Seimas imasi skurdo mažinimo: keis minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimą
Pataisos numato, kad nustatant kitų metų dydį būtų vadovaujamasi ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos skelbiamomis makroekonominėmis prognozėmis.
Be to, siūloma atsižvelgti ne tik į šio dydžio pokyčius tarp metų (tai apima maisto ir ne maisto kainų pokyčius), tačiau ir į dvejų metų (einamųjų ir kitų) vidutinės metinės infliacijos prognozę.
Taip pat siūloma nustatyti naują bazinių dydžių, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai, tvarką – juos indeksuojant įvertinti ir ateinančių metų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokyčio prognozę.
2026 m., palyginti su 2025 m., bazinės socialinės išmokos dydis (BSI) dydis padidėtų 5,7% (nepakeitus tvarkos – 0%), šalpos negalios pensijos dydis – 5,2% (0,8%), tikslinių kompensacijų bazė – 5,3% (1%), valstybės remiamų pajamų dydis – 5,4% (0,9%).
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinis darbo užmokestis išaugs 7,3%, o pagal esamą tvarką apskaičiuoti baziniai dydžiai išaugtų tik iki 1%.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pataisoms po pateikimo parlamentas pritarė bendru sutarimu.
„Tikslas stiprinti socialinės apsaugos išmokų įtaką skurdo ir pajamų nelygybės mažinimui ir užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų planavimą ir panaudojimą“, – pristatydama projektą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamos daugiau nei šešis kartus mažesnės nei didžiausias pajamas gaunančių asmenų. Skurdo rodiklis irgi yra labai blogas vertinant Europos Sąjungos mastu. Skaičiuojama, kad per tris metus turėtų skurdo rodikliai pagerėti“, – kalbėjo J. Zailskienė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pataisas vadino pažangios politikos pavyzdžiu.
„Reikia aktualizuoti socialinių išmokų skaičiavimą ir įtvirtinti priklausomybę nuo einamųjų metų rodiklių ir vidutinio užmokesčio lygio kėlimo“, – Seimo posėdyje sakė T. Tomilinas.
Kitas „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis mano, kad projektas pakeis senąją metodiką, kuri „tik skurdino skurstančiuosius“.
Tuo metu konservatorė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pabrėžė, kad ir pagal dabartinę tvarką baziniai dydžiai gali būti indeksuojami sparčiau, nei numato įstatymas.
