Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

11
  • 2025-10-16T15:54:15+03:00

    Lietuva pasidengia mažiau nei 2/3 savo išlaidų ((21-3,7)/27,5). Kas būtų jeigu nebūtų Europos Sąjungos pap*?

    • 2025-10-16T16:46:30+03:00

      Atmetus visus proj. kurie vyksta nes „reikia įsisavinti pinigus“ dar klausimas ar nesusitaupytu.

  • 2025-10-16T15:55:24+03:00

    Ir valstybė vistiek sparčiai klimpsta skolon: Šiemet +7 milijardai skolos, kitąmet +10 milijardų.

    • 2025-10-16T16:20:29+03:00

      Rusija prašneko apie skolas

    • 2025-10-16T20:47:44+03:00

      Kur čia Rusiją pamatei?

  • 2025-10-16T20:52:38+03:00

    Šitai valstybei galas: pajamos 21 mlrd., išlaidos net 27.5 mlrd. Puota už pasiskolintus pinigus ir pagirios, kai vakarėlis baigsis.

    • 2025-10-17T18:08:28+03:00

      Iki tam tikros ribos pigiau yra skolintis nei "taupyt". Čia kaip su buto pirkimu, gali imt paskolą, arba jam taupyt. Tačiau perkant už pilną kainą kol sukaupsi (jei sukaupsi) sumokėsi kelis kartus brangiau. Beje Norvegijos skola % nuo BVP yra didesnė nei Lietuvos. Nors jie turi pinigų tiek, kad užtektų kelis kartus skolą padengt. Bet jie turimus pinigus sėkmingai investuoja, jiems pigiau yra skolintis nei leist turimus pinigus.

    • 2025-10-17T19:43:00+03:00

      Buto pirkimą lygini su nesubalansuotu biudžetu 😂 Eik pamėgink gauti paskolą, kai išlaidos 30 proc. viršija tavo pajamas ir papasakok ką bankas pasakė 😆 Akivaizdžiai esi paskolinis ir net mašiną iš lizingo pasiėmęs 🤡 Net worth -300k, bet galvoji esi turtingas 😆

    • 2025-10-17T20:30:25+03:00

      Pirma, bankas mato tavo finansinius įsipareigojimus, o ne išlaidas. Antra, jei aš pasiėmiau 200k paskolą, nereiškia, kad mano kitais metais realios išlaidos bus 200k+. T.y. formaliai aš išleisiu virš 200k buto pirkimui, bet realiai n kartų mažiau, nes tai dengiama paskolos kuri išdalinama n metų į priekį. Ir tais metais kai pirkau butą, mano išlaidos viršijo pajamas ne 30%, o 400-500%. Trečia, akivaizdžiai nesupranti kas yra procentai, paskolos ir kaip visa tai veikia.

    • 2025-10-17T21:23:00+03:00

      Pirma, jei turi išlaidas 30 proc. didesnes nei pajamas, tai sekmės suvaldyti finansus, kai dar ir paskoliniu tapsi. Antra, jei tapai paskoliniu, tai išlaidos yra 200k, tu už paskolą nupirkai butą ir įkeitei iškart bankui. Aktyvo pusei turi butą, įsipareigojimų - paskolą. Sudengus neturi nieko, bet esi paskolinis ir procentukai kas mėnesį mažina tavo finansines galimybes. Trečia, akivaizdžiai negebi ir nežinai kaip atrodo gyvenimas be paskolų. Moki procentukus tiems, kas iš tiesų yra turtingi, nes juos išlaiko tokie varguoliai kaip tu.

  • 2025-10-17T01:45:41+03:00

    Mokesčiai didės.

RUBRIKOS NAUJAUSI

DI sugeneruota iliustracija.
Finansai
2025-10-16 15:28
2026 m. biudžetas išvydo dienos šviesą: pajamos didėja 16,8%, išlaidos – 18,9%

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2026 m. biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Projekte numatoma, kad valstybės pajamos kitąmet sudarys 21 mlrd. Eur (su ES lėšomis), o išlaidos – 27,5 mlrd. Eur. Palyginti su šiemet, pajamos auga 16,8%, o išlaidos – 18,9%. Gynyba tampa antra didžiausia finansuotina sritimi valstybėje, kurios finansavimas 2026 m. sudarys 5,38% BVP, 2027 m. – 5,28%, o 2028 m. – 5,01%.

11
Roman Khlibun, „Civitta“ vykdomasis direktorius: „Civitta“ siekia būti priekyje tendencijų – ugdydama lankstumą, investuodama į technologijas ir stiprindama savo įsipareigojimą teikti tvarius bei inovatyvius sprendimus savo klientams.“
RĖMIMAS
2025-10-16 06:00
Kaip „Civitta“ finansinį efektyvumą padidino su pasauline finansų valdymo sistema „Payhawk“

Tarptautinė valdymo konsultacijų grupė „Civitta“ savo veiklą nuo trijų Baltijos šalių išplėtė iki 20-ies. Roman Khlibun, „Civitta“ vykdomasis direktorius (angl. Chief Operating Officer, COO), pasakoja, kodėl imtasi tokios plėtros, kokią naudą tai duoda klientams, kuo ir kodėl „Civitta“ skiriasi nuo konkurentų, kokią naudą kompanijai duoda pasaulinės finansų valdymo sistemos „Payhawk“ įdiegimas. Jis taip pat pasidalina įžvalgomis, kokius pagrindinius pokyčius ar tendencijas prognozuoja verslo pasaulyje.

1
Inga Ruginienė, premjerė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Finansai
2025-10-15 10:11
I. Ruginienė: 2026 m. biudžete gynybai bus 5,38% BVP

Gynybai 2026 m. bus skiriama 5,38% BVP, kas sudarys 4,79 mlrd. Eur, o šios lėšos bus skiriamos pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikius, nurodo premjerė Inga Ruginienė. Lietuvos verslo konfederacijas vadovas ir Seimo opozicijos atstovai įspėja, kad į šią sumą greta tradicinių krašto apsaugos sistemos poreikių gali būti „pakišami“ dvigubos paskirties projektai, pavyzdžiui, kariuomenei reikalingi keliai.

Atnaujinta
3
„SME Finance“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-10-13 06:30
Finansavimas ten, kur dirba verslas: „Sąskaita123“ integravo „smeGo“ sąskaitų finansavimo paslaugą

Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjęs integruoto finansavimo (angl. embedded finance) modelis toliau auga ir didina apimtis tarp verslo vartotojų. Prognozuojama, kad pernai 80 mlrd. eurų apyvartą generavę sprendimai, jau iki 2030 m. visame pasaulyje paaugs dar daugiau nei tris kartus - iki 270 mlrd. eurų. Verslininkų laiką taupantys sprendimai vis dažniau pastebimi ir Lietuvos rinkoje.

Daugiau
52795
130817
52791