NKVC vadovas: rasta dešimt skrydžius sutrikdžiusių balionų, sulaikyta dalis įtariamųjų
Papildyta VSAT vado ir I. Ruginienės komentarais.
„Yra (rasta balionų – BNS) šiek tiek daugiau, dabar – dešimt, vyksta aktyvūs policijos veiksmai, tie, kurie organizuoja tokius dalykus, kontrabandininkai, irgi tam tikros paieškos vyksta, žinau, kad yra sėkmingų žinių“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Vitkauskas.
Anot jo, yra sulaikytų asmenų, kurie, kaip įtariama, vyko pasiimti balionais skraidinto kontrabandinių cigarečių krovinio.
Pasak NKVC vadovo, panašu, kad pirmadienio naktį naujų atskridusių balionų nefiksuota.
„Suvestinių duomenų dar visai konkretizuotų neturime, bet iš pirminės informacijos, nebuvo fiksuota (balionų – BNS) vizualiai, radarai vieną rodė, bet tai gali būti tam tikras apsirikimas, – sakė V. Vitkauskas. – Šiąnakt buvo rami naktis, to antskrydžio, kurį turėjome vakar, nėra“.
Ministras: šie atvejai tiriami kaip organizuotas nusikalstamumas
Kontrabandos atvejai meteorologiniais balionais tiriami kaip organizuotas nusikalstamumas, sako vidaus reikalų Vladislavas Kondratovičius.
„Kas yra svarbu, pradėjome kitaip žiūrėti su prokuratūra. Mūsų pasieniečiai kartu su prokuratūra tam tikrą nusikaltimą skaičių jungia į vieną bylą, išeina kaip organizuotas nusikaltimas tų pačių veikėjų ir iškart kita bausmė“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
Jo duomenimis, šiuo metu tiriama per 20 su šia nusikalstama veika susijusių ikiteisminių tyrimų, per pusmetį sulaikyti 96 įtariamieji dėl kontrabandos, 34 asmenims pateikti įtarimai.
V. Kondratovičius sakė esąs pasirengęs kelti klausimą dėl atsakomybės griežtinimo už kontrabandos gabenimą ir organizavimą.
Ministro teigimu, pagrindinis kontrabandos kelias šiandien yra oro kelias ir dažniausiai – oro balionais.
Anot jo, balionus kontrabandininkai renkasi, nes didelę dalį dronų su kontrabandiniais rūkalais pasieniečiai nusodina.
„80% sulaikomų cigarečių siųstos oro balionais“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.
Pasak ministro, numušti tokius balionus labai sudėtinga.
Naujausiais duomenimis, naktį iš šeštadienio į sekmadienį iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 21 balionas su kontrabanda.
„Nereikia pamiršti, kad balionų siuntimas priklauso nuo vėjo krypties. Ypač rudenį vėjas pradeda pūsti iš kontinentinės Europos į jūros pusę ir tai suteikia galimybę naudoti būtent tokias gamtines aplinkybes ir sąlygas. Tas didėjimas lauktas kiekvieną dieną“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Pasak jo, pasieniečiai net darbą pradeda nuo oro prognozių stebėjimo.
„Tuomet jungiami kiti mechanizmai, kriminalinė žvalgyba pasijungia, pasijungia policija ir kiti stebėjimo lygiai parenkami“, – tvirtino V. Kondratovičius.
Ginklo nepanaudojo nė karto
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad pasieniečiai nė karto nenaudojo ginklo prieš meteorologinį oro balioną.
Anot jo, šiuo metu vienintelė priemonė kovoti su meteorologiniais balionais yra kriminalinė žvalgyba.
„Tam skirtos padidintos pajėgos. Be to, kontrabandininkai nuolat stebi situaciją ir prisitaiko prie mūsų taikomų priemonių. Vis dažniau balionai siunčiami toliau į Lietuvos teritorijos gilumą tam, kad apsunkintų mūsų reagavimą, nes pasieniečiai turi teisę reaguoti tiktai pasienio ruože, tai yra penkių kilometrų ruože nuo sienos linijos“, – sakė jis.
„Balionai šiuo metu keliami toliau nuo valstybės sienos linijos, labai greitai, jie gali pakilti į penkių–šešių kilometrų aukštį, juda priklausomai nuo vėjo stiprumo iki 200 kilometrų per valandą. Dažniausiai GPS siųstuvai įjungiami jau Lietuvos teritorijoje, kas vėl apsunkina mūsų kriminalinės žvalgybos pareigūnams darbą“, – pasakojo pareigūnas.
Iš 13-os pasiekusių Vilnių du balionai įskrido į sostinės oro uosto erdvę, ji buvo uždaryta nuo 22.16 iki 4.50 valandos. Apribojimai iš viso paveikė apie 30 skrydžių ir 6.000 keleivių.
VERSLO TRIBŪNA
Seimas šio rudens sesijoje turėtų tvirtinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie privalomi įgyvendinant Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. birželio 7 d. Įmonės jos įgyvendinimui turi pradėti ruoštis jau dabar. Kokie Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos pagrindiniai tikslai, kaip jie atsispindės Darbo kodekso pakeitimuose, aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas, teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
Valstybinės sienos apsaugos tarnyba sekmadienį informavo, kad balionai taip toli į šalies teritoriją galėjo įskristi, nes vyravo palankus vėjas, o kontrabandininkai juos ėmė leisti ne nuo pat pasienio su Lietuva, bet kiek giliau Baltarusijos teritorijoje: kadangi jie kyla stačia trajektorija, esant prastiems orams, jų jau pakilusių aukštai į orą pasieniečiai nepastebi.
Tarnybos duomenimis, šiemet iš viso fiksuota apie 500 kontrabandininkų balionų – 2,2 karto daugiau nei per visus praėjusius metus (226).
VSAT pabrėžia, kad jais gabenamos tik cigaretės.
Ragina išlikti ramiems
Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį paragino Lietuvos žmones išlikti ramiais. Ji pabrėžė, kad balionais gabenama kontrabanda, tai nėra priešiškų jėgų provokacijos.
„Premjerė pabrėžia, kad šių balionų gabenimas yra kontrabanda, o ne priešiškų jėgų provokacijos, todėl ragina visus išlikti ramiais. Lietuvos sienos yra gerai saugomos, o kontrabandistai nuolat ieško naujų būdų jas apeiti“, – žiniasklaidai perduotame komentare pirmadienį nurodė premjerės atstovas spaudai Ignas Dobrovolskas.
„Situacija yra kontroliuojama, todėl papildomų priemonių imtis šiuo metu nėra būtinybės“, – pridūrė jis.
I. Ruginienė teigia, kad svarbiausia, jog oro balionai buvo pastebėti, dalis jų jau rasta, kitų paieška tęsiama, taip pat sulaikomi įtariamieji.
„Svarbu surasti kuo daugiau balionų, kad kontrabanda apskritai neapsimokėtų“, – sakė premjerės atstovas.
