Seimas Vyriausybei grąžino 2026 metų biudžeto projektą: teks spręsti dėl 1,1 mlrd. Eur pasiūlymų
Papildymai visame tekste.
Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. Eur.
Algirdas Sysas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.
„Pastebime aiškią pasikartojančią problemą – labai didelė dalis pasiūlymų nenurodo realių finansavimo šaltinių. Dažniausiai pasiūlymuose vyravo viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos, nurodomos kaip finansavimo šaltinis“, – Seimo posėdyje antradienį sakė A. Sysas.
Kritika – ir iš „Nemuno aušros“ partnerių
Ilona Gelažnikienė, Socialdemokratų frakcijos narė, sako, jog formuojant biudžetą „rasta išmintinga ir strategiškai pagrįsta“ pusiausvyra tarp trijų Vyriausybės prioritetų – žmonių pajamų didinimo, socialinio saugumo stiprinimo ir rekordinio išlaidų krašto apsaugai didinimo.
„Gynybai skiriame istoriškai didžiausią finansavimą. Atlyginimai didės daugiau kaip 200.000 viešojo sektoriaus darbuotojų. Didės gydytojų, slaugytojų, rezidentų, mokytojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, trenerių, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai“, – Seimo salėje kalbėjo I. Gelažnikienė.
„Didės stipendijos, išmokos vaikams, šalpos pensijos, kompensacijos pažeidžiamiems asmenims ir kitos išmokos“, – pridūrė ji.
Projektą kritikavęs Remigijus Žemaitaitis, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas, pasigedo dėmesio valstybės tarnautojų bei statutinių pareigūnų atlyginimų didinimui.
„Bazinis dydis didėja tik 12,6 Eur. Realiai minimalią algą didiname daugiau nei kad sektoriui, kuris atsakingas už valstybės funkcijas“, – Seimo salėje sakė R. Žemaitaitis.
„Biudžetas nėra idealus ar socialiai teisingas“, – pridūrė jis.
„Aušrietis“, be kita ko, nesutiko su kitąmet planuojamu kuklesniu finansavimu žemės ūkiui bei kartu su biudžeto projektu teikiamu siūlymu didinti akcizą kurui, dėl ko litras dyzelino brangtų 4 centais: „Biudžetas parengtas visiškai neatsižvelgus į kaimyninių šalių mokestinę bazę.“
Tuo metu Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, teigė, kad tokiu biudžeto projektu valdantieji apgavo rinkėjus.
„Tai neišpildytų pažadų, neįgyvendintų lūkesčių biudžetas. Pareigūnai, kultūrininkai, mokytojai – visiems pažadėta, visi nuvilti“, – Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, valdantieji nepajėgūs įgyvendinti per rinkimus duotų pažadų, pavyzdžiui, įvesti 9% pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams, labiau nei ankstesnė Vyriausybė didinti atlyginimus mokytojams ir indeksuoti pensijas, gerokai didinti finansavimą keliams.
L. Kasčiūnas pagyrė biudžeto rengėjus už siūlomas 5,38% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidas krašto apsaugai, tačiau jis įvardijo riziką, gynybos finansavimas galėtų kristi iki mažiau 5%, jei per didelė dalis Krašto apsaugos ministerijos lėšų būtų investuojama ne į ginkluotę, o į kelius.
Algirdas Butkevičius, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, savo ruožtu sakė, kad beveik nedidinant finansavimo keliams, tikėtina, bus įgyvendinta mažiau investicinių projektų, prastės jų būklė, be to, didės skolos aptarnavimo išlaidos.
Pasak politiko, jo frakcija negali pritarti biudžeto projektui, nes jame numatytas nepakankamas atlyginimų didinimas gydytojams, statutiniams pareigūnams, mokslininkams bei kultūros darbuotojams – jų gyvenimo sąlygos kitąmet prastės, nes kainos augs sparčiau nei pajamos.
Siūloma didinti asignavimus Seimo kanceliarijai
Vyriausybė raginama įvertinti Seimo kanceliarijos siūlymą apie 3 mln. Eur didinti jos darbuotojų atlyginimus ir naujos pareigybėms bei dar 0,8 mln. Eur – Seimo pasirengimui 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Tam pritarti siūlo tiek BFK, tiek dauguma kitų parlamento komitetų.
Pasak A. Syso, Seimo kanceliarijos darbuotojai dabar vidutiniškai uždirba mažiau nei Prezidentūros ar Vyriausybės kanceliarijose bei ministerijose.
„Tai didina disproporciją ir gali neigiamai paveikti Seimo kanceliarijos veiklos kokybę, personalo stabilumą ir gebėjimą užtikrinti sklandų parlamentinių funkcijų vykdymą“, – teigė BFK pirmininkas.
Prašo pinigų keliams, žemės ūkiui, atlyginimams
Kaip rašė BNS, parlamentarai ir komitetai siūlo papildomai rasti pinigų kultūros darbuotojų, mokytojų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų bei slaugytojų algoms bei pensijoms didinti, taip pat infrastruktūrai, pastatų statybai ir rekonstrukcijai, keliams, žemės ūkiui, socialinėms paslaugoms, kultūros centrų remontui.
Seimo komitetai taip pat kitąmet siūlo 104 mln. Eur didinti finansavimą keliams, 132 mln. Eur – žemės ūkiui, už 26,4 mln. Eur papildomai skatinti neįgaliųjų užimtumą, 7 mln. Eur – įsigyti geltonųjų autobusiukų, 5,5 mln. Eur – finansuoti Lietuvos–Vokietijos metų programą bei daugiau išleisti įvairiems kitiems poreikiams.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Daugiau lėšų gynybai, atlyginimams
Skelbta, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. Eur (su ES lėšomis) – 16,8% daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. Eur, arba 18,9% daugiau.
Numatoma, kad grynosios valstybės išlaidos augs 5,2%, valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7%, o valstybės skola pasieks 45,1% BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.
Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – Seimui pritarus biudžeto projektui, gynybos biudžetas augtų iki 5,38% BVP arba 4,79 mlrd. Eur.
Viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui kitąmet bus papildomai skiriama 438,4 mln. Eur. Daugiausiai pinigų teks mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui – 148,8 mln. Eur.
Keliams iš įvairių šaltinių kitais metais būtų skiriama 815,5 mln. Eur, arba 5% daugiau nei šiemet. Šis skaičius tikriausiai nebus galutinis ir dėl to, kad keliai papildomai galės būti finansuojami iš krašto apsaugos sistemos asignavimų.
Minimali mėnesinė alga kitąmet augs nuo 1038 Eur iki 1153 Eur arba beveik 70 eurų „į rankas“.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas vyks vėliausiai gruodžio 9-ąją, o galutinis balsavimas numatytas viename artimiausių posėdžių po to.
Skelbta, kad Seimas antradienį grįžta prie kitų metų biudžeto svarstymų. Ir valdančioji koalicija, ir opozicija tradiciškai žeria daug pasiūlymų pakoreguoti išlaidų eilutes. Dalis valdančiųjų reiškia nepasitenkinimą biudžetu, reikalauja, kad jų teikiami pasiūlymai būtų priimti, įskaitant ir dėl gynybos finansavimo pamažinimo, priešingu atveju grasina nepalaikyti šio projekto, o tai galėtų grėsti ir dabartinės daugumos, ir Vyriausybės griūtimi, gal net ir pirmalaikiais Seimo rinkimais.
