ES imasi spaudimo: išdrįskime panaudoti agresoriaus pinigus arba skolinsimės patys

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Nicolas Tucat (AFP/„Scanpix“) nuotr.

Europos Sąjunga (ES) didina spaudimą Bendrijos narėms, kurios priešinasi galimybei panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainos reikmėms. Europos Komisija (EK) siūlo du variantus – arba išdrįskite pasinaudoti Rusijos pinigais, arba nuo agresijos kenčiančiai šaliai teks padėti bendrai pasiskolinus. Analitikai vieningi – antras variantas toks nepatrauklus, kad jau kitame Bendrijos susitikime greičiausiai bus rastas sprendimas dėl agresoriaus turto panaudojimo.

EK puikiai supranta, kad jos siūlomas planas „B“ – bendras ES skolinimasis – yra dar nepriimtinesnis nei 140 mlrd. Eur paskola Kyjivui, finansuojama iš įšaldyto Rusijos turto. Vyriausybės, kurios istoriškai priešiškai žiūri į dideles išlaidas, ypač Vokietija ir Nyderlandai, nenorėtų didinti mokesčių mokėtojų skolų. O įprastai išlaidžios šalys, ypač Prancūzija ir Italija, yra pernelyg įsiskolinusios, kad galėtų įsipareigoti prasiskolinti dar labiau. Be to, Paryžius turi rimtų problemų namuose, niekaip nepavyksta susitarti dėl biudžeto, o vyriausybės griūva viena po kitos, tad ir Prancūzija skolintis netrokšta.

„Fiskalinės drausmės trūkumas kai kuriose ES šalyse yra toks didelis, kad aš netikiu, jog euroobligacijos bus priimtinas sprendimas. 140 mlrd. Eur yra milžiniška suma, ir mes turime ją panaudoti. Turime parodyti Rusijai, kad to nebijome“, – įsitikinęs Karelas Lannoo, Briuselio idėjų kalvės „Centre for European Policy Studies“ direktorius.