas kaip duotybė, tačiau toliau nuo didžiųjų ekonominių centrų padėtis gerokai prastesnė, o tai neigiamai atsiliepia ir regionų plėtrai. Verslo atstovai beda į biurokratines kliūtis ir kai kurių savivaldybių atsisakymą bendradarbiauti ar net vykdyti įstatyme numatytus įsipareigojimus.

Eurostato duomenys rodo, kad 2024 m. internetas Lietuvoje buvo prieinamas 90,38% namų ūkių gyventojų – be konteksto tai gali atrodyti visai nemažai, tačiau iš tiesų tai yra trečias rezultatas nuo galo visoje Europos Sąjungoje (ES).

Visos Bendrijos vidurkis yra 94,19% (žr. lentelę žemiau). Pirmoje vietoje yra Nyderlandai – itin tankiai apgyvendinta valstybė, tačiau didelis interneto padengimas nėra tai, ką sau leisti gali tik mažos, tankiai gyvenamos šalys, ir tai savo pavyzdžiu įrodo antroje vietoje esanti Suomija.

2

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791